Make your own free website on Tripod.com

Kur'ani Fisnik
pėrkthim i Sherif Ahmetit

1. Fatiha
1. Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit
2. Falėnderimi i takon All-llahut, Zotit tė botėrave
3. Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit
4. Sunduesit tė ditės sė Gjykimit
5. Ty tė adhurojmė dhe prej Teje ndihmė kėrkojmė
6. Udhėzona nė rrugėn e drejtė,
7. nė rrugėn e atyre ndaj tė cilėve ke bekimin, e jo nė tė atyre qė je i hidhėruar, dhe qė kanė humbur!


2. Bekare
1. Elif, Lamė, Mimė.
2. Ky ėshtė libri qė nuk ka dyshim nė te (sepse ėshtė prej All-llahut) ėshtė udhėzues pėr ata qė janė tė devotshėm.
3. Tė cilėt e besojnė tė fshehtėn, e kryejnė faljen (namazin) dhe prej asaj qė Ne u kemi dhėnė, ata japin (zeqatė, sadaka etj.).
4. Dhe ata, tė cilėt besojnė nė atė qė t'u shpall ty, dhe nė atė qė ėshtė shpallur para teje, dhe qė janė tė bindur plotėsisht pėr (jetėn e ardhshme nė) botėn tjetėr (ahiretin).
5. Tė tillėt janė tė udhėzuar nga Zoti i tyre dhe vetėm ata janė tė shpėtuarit.
6. E ata qė mohuan (Kur'anin dhe Muhammedin) pėr ta ėshtė njėsoj ua tėrhoqe vėrejtjen apo nuk ua tėrhoqe, ata nuk besojnė.
7. All-llahu ua mbylli atyre zemrat, veshėt e tyre dhe nė tė pamurit e tyre ka njė perde, e ata kanė njė dėnim tė madh.
8. Ka disa njerėz qė thonė: "Ne i kemi besuar All-llahut dhe jetės tjetėr (Ahiretit), po nė realitet ata nuk janė besimtarė.
9. Ata pėrpiqen ta mashtrojnė All-llahun dhe ata qė besuan, po nė tė vėrtėtė ata nuk mashtrojnė tjetėr, pos vetvetes, por ata nuk e hetojnė.
10. Nė zemrat e tyre kanė sėmurje, e All-llahu u shton sėmundje edhe mė shumė, e pėr shkak se ata pėrgėnjeshtruan, pėsojnė dėnim tė dhembshėm.
11. E kur atyre u thuhet: "Mos prishni rendin nė tokė"! Ata thonė: "Ne jemi vetėm pėrmirėsues (paqtues)!"
12. Veni re, ata nė tė vėrtetė janė shkatėrruesit, por nuk e kuptojnė.
13. Dhe kur atyre u thuhet: besoni, sikurse besuan njerėzit ata thonė: "A tė besojmė ashtu sikurse besuan mendjelehtit?" Nė tė vėrtetė ata, dhe mu ata janė mendjelehtit, por nuk e dinė.
14. E kur i takojnė ata qė besuan thonė: "Ne kemi besuar!" por kur veēohen me djajt (parinė) e vet u thonė: "Ne jemi me ju, ne vetėm jemi tallur (me besimtarėt)".
15. All-llahu ndėshkon talljet e tyre, duke lėnė tė bredhin edhe mė shumė nė mosbesimin e tyre.
16. Tė tillėt janė qė e ndėrruan tė vėrtetėn (besimin) me tė pavėrtetėn (mosbesimin), pra tregtia e tyre nuk pati fitim dhe ata nuk qenė tė vetėdijshėm (nė punėn e tyre).
17. Shembulli i tyre (nė hipokrizi) ėshtė si shembulli i atij qė ndezė njė zjarr dhe, posa tė ndritė ai vendin dhe rreth tij, All-llahu ua shuan dritėn e tyre dhe i lė nė errėsira qė nuk shohin.
18. (Mbesin nė errėsirė) Tė shurdhėr, memecė dhe tė verbėr, andaj ata nuk kthehen (nga ajo rrugė e tyre e keqe).
19. Ose (Shembulli i tyre ėshtė) si ndonjė shi i rreptė prej sė larti me errėsirė, me bubullimė e me vetėtimė, e prej frikės sė vdekjes, nga rrufeja, ata vejnė gishtat nė veshėt e tyre. Po All-llahu ėshtė rrethues i mosbesimtarėve (atij nuk mund t'i shpėtojė askush).
20. Vetėtima gati ua merrė tė pamurit dhe, saherė qė ajo u bėnė dritė atyre, ata ecin nė te, e kur u errėsohet mbesin aty. E sikur tė donte All-llahu, do t'ua merrte tė dėgjuarit (me krismėn e bubullimės) dhe tė pamurit (me shkėndijėn e vetėtimės). Vėrtetė, All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo gjė.
21. O njerėz, adhurojeni Zotin tuaj, i cili ju krijoi juve edhe ata qė ishin para jush ashtu qė tė jeni tė devotshėm (tė shpėtuar).
22. Ai, i cili pėr ju bėri tokėn shtrat, (vendbanim) e qiellin kulm, e prej qiellit ju lėshoi shi me tė cilin ju siguroi lloje tė frutave si ushqim pėr ju, pra mos i pėrshkruani All-llahut shokė, duke qenė se ju e dini (qė Ai nuk ka shokė).
23. E nė qoftė se jeni nė dyshim nė atė qė Ne ia shpallėm gradualisht robit tonė, atėherė sillnie ju njė kaptinė tė ngjashme si ai (Kur'ani) dhe thirrni (pėr ndihmė) dėshmitarėt tuaj (zotėrat) pos All-llahut, nėse jeni tė sinqert (nė thėniet tuaja se Kur'ani nuk ėshtė prej Zotit).
24. E mos e paēit bėrė (deri mė tash), e as qė do ta bėni kurrė (edhe nė tė ardhmėn), atėherė ruajuni zjarrit, lėndė e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt, qė ėshtė i pėrgatitur pėr mosbesimtarėt.
25. E, pėrgėzoi ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira se ata do tė jenė nė Xhennete nė tė cilėt rrjedhin lumenj. Saherė qė u jepet ndonjė ushqim nga frutat e tij, ata thonė: "Ky ėshtė qė me te u ushqyem edhe mė parė". Ngase, u sillet ushqim i ngjashėm (vetėm nė formė, e jo edhe nė shije). Aty do tė kenė ata bashkėshorte tė pastra dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė.
26. All-llahu nuk ngurron qė tė marrė ēfarėdo shembulli, qoftė mushkojė a diēka edhe mė e imėt se ajo. Pėr sa u pėrket atyre qė besuan, ata e dinė se ai (shembull) ėshtė i vėrtetė nga Zoti i tyre, ndėrsa ata tė cilėt mohuan do tė thonė: "Ē'deshi All-llahu me kėtė si shembull"? Ai me te humb shumė, e po me te udhėzon nė rrugėn e drejtė shumė, po me pėrjashtim tė atyre qė janė jashtė rrugės, Ai me te nuk humb tjetėr.
27. Ata qė e thyejnė besėn e dhėnė All-llahut pasiqė ėshtė lidhur ajo, dhe e kėpusin atė qė All-llahu ka urdhėruar tė jetė e kapur,e edhe bėjnė shkatėrime nė tokė, tė tillėt janė ata tė dėshtuarit.
28. Si e mohoni All-llahun, e dihet se ju ishit tė vdekur, e Ai ju ngjalli, mandej ju bėn tė vdisni e pastaj ju ringjall, e mandej tek Ai do tė ktheheni?
29. Ai (All-llahu) ėshtė qė pėr juve krijoi gjithēka ka nė tokė, pastaj vullnetin e vet ai drejtoi qiellit dhe i pėrsosi ata shtatė qiej. Ai ėshtė i gjithdijshmi pėr ēdo gjė.
30. (Pėrkujto Muhammed) Kur Zoti yt u tha engjėjve: "Unė po krijoj (po pėrcaktoj) nė tokė njė zėvendės"! Ata thanė: "A do tė vėshė nė te atė qė bėnė ērregullime dhe qė derdh gjaqet, e ne tė madhėrojmė Ty me lavdėrimin Tėnd dhe plotėsisht tė adhurojmė"! Ai tha: "Unė di atė qė ju nuk e dini"!
31. E Ai (Zoti) ia mėsoi Ademit tė gjithė emrat (e sendeve), pastaj ata ua prezentoi engjėjve dhe u tha: "Mė tregoni pėr emrat e kėtyre (sendeve tė emėrtuara), nėse jeni tė drejtė (ēka mendoni)?"
32. (engjėjt) Thanė: "ti je i pa tė meta, ne nuk kemi dije tjetėr pėrveē atė qė na e mėsove Ti. Vėrtetė, Ti je i gjithdijshėmi, i urti!"
33. (Zoti) Tha: "O Adem, njoftojė ata (engjėjt) me emrat e atyre (sendeve)!" E kur u rrėfeu atyre pėr emrat e tyre, (Zoti) tha: "A nuk u kam thėnė juve se Unė, mė sė miri e di fshehtėsinė e qiejve e tė tokės dhe mė sė miri e di atė, qė ju e publikoni dhe atė qė e mbani fshehtė."
34. E kur u thamė engjėjve: pėruluni (bini nė sexhde) Ademit, ata menjėherė iu pėrulėn, me pėrjashtim tė iblisit (djallit). Ai rrefuzoi dhe u mbajtė nė tė madh dhe u bė pabesimtar.
35. E Ne i thamė: "O Adem, ti dhe bashkėshortja juaj banoni nė Xhennet dhe hani lirisht nga frutat e tij kah tė doni, po mos iu afroni asaj bime (peme) e tė bėheni zulumqarė (tė vetvetes suaj).
36. Po djalli i bėri qė ata tė dy tė mashtrohen nė atė (pemė ose Xhennetin) dhe i nxori ata nga ajo (e mirė) qė ishin nė te, e Ne u thamė: "Zbritni (dilni), jeni armik i njėri-tjetrit, e ju deri nė njė kohė nė tokė keni vendbanim dhe dėfrim".
37. E Ademi prej Zotit tė vet pranoi disa fjalė (lutje), prandaj Ai ia fali (gabimin), Ai ėshtė mėshirues dhe pranues i pendimi.
38. Ne u thamė: "Dilni prej atyhit qė tė gjithė, e juve gjithqysh do t'u arrijė udhėzim prej Meje, e kush pranon udhėzimin Tim, pėr ata nuk ka as frikė as qė do tė brengosen".
39. E ata qė mohuan dhe pėrgėnjeshtruan argumentet tona, tė tillėt janė banues tė zjarrit, ata do tė jenė aty pėrgjithmonė.
40. O bijtė e israilit, kujtoni (jini mirėnjohės pėr) tė mirat e Mia, tė cilat ua dhurova juve dhe zbatoni premtimin qė mė keni dhėnė Mua. Unė zbatoj atė qė u premtova dhe tė mė keni frikė vetėm Mua.
41. Dhe besonie atė, qė e shpalla (Kur'anin), e qė vėrteton atė qė e keni ju e mos u bėni mohues tė parė tė tij, dhe mos i ndėrroni ajetet e Mia (Kur'anin) me njė vlerė tė paktė, por vetėm Mua tė ma keni dronė.
42. E mos e ngatėrroni tė vėrtetėn me tė pavėrtetėn dhe me vetėdije tė fshehni realitetin.
43. Falnie namazin dhe jepni zeqatin, dhe falnu me ata qė falen (bini nė rukuė me ata qė bijnė).
44. A po i urdhėroni (thirrni) njerėzit pėr punė tė mira, e veten tuaj po e harroni? Ndėrsa ju e lexoni librin (Tevratin). A nuk po mendoni?
45. Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha ēėshtjet) me durim dhe me namaz, vėrtet, ajo ėshtė e madhe (vėshtirė), por jo edhe pėr ata qė kanė frikė (Zotin).
46. Tė cilėt janė tė bindur se do tė takojnė Zotin e vet dhe se ata do t'i kthehen Atij.
47. O bijtė e israilit, pėrkujtone dhuntinė Time, tė cilėn ua dhurova, dhe Unė ju pata (tė parėt tuaj) dalluar ndaj njerėzve tė tjerė (tė asaj kohe).
48. Dhe ruajuni njė ditė kur askush askujt nuk do tė mund t'i kryejė asgjė, kur nuk pranohet pėr te (jobesimtarin) ndonjė ndėrmjetėsim dhe nuk pranohet pėr te kompensim, e as qė do tė ndihmohen ata (fajtorėt).
49. Pėrkujtoni edhe kur u shpėtuam prej popullit tė faraonit, qė nga ai shijuat dėnimin mė tė idhėt, duke ua therrur bijtė tuaj, e duke ua lėnė gjallė gratė tuaja. Nė kėtė torturė pėrjetuat njė sprovim tė madh nga Zoti juaj.
50. Dhe kur pėr ju e ndamė detin, e ju shpėtuam, ndėrsa ithtarėt e faraonit i fundosėm, e ju i shihnit (me sytė tuaj).
51. E kur i premtuam Musait (t'ia japim Tevratin) dyzet netė, pas tij ju (pasi shkoi ai pėr Tevrat) e adhuruat viēin, ju ishit dėmtues (tė vetės suaj).
52. Mandej edhe pas asaj ua falėm (gabimin), ashtuqė tė falėnderoni.
53. Dhe (pėrkujtoni) kur ia dhamė Musait librin, dalluesin nė mėnyrė qė tė udhėzoheni nė rrugė tė drejtė.
54. Dhe kur Musai popullit tė vet i tha: "O populli im, me adhurimin e viēit (nė vend tė Zotit), ju i bėtė zullum vetvetes, pra pendohuni para Krijuesit tuaj, dhe mbytne vetveten. Kjo pėr ju ėshtė mė sė miri te Krijuesi juaj. E Ai ua pranoi pendimin tuaj, Ai ėshtė mėshirues, ndaj pranon shumė pendimin.
55. Dhe kur i thatė: "O Musa, ne nuk tė besojmė ty derisa ta shohim All-llahun haptazi, e atėherė juve u rrėmbeu rrufeja (zjarri) dhe ju e shihnit.
56. Pastaj, qė tė jeni mirėnjohės pas vdekjes suaj juve ju ngjallėm.
57. Dhe Ne bėmė qė retė t'u bėjnė juve hije, ju furnizuam me rrėshirė (tė ėmbėl) dhe me shkurtėza. (Ju thamė) Hani nga tė mirat qė ju furnizuam! (ata nuk qenė mirėnjohės). Po Neve ata nuk na bėnė kurrfarė dėmi, por ata dėmtuan vetveten.
58. E kur ju thamė: "Hyni nė kėtė fshat (vendbanim), dhe hani nė tė lirisht ku tė dėshironi, e hyni nė derėn (e fshatit) pėrulur dhe thuani: "Hittatun" - ndjesė, Ne ua falim mėkatet tuaja, e bamirėsve ua shtojmė shpėrblimin.
59. E ata qė ishin mizorė atė qė u ishte thėnė e ndryshuan me njė fjalė tjetėr, e Ne pėr shkak se ata kundėrshtuan, lėshuam nga qielli njė dėnim kundėr atyre qė ishin mizorė.
60. Dhe (pėrkujtoni) kur Musai kėrkoi ujė pėr popullin e tij, e Ne i thamė: "Bjeri gurit me shkopin tėnd", atėherė nga ai gufuan dymbėdhjetė kroje qė secili grup e dinte vendin ku do tė pinte ujė. (U thamė) Hani dhe pini nga begatitė e All-llahut e mos vazhdoni tė jeni ērregullues nė tokė.
61. Madje kur ju thatė: "O Musa, ne nuk mund tė durojmė (hamė) vetėm njė ushqim (tė njėjtė), lute pra Zotin tėnd pėr ne tė na furnizojė me ēka mbinė toka prej perimeve tė saj, prej trangujve, prej hudrave, prej thjerze (groshė) dhe prej qepėve tė saj"! (Musai) Tha: "A kėrkoni ta ndėrroni tė mirėn pėr atė qė ėshtė me e thjeshtė"? Zdirgjuni pra nė qytet, se aty do tė keni atė qė kėrkoni! E mbi ta rėndoi poshtrimi dhe skamja, e ata kundėr vetes shkaktuan hidhėrimin e All-llahut. Kjo ndodhi ngase ata mohonin argumentet e All-llahut, mbytnin pejgamberėt pa kurrfarė tė drejte, dhe pėr shkak se kundėrshtuan dhe i kalonin kufijt nė tė keqe.
62. Vėrtet, ata qė besuan, ata qė ishin jehudi, krishterėt sabejėt, (kishun lėshuar fenė e adhuronin engjėjt), kush besoi prej tyre (sinqerisht) All-llahun, dhe botėn tjetėr dhe bėri vepra tė mira, ata e kanė shpėrblimin te Zoti i tyre. Pėr ta nuk ka frikė as nuk kanė pėrse tė pikėllohen (pasi qė besuan All-llahun, librat tė dėrguarit nė mesin e tė cileve edhe Muhammedin).
63. (pėrkujtoni) Kur Ne patėm marrė prej jush besėn tuaj, ngritėm mbi ju (kodrėn) Turin (u thamė): veproni sipas atij (Tevratit) qė ua dhamė me seriozitet, e mėsoni atė qė ėshtė nė te, ashtuqė tė ruheni.
64. E pas asaj (besės) ju mė vonė ia kthyet shpinėn e po tė mos ishte mirėsia dhe mėshira e All-llahut ndaj jush, ju do tė ishit prej tė dėshpruarve (nė tė dy jetėrat).
65. Ju tanimė e keni tė njohur ēėshtjen e atyre nga mesi juaj qė nuk respektuan (urdhėrin) nė tė shtunėn, e Ne u thamė: Shndėrrohuni nė majmunė tė pėrbuzur!
66. Atė (shndėrrimin e tyre) e bėmė masė ndėshkuese pėr ata qė e pėrjetuan (me sy) dhe pėr tė pastajshmit, por edhe si kėshillė pėr tė devotshmit.
67. (Pėrkutjoni) Edhe kur Musai popullit tė vet i tha: "All-llahu ju urdhėron ta therrni njė lopė! Ata thanė: "A bėn tallje me ne?" Ai tha: "All-llahut i mbėshtetem tė mė ruaj e tė mos bėhem nga injorantėt!"
68. Ata thanė: "Lute Zotin tėnd pėr ne tė na sqarojė ēfarė ėshtė ajo? Ai tha: "Ai thotė se ajo ėshtė njė lopė as e vjetėr (e moshuar) as e re (mėshqerė), ėshtė e mesme, zbatoni pra atė qė urdhėroheni!"
69. Ata thanė: "Lute Zotin tėnd pėr ne qė tė na sqarojė ēfarė ėshtė ngjyra e saj! A tha: "Ai thotė se ajo ėshtė njė lopė e verdhė, ngjyra e saj ėshtė e fortė qė kėnaqė shikuesit".
70. Ata thanė: "Lute Zotin tėndė pėr ne qė tė na sqarojė ēfarė ėshtė ajo, se lopėt na janė pėrzier (janė bėrė tė ngjashme) e ne do tė gjejmė tė vėrtetėn nė dashtė All-llahu!
71. Ai tha: "Ai thot se ajo ėshtė lopė jo e lodhur duke lėruar tokėn as duke ujitur bimėt, ajo ėshtė pa tė meta dhe nė tė nuk ka shenjė (ngjyrė tjetėr)!" Ata thanė: "E tash na e sqarove saktė dhe e therrėn atė, e pėr pak e lanė pa e kryer punėn.
72. (pėrkujtoni) Kur e patėt mbytur njė njeri dhe u kundėrshtuat mes veti pėr te, e All-llahu ėshtė zbulues i asaj qė e mbanit fshehtė.
73. E ne u thamė: "Mėshoni atij (tė vdekurit) me njė pjesė tė saj (tė lopės sė therrur!") Ja, kėshtu All-llahu ngjallė tė vdekurit dhe ua sqaron argumentet e veta, ashtu qė tė kuptoni.
74. Edhe pas (fakteve tė qarta) zemrat tuaja u bėnė pasandej tė forta si guri, e edhe mė tė forta, sepse ka nga gurėt prej tė cilėve gufojnė lumenj, e ka disa prej tyre qė ēahen dhe prej tyre buron ujė, madje ka prej tyre qė nga frika ndaj Zotit rrokullisen tatėpjetė (nga maja e kodrės). All-llahu nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veproni ju.
75. A shpresoni se do t'u besojnė ata juve (jehuditė), kur dihet se njė grup prej tyre dėgjuan fjalėt e All-llahut, edhe pse i kishin kuptuar, e duke qenė tė vetėdijshėm (ē'bėnin) i ndryshuan ato.
76. E kur takonin ata qė kishin besuar (muslimanėt) thonin: "Ne kemi besuar! E kur veēoheshin ata mes veti thonin: "A po ju tregoni atyre (muslimanėve) pėr atė qė All-llahu ua shpalli juve (nė Tevrat rreth Muhammedit) qė ata para Zotit tuaj tė kenė argumente kundėr jush. A nuk jeni duke kuptuar.
77. A thua nuk e dinė ata (jehuditė) se All-llahu e di atė ēka e fshehin dhe atė ēka e publikojnė?
78. E ka disa prej tyre qė janė analfabetė, nuk e kuptojnė librin, por jetojnė vetėm nė shpresa, duke mos qenė tė sigurt.
79. Ėshtė shkatėrrim pėr ata qė me duart e veta e shkruajnė librin, e pastaj thonė: "Ky ėshtė prej All-llahut!, e pėr tė arritur me te njė fitim tė paktė, pra ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ēka shkruan duart e tyre dhe ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ajo ēka fitojnė.
80. Ata edhe thanė: "Neve nuk do tė na kapė zjarri vetėm pėr disa ditė tė numėruara!" Thuaj: "A mos keni marrė prej All-llahut ndonjė premtim, e All-llahu nuk e thyen premtimin e vet, ose jeni duke thėnė pėr All-llahun atė qė nuk e dini?
81. Po, (do tė ju kapė zjarri) ai qė bėn keq dhe qė e vėrshojnė gabimet e tij, ata janė banues tė zjarrit, aty janė pėrgjithmonė.
82. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, ata janė banues tė Xhennetit, aty janė pėrgjithmonė.
83. (pėrkujtoni) Kur ne morėm zotimin e bijve tė israilit; mos adhuroni tjetėrkė, pėrveē All-llahun, tė silleni mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmėve, ndaj jetimėve, ndaj tė varfėrve dhe njerėzve u thuani fjalė tė mira; falnie namazin dhe jepni zeqatin, e pastaj ju e thyet zotimin dhe pėrveē njė pakice prej jush, ia kthyet shpinėn zotimit.
84. Dhe kur morėm zotimin tuaj qė tė mos derdhni gjakun tuaj, tė mos dėboni vetėn tuaj nga vendi juaj, e ju e pranuat, ndaj dėshmonie.
85. Pastaj qe, ju jeni ata qė mbytni njėri-tjetrin, i dėboni disa prej jush nga vendi i tyre duke bashkėpunuar kundėr tyre si ėshtė mėkatė e padrejtė, e nėse ata bien te ju nė robėri, ju jepni kompensim pėr (t'i liruar) ata, e dėbimi i tyre nga vendi ėshtė i ndaluar pėr ju. A e besoni njė pjesė tė librit, e tjetrėn e mohoni Ē'mund tė jetė ndėshkimi ndaj atij qė punon ashtu prej jush, pos poshtėrim nė jetėn e kėsaj bote, e nė ditėn e gjykimit ata hidhen nė dėnimin mė tė ashpėr. All-llahu nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veproni ju.
86. Tė tillė janė ata, qė e vlerėsuan jetėn e kėsaj bote mbi botėn tjetėr, andaj atyre as nuk do t'u lehtėsohet dėnimi, e as qė do tė ndihmohen ata.
87. Ne i patėm dhėnė Musait librin dhe pas tij patėm dėrguar shumė pejgamberė. Isait, birit tė Merjemės i dhamė argumente (mrekulli) dhe e fuqizuam me (xhibrilin) shpirtin e shenjtė. E saherė qė u erdhi ndonjė i dėrguar me ēka nuk u pėlqeu juve, a nuk u bėtė kryelartė dhe disa prej tyre i pėrgėnjeshtruat e disa i mbytėt?
88. E (jehuditė e kohės sė Muhammedit) thonė: "Zemrat tona janė nė kėllėf!" Jo, por pėr shkak tė mosbesimit tė tyre, All-llahu i ka mallkuar, andaj pak janė qė besojnė (ose: pak send besojnė).
89. E kur u erdhi atyre prej All-llahut libri (Kur'ani) qė ėshtė vėrtetus i atij, qė e kishin pranė, e qė para se t'u vinte e kėrkonin ndihmėn e tij kundėr mosbesimtarėve, e mohuan atė (Muhammedin) qė e njihnin, kur u erdhi. Pra mallkimi i All-llahut qoftė kundėr mosbesimtarėve!
90. E shėmtuar ėshtė ajo pėr ēka ata e shitėn vetvetėn. Atė qė e shpalli All-llahu tė mos e besojnė nga zilia, pėr shkak se All-llahu nga mirėsia e Tij t'i shpallė atij qė dėshiron nga robtė e vet. Andaj merituan zemėrim mbi zemėrim (gazep mbi gazep). Mosbesmtarėt kanė dėnim qė i poshtėrson.
91. Dhe kur atyre u thuhet: "Besoni atė qė e shpalli All-llahu", ata thonė: "Ne besojmė atė qė na u shpall neve", kurse e mohojmė atė pas tij, edhe pse ėshtė vėrtetues i atij, qė e kanė ata dhe ėshtė i vėrtetė. Thuaj: "Nėse jeni besimtarė, pse i mbytnit mė parė pejgamberėt e All-llahut?"
92. Juve u pat ardhur Musai me argumente, por pas tij ju e adhuruat viēin, pra ju ishit mizorė.
93. (pėrkujtoni) Kur morėm premtimin tuaj dhe mbi ju ngritėm kodrėn Tur, (u thamė) merrni kėtė qė u dhamė seriozisht dhe dėgjoni (respektoni). Ata thanė: "Dėgjuam (me vesh) e kundėrshtuam". E pėr shkak tė mosbesimit tė tyre, adhurimi ndaj viēit ishte pėrzier me gjak nė zemrat e tyre. Thuaj: "Nėse jeni besimtarė, besimi juaj ėshtė duke u udhėzuar keq".
94. Thuaj: "Nėse bota tjetėr (Xhenneti) tek All-llahu ėshtė vetėm pėr ju, e jo edhe pėr njerėzit e tjerė, nėse jeni tė sinqert, kėrkone vdekjen (e shkoni mė shpejtė).
95. E pėr shkak tė veprave tė tyre (mėkateve), ata kurrė nuk e dėshirojnė atė. All-llahu di pėr zullumqarėt.
96. Ėshtė e sigurtė se njerėzit mė lakmues pėr tė jetuar, ti ke pėr tė gjetur ata (jehuditė), bile edhe mė lakmues se idhujtarėt. Ndonjėri prej tyre dėshiron tė jetojė njėmijė vjet, por edhe sikur tė jetojė, ajo (jeta e gjatė) nuk do ta shpėtoj atė prej dėnimit. All-llahu sheh ēka veprojnė ata.
97. Thuaj:" Kush ėshtė armik i Xhibrilit (ėshtė armik i All-llahut), e ai me urdhėrin e All-llahut e zbriti Kur'anin nė zemrėn tėnde, qė ėshtė vėrtetues i asaj qė ishte mė parė dhe udhėrrėfyes e pėrgėzues pėr besimtarėt.
98. Kush ėshtė armik i All-llahut, i engjėjve tė Tij, i tė dėrguarve tė Tij, i Xhibrilit dhe i Mikailit (ai ėshtė mosbesimtar), All-llahu pa dyshim ėshtė armik i mosbesimtarėve.
99. Ne tė kemi shpallur ty (Muhammed) argumente tė qarta dhe ato nuk i mohon askush, pėrveē atyre qė kanė dalė respektit.
100. (nuk besojnė argumentet tona se) Saherė qė ata kanė dhėnė ndonjė premtim, njė grup prej tyre e hodhi atė, por shumica e tyre nuk beson.
101. E kur u erdhi atyre ndonjė i dėrguar prej All-llahut, vėrtetues i asaj qė kishin ata, njė grup prej tyre tė cilėve iu kishte dhėnė libri, e hodhi pas shpine librin e All-llahut, kinse nuk dinin (asgjė).
102. (e hodhėn librin e Zotit) E ndoqėn atė qė thonin djajt nė kohėn e sundimit tė Sulejmanit. Por Sulejmani nuk ishte i pafé, djajt ishin tė pafé, sepse u mėsonin njerėzve magjinė. (Ndoqėn) Edhe ēka u zbriti nė Babil dy engjėjve, Harutit dhe Marutit. E ata tė dy nuk i mėsonin askujt (magjinė) para se t'i thonin: "Ne jemi vetėm sprovė, pra mos u bėn i pa fé!" E, mėsonin (njerėzit) prej atyre dyve atė (magji) me ēka ndanin burrin prej gruas sė vet, por pa lejėn e All-llahut me atė askujt nuk mund t'i bėnin dėm dhe ashtu mėsonin ēka u sillte dėm e nuk u sillte dobi atyre. E ata (jehuditė) e kanė ditur se ai qė (hodhi librin) e zgjodhi atė (magjinė), ai nė botėn tjetėr nuk ka ndonjė tė drejtė (nė mėshirėn e Zotit). Po ta dinin, ata se pėr ē'ka e shitėn vetveten, ajo ėshtė shumė e keqe.
103. E sikur tė kishin besuar ata dhe sikur tė ishin ruajtur (prej mėkateve), po tė dinin, shpėrblimi prej All-llahut do tė ishte shumė mė i dobishėm.
104. O ju qė keni besuar, mos thuani: "Raina" - po thuani: "Undhurna" dhe respektoni! Mosbesimtarėt kanė dėnim tė dhėmbshėm.
105. As ata, ithtarėt e librit qė nuk besuan, e as idhujtarėt nuk duan qė juve tė ju vijė ndonjė e mirė nga Zoti juaj. Mirėpo, All-llahu me mėshirėn e vet veēon atė qė dėshiron, All-llahu ėshtė Zot i mirėsisė sė madhe.
106. Ne nuk abrogojmė (pezullojmė) asnjė nga argumentet tona, apo ta hedhim nė harresė e tė mos sjellim edhe mė tė dobishėm se ai, ose tė ngjashėm me te. A nuk e ke ditur se All-llahu ėshtė i plotfuqishėm pėr ēdo send?
107. A nuk e ke ditur se vetėm All-llahut i takon sundimi i qiejve e i tokės, dhe se pos All-llahut nuk keni as mbrojtės as ndihmėtar.
108. A doni tė pyetni tė dėrguarin tuaj sikurse u pyet mė parė Musai. Ai qė e ndėrron besimin me mosbesimin, ai tanimė e ka humbur rrugėn e drejtė.
109. Shumė ithtarė tė librit (jehudi, krishterė), edhe pasiqė iu ėshtė bėrė e qartė e vėrteta, nga vetė zilia e tyre personale dėshiruan qė pas besimit tuaj t'iu kthejnė nė mosbesimtarė, pra ju lini dhe largohuni prej tyre derisa All-llahu ta sjellė urdhėrin e vet. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send.
110. Kryeni faljen (namazin) dhe jepne Zeqatin, e ēfardo tė mirė qė e pėrgatitni pėr veten tuaj, atė e gjeni tek All-llahu. S'ka dyshim All-llahu pėrcjell ēdo veprim tuajin.
111. Ata edhe thanė: "Kurrsesi nuk ka pėr tė hyrė kush nė Xhennet, pėrveē atij qė ėshtė jehudi ose i krishterė! Ato janė fantazi tė tyre! Thuaju: "Sillni argumentin tuaj (ēka thoni) po qe se jeni tė drejtė?
112. Nuk ėshtė ashtu (si thonė ata), po ai qė ėshtė dorėzuar All-llahut dhe ėshtė bamirės, ai e ka shpėrblimin e vet te Zoti i tij, pėr ata nuk ka frikė, as nuk kanė pse tė mėrziten.
113. Jehuditė thanė se tė krishterėt nuk janė tė mbėshtetur nė asgjė (nuk kanė fé tė vėrtetė). Edhe tė krishterėt thanė se jehudit nuk janė tė mbėshtetur nė asgjė, e duke qenė se ata tė dy palėt e lexojnė librin. Po kėshtu si thėniet e tyre, thanė edhe ata qė nuk dinin (idhujtarėt pėr Muhammedin). Po nė ditėn e gjykimit pėr atė qė ata nuk pajtoheshin, All-llahu gjykon ndėrmjet tyre.
114. E kush mundet tė jetė mė mizor se ai qė nė xhamitė e All-llahut pengon tė pėrmendet emri i Tij (tė bėhet ibadet) dhe pėrpiqet pėr shkatėrrimin e tyre. Atyre ndryshe nuk u takoi tė hyjnė vetė nė to, vetėm duke qenė rrespektues (tė tyre e jo rrėnues). Ata nė kėtė jetė kanė nėnēmim e nė botėn tjetėr dėnim tė madh.
115. Tė All-llahut janė edhe (anėt nga) lindja edhe nga perėndimi, dhe kahdo qė tė ktheheni, aty ėshtė anė e All-llahut. Vėrtetė, All-llahu ėshtė i gjerė (nė bujari) e i dijshėm.
116. Ata (ithtarėt e librit) thanė: "All-llahu ka fėmijė"!? I pastėr ėshtė Ai nga kjo e metė! E Tij ėshtė gjithēka nė qiej e nė tokė, gjithēka i ėshtė nėnshtruar Atij.
117. Ai ėshtė shpikės i qiejve e i tokės (pa kurrfarė modeli tė mėparshėm) e kur dėshiron diēka, ai vetėm i thotė: "Bėhu!" nė atė moment bėhet.
118. E ata qė nuk dinė (kurejshitėt politeistė) thanė: "Pėrse tė mos na flasė neve All-llahu, ose tė na vijė ndonjė argument!" Po kėshtu, thėniet e tyre nė mėnyrė tė njėjtė i patėn pėrsėritur edhe ata qė ishin para tyre. Tė njėjta janė zemrat e tyre. Ne tanimė sqaruam argumentet pėr njė popull qė dėshiron tė bindet.
119. Ne tė dėrguam ty me tė vėrtetėn (Kur'anin), pėrgėzues dhe qortues, e ti nuk je pėrgjegjės pėr banuesit e Xhehenemit.
120. As jehuditė, e as krishterėt kurrė nuk do tė jenė tė kėnaqur me ty deri qė tė pasosh fenė e tyre. Thuaju: "Udhėzimi i All-llahut ėshtė udhėzim i drejtė. E nėse pasiqė tė ka ardhur ty e vėrteta shkon pas mendimeve tė tyre, nuk ka kush tė ndihmojė e as tė mbrojė nga All-llahu.
121. Atyre, tė cilėve u dhamė librin dhe tė cilėt e lexojnė drejtė ashtu si ėshtė, ata e besojnė atė (Kur'anin). E ata qė e mohojnė atė, tė tillėt janė ata qė dėshtuan (nė dynja e nė ahiret).
122. O bijtė e israilit, kujtoni tė mirat e Mia qė ua dhurova, qė ju dallova mbi njerėzit tjerė (tė asaj kohe).
123. Dhe ruajuni njė ditė kur askush nuk do tė mund ta ndihmojė tjetrin pėr asnjė send, nuk pranohet prej askujt kompensim, nuk do t'i bėjė dobi askujt ndonjė ndėrmjetėsim dhe as qė do tė ndihmohen (mėkatarėt).
124. Pėrkujto (O i dėrguar) kur Zoti i vet, Ibrahimin e provoi me disa obligime, e ai i pėrmbushi ato, e Ai i tha: "Unė po tė bėj ty prijės (imam) tė njerėzimit!" Ai tha: "(bėn o Zot) Edhe nga pasardhėsit e mi!" (Zoti) Tha: "Mirėsinė Time nuk mund ta gėzojnė mizorėt!"
125. Dhe kur shtėpinė (Qaben) e bėmė vendkthimi dhe vendsigurie pėr njerėzit, (u thamė) Vendin ku qėndroi Ibrahimi pranonie pėr vendfaljeje! Ibrahimin dhe Ismailin i urdhėruam: ju tė dy pastrone shtėpinė Time pėr vizituesit, pėr ata qė qėndrojnė aty dhe pėr ata qė falen aty.
126. Dhe kur Ibrahimi tha: "Zoti im, bėne kėtė njė qytet sigurie dhe banorėt e tij, qė besuan All-llahun dhe jetėn tjetėr, furnizoj me lloje tė frutave!" Ai (All-llahu) tha: "(e furnizoj) Edhe atij qė nuk besoi do t'ia mundėsojė shfrytėzimin e frutave pėr njė kohė tė shkurtėr, e pastaj do ta shtyejė nė dėnimin e zjarrit, e sa pėrundim i shėmtuar ėshtė ai.
127. Edhe kur Ibrahimi dhe Ismaili, duke i ngritur themelet e shtėpisė (Qabes - luteshin): "Zoti ynė, pranoje prej nesh, se me tė vėrtetė Ti je qė dėgjon dhe di!"
128. Zoti ynė, bėna neve dyve besimtarė tė sinqertė ndaj Teje dhe nga pasardhėsit tanė, njerėz tė bindur ndaj Teje, na i mėso rregullat e ibadetit (adhurimit) tanė dhe falna neve, vėrtetė Ti je qė falė, je mėshirues!"
129. Zoti ynė, dėrgo ndėr ta, nga gjiu i tyre tė dėrguar qė t'u lexojė atyre ajetet Tua, t'u mėsojė atyre librin dhe urtėsinė, e t'i pastroj (prej ndytėsisė sė idhujtaris) ata. S'ka dyshim se Ti je ngadhėnjyesi, i dijshmi.
130. E kush largohet prej fesė sė Ibrahimit pėrveē atij qė poshtron vetveten. Ne atė e bėmė tė zgjedhur nė kėtė botė, kurse nė botėn tjetėr ai ėshtė njėri prej tė lartėve.
131. Kur Zoti i vet atij i tha: "Dorėzohu"! Ai tha: "Iu kam dorėzuar Zotit tė gjithėsisė"!
132. E Ibrahimi i porositi bijtė e tij me kėtė (fe), e edhe Jakubi, (u thanė) "O bijtė e mi, All-llahu ua zgjodhi fenė (islame) juve, pra mos vdisni ndryshe, por vetėm duke qenė muslimanė!"
133. A ishit ju (ithtarė tė librit) dėshmitarė kur Jakubit iu afrua vdekja, e ai bijve tė vet u tha: "Ēka do tė adhuroni pas meje"? Ata thanė: "Do tė adhurojmė Zotin tėnd, dhe Zotin e prindėrve tuaj: Ibrahimit, Ismailit, Is'hakut, njė tė vetmin Zot dhe ne, vetėm Atij i jemi dorėzuar!"
134. Ai ishte njė popull qė kaloi, atij i takoi ajo qė fitoi, e juve u takon ajo qė fituat, prandaj ju nuk jeni pėrgjegjės pėr atė qė vepruan ata.
135. Ata (ithtarėt e librit) thanė: "Bėhuni jehudi ose tė krishterė, e gjeni rrugėn e drejtė"! Thuaj: "jo, (asnjėrėn) por fenė e drejtė tė Ibrahimit qė ai nuk ishte nga idhujtarėt.
136. Ju (besimtarė) thuani: "Ne i besuam All-llahut, atė qė na u shpall neve, atė qė iu shpall Ibrahimit, Ismailit, Is'hakut, Jakubit dhe pasardhėsve (tė jakubit qė ishin tė ndarė nė dymbedhjetė kabile), atė qė i ėshtė dhėnė Musait, Isait dhe atė qė iu ėshtė dhėnė nga Zoti i tyre pejgamberėve, ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin prej tyre dhe ne vetėm atij i jemi bindur.
137. Nė qoftė se ata besuan ashtu siē besuat ju ata vėrtetė kanė gjetur rrugėn e drejtė, e nėse refuzojnė, atėherė ata janė kundėrshtarė (opozitė), po ty (Muhammed) kundėr tyre do tė mjaftojė All-llahu. Ai ėshtė dėgjuesi, i dijshmi.
138. (kjo fe jona ėshtė) Njgyrosje e All-llahut, e kush ngjyros (me fe) mė mirė se All-llahu. Ne vetėm atė e adhurojmė.
139. Thuaj: "A doni tė grindeni me ne pėr All-llahun, e Ai ėshtė Zoti ynė dhe Zoti juaj dhe ne kemi vepra (shpėrblimin e veprave) tona, e ju keni veprat tuaja. Por ne jemi (besimtarė) tė sinqertė ndaj Tij.
140. A pretendoni se Ibrahimi, Ismaili, Is-haku, Jakubi dhe pasardhėsit kanė qenė jehudi ose tė krishterė? Thuaj: "A e dini ju mė mirė apo All-llahu? Kush ėshtė mė mizor se ai, qė e ka dėshminė e All-llahut pranė veti dhe e fshehė. All-llahu nuk ėshtė i panjoftuar me veprimet tuaja".
141. Ai ishte njė popull qė shkoi, tė cilit i takoi ajo qė fitoi, e juve u takon ajo qė fituat, prandaj ju nuk jeni pėrgjegjės pėr atė qė ata vepruan.
142. Disa mendjelehtė nga njerėzit do tė thonė: "Ēka i ktheu ata (muslimanėt) prej kiblės (drejtimit) nė tė cilin ishin ata (Kudsi)? Thuaj: "Tė All-llahut janė lindja dhe perėndimi, Ai e vė nė rrugėn e drejtė atė qė do".
143. Dhe ashtu (sikur u udhėzuam nė fenė islame) Ne u bėmė juve njė pupull tė drejtė (njė mes tė zgjedhur) pėr tė qenė ju dėshmitarė (nė ditėn e gjykimit) ndaj njerėzve, dhe pėr tė qenė i dėrguari dėshmitar ndaj jush. E kiblen nga e cila ti u drejtove nuk e bėmė pėr tjetėr, vetėm se pėr tė provuar atė qė shkon pas tė dėrguarit, nga ai qė kthehet prapa, ndonėse kjo ka qenė vėshtirė (pėr disa), por jo edhe pėr ata qė All-llahu i drejtoi. All-llahu nuk ėshtė qė t'ua humbė besimin tuaj. S'ka dyshim se All-llahu ėshtė shumė i butė dhe mėshirues ndaj njerėzve.
144. Ne shumė herė po shohim kthimin e fytyrės tėnde kah qielli, e Ne gjithqysh do tė drejtojmė ty nė drejtim tė njė kibleje (Qabja) qė ti e do atė. Pra kthehu anės sė xhamisė sė shenjtė (Qabes), dhe kudo qė tė jeni (o besimtarė) kthehuni kah ajo anė. E atyre qė u ėshtė dhurruar libri, ata e dinė sigurisht se kjo (kthesė) ėshtė e vėrtetė nga Zoti i tyre. E All-llahut nuk mund t'i fshihet ajo qė veprojnė ata.
145. Po edhe sikur t'u sillshe ti ēdo lloj argumenti atyre qė u ėshtė dhėnė libri, ata nuk pasojnė kiblen tėnde, e as ti nuk do tė pasosh kiblen e tyre, po asnjėra palė nuk do ta pasojė kiblen e tjetrės. E pas dijes, e cila tė ka ardhur, po e zėmė se ishe vėnė pas dėshirave tė tyre, atėherė ti do tė ishe mizor.
146. Atyre qė u kemi dhėnė librin, ata e njohin ate (Muhammedin) siē i njohin bijtė e vet, e njė grup pre tyre edhe pse e dinė kėtė, janė duke e fshehur tė vėrtetėn.
147. E vėrteta ėshtė nga Zoti yt, pra kurrsesi mos u bėn nga ata qė dyshojnė.
148. Secili (popull) ka njė anė, tė cilės ai i kthehet, ju shpejtoni kah punėt e mbara, kudo qė tė jeni All-llahu ka pėr t'ju tubuar tė gjithėve, All-llahu ka fuqi pėr ēdo send.
149. Kahdo qė tė shkosh ktheje fytyrėn tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė, kjo ėshtė e vėrtetė nga Zoti yt. All-llahu pėrcjell gjithēka veproni ju.
150. Dhe kahdo qė tė dalėsh, ktheje fytyrėn tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė (Qabja) dhe kudo qė tė gjendeni ktheni fytyrat tuaja kah ana e saj, ashtuqė njerėzit mos tė kenė argument kundėr jush, pėrveē atyre qė janė mizorė nga ata (qė nga inati nuk ranojnė kurrfarė fakti), por mos ia keni frikėn atyre, frikėsohuni prej Meje (e bėra kėtė) qė tė gjeni rrugėn e drejtė dhe qė tė plotėsojė mirėsinė Time ndaj jush.
151. (sikurse plotėsova mirėsinė Time ndaj jush) Ashtu siē dėrguam nga gjiu i juaj tė dėrguar t'u lexojė ajetet Tona, t'ju pastrojė, e t'ju mėsojė librin dhe traditėn, e edhe t'ju mėsojė atė qė nuk e dinit.
152. Pra ju mė kujtoni Mua (me adhurime), Unė ju kujtoj juvem (me shprėblim). Mė falėnderoni e mos Mė mohoni.
153. O ju qė keni besuar, kėrkoni ndihmė me durim e me tė falur, se vėrtetė All-llahu ėshtė me durimtarėt.
154. E pėr ata qė u mbytėn nė rrugėn e All-llahut mos thoni: "Janė tė vdekur", Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk kuptoni (gjallėrinė e tyre).
155. Ne do t'ju sprovojmė me ndonjė frikė, me uri, me ndonjė humbje nga pasuria e nga jeta e edhe nga frytet, po ti jepju myzhde durimtarėve.
156. Tė cilėt, kur i godet ndonjė e pakėndėshme thonė: "Ne jemi tė All-llahut dhe ne vetėm tek Ai kthehemi!"
157. Tė tillėt janė qė te Zoti i tyre kanė bekime e mėshirė dhe tė tillėt janė ata tė udhėzuarit nė rrugėn e drejtė.
158. "Safa" dhe "Merve" janė nga shenjat (pėr adhurim) e All-llahut, e kush e mėsyen shtėpinė pėr haxh (Qaben pėr haxh) ose pėr umre (vizitė jashtė kohės sė haxhit), nuk ėshtė mėkat pėr te t'i vizitojė ato dyja (tė ece nė ato dy vende). E kush bėn ndonjė tė mirė nga vullneti (jo obliguese), s'ka dyshim se All-llahu ėshtė shpėrblyes i gjithdijshėm.
159. Ata, tė cilėt fshehin argmentet dhe faktet qė Ne i shpallėm, e pasi qė ato ua sqaruam njerėzve nė librin, tė tillėt i mallkon All-llahu, i mallkojnė edhe ata qė mallkojnė.
160. Pėrveē atyre qė pendohen, qė pėrmirėsohen dhe qė u shpjegojnė njerėzve (tė vėrtetėn), tė tillėve ua pranoj pendimin, se Unė pranoj shumė pendimin, jam mėshirues.
161. Ata, tė cilėt mohuan dhe vdiqėn si pabesimtarė, kundėr tyre ėshtė mallkimi i All-llahut, i engjėjve dhe i tė gjithė njerėzve.
162. Ata pėrgjithmonė janė aty (nė zjarrė), as nuk u letėsohet dėnimi, as nuk u jepet afat.
163. Zoti juaj (qė meriton adhurim) ėshtė njė, All-llahu, nuk ka zot pos Atij qė ėshtė mėshrėplotė, gjithnjė mėshiron.
164. Ėshtė fakt se nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndėrrimin e natės e tė ditės, tė anijes qė lundron nė det qė u sjell dobi njerėzve, nė atė shi qė e lėshon All-llahu prej sė larti e me tė ngjall tokėn pas vdekjes sė saj dhe pėrhapė nė te nga ēdo lloj gjallese, nė qarkullimin e erėrave dhe reve tė nėnshtruara mes qiellit e tokės, (nė tė gjitha kėto), pėr njė popull qė ka mend ka argumente.
165. E nga njerėzit ka asish qė nė vend tė All-llahut besojnė idhujt, qė i duan (i madhėrojnė) ata, sikur (qė besimtarėt e vėrtetė e duan) All-llahun, po dashuria e atyre qė besuan All-llahun ėshtė shumė mė e fortė. E sikur qė dinin ata qė bėnė mizori se kur do ta shohin dėnimin (nė botėn tjetėr), do tė binden se e tėrė fuqia i takon vetėm All-llahut (e jo idhujve) dhe se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė.
166. Dhe (sikur tė shihnin) kur do tė largohen ata qė u prinin prej atyre qė i ndiqnin (paria largohet prej atyre qė u shkuan pas), e tė gjithė e shohin dėnimin dhe kėputen lidhjet e tyre.
167. E Ata, tė cilėt u patėn shkuar pas do tė thonė: "Ah, sikur tė na lejohej njė kthim (nė dynja) e tė largohemi prej tyre (prijėsve) siē u larguan ata tash prej nesh!" Kėshtu All-llahu do t'ju paraqesė veprat qė janė dėshprim pėr ta, e ata nuk kanė tė dalė prej zjarrit.
168. O ju njerėz, hani nga ajo qė ėshtė nė tokė e qė ėshtė e lejuar dhe e mirė, e mos shkoni hapave tė djallit se ai ėshtė armik i hapėt i juaji.
169. Ai ju urdhėron vetėm me tė kėqia e turpėsi, dhe ju shtyen tė thoni pėr All-llahun atė qė nuk e dini.
170. E kur u thuhet atyre (idhujtarėve): "Pranoni atė qė All-llahu e shpalli!" Ata thonė: "Jo, ne ndjekim atė rrugė nė tė cilėn i gjetėm prindėrit tanė!" Edhe sikur prindėrit e tyre tė mos kenė kuptuar dhe tė mos jenė udhėzuar nė rrugėn e drejtė (ata do t'i pasonin)?
171. Shembulli i (i thirrėsit tė) atyre qė nuk besuan ėshtė sikurse i atij (bariut) qė u lėshon britmė atyre (bagėtive) qė nuk dėgjojnė tjetėr vetėm se britmė e zė (e nuk kuptojnė). Ata janė tė shurdhėr, memecė e tė verbėr, ata nuk kuptojnė.
172. O ju qė besuat, hani nga tė mirat qė u kemi dhėnė, dhe falenderoni All-llahun, nėse jeni qė vetėm Atė e adhuroni.
173. (All-llahu) Ua ndaloi juve vetėm tė ngordhtėn, gjakun, mishin e derrit dhe atė qė therret (ngritet zėri me te) jo nė emėr tė All-llahut. E kush shtrėngohet (tė hajė nga kėto) duke mos pasur pėr qėllim shijėn dhe duke mos tepruar, pėr tė nuk ėshtė mėkat. Vėrtetė All-llahu falė, ėshtė mėshirues.
174. Ata qė fshehin nga libri atė qė shpalli All-llahu dhe pėr te fitojnė shumė tė paktė, ata nė barqet e tyre fusin vetėm zjarr. Atyre All-llahu nuk do t'u flasė nė ditėn e gjykimit dhe as nuk i shfajson ata, por pėr ta pason dėnimi i rėndė e i padurueshėm.
175. Ata janė qė nė vend tė udhėzimit e morėn humbjen dhe dėnimin nė vend tė shpėtimit. Sa tė durueshėm qenkan ata ndaj zjarrit?
176. Atė (dėnim) pėr shkak se All-llahu e zbriti librin (Tevratin), me sqarim tė drejtė, e ata qė bėnė ndryshime nė librin, janė nė njė pėrēarje tė largėt nga e vėrteta.
177. Nuk ėshtė tėrė e mira (e kufizuar) tė ktheni fytyrat tuaja kah lindja ose perėndimi, por mirėsi e vėrtetė ėshtė ajo e atij qė i beson All-llahut, ditės sė gjykimit, engjėjve, librit, pejgamberėve dhe pasurinė qė e do, ua jep tė afėrmve, bonjakėve, tė vėrfėrve, udhėtarėve, lypėsve dhe pėr lirimin e robėrve, dhe ai qė e fal namazin, e jep zeqatin, dhe ata qė kur premtojnė e zbatojnė, dhe tė durueshmit nė skamje, nė sėmundje dhe nė flakėn e luftės. Tė tillėt janė ata tė sinqertit dhe tė tillėt janė ata tė devotshmit.
178. O ju qė besuat, u ėshtė bėrė obligim gjurmimi pėr dėnim pėr mbytje: i liri pėr tė lirin, robi pėr robin, femra pėr femrėn. Kurse atij qė i falet diēka nga vėllau i vet atėherė ajo le tė pėrcillėt (e atij qė e fal) kuptueshėm dhe shpagimi (nga dorasi) atij le t'i bėhet me tė mirė. kjo ėshtė njė lehtėsim dhe mėshirė prej Zotit tuaj. E kush tejkalon pas kėtij (pajtimi), ai ka njė dėnim tė idhėt.
179. O ju tė zotėt e mendjes, kjo masė e dėnimit ėshtė jetė pėr ju, ashtu qė tė ruheni (nga mbytja e njėri tjetrit).
180. Kur ndonjėrit prej jush i ėshtė afruar vdekja, nėse lė pasuri pas vete, testamenti (vasijeti) pėr prindėrit dhe pėr tė afėrmit u ėshtė bėrė juve obligim, por ashtu siē ėshtė drejtė. Pėr ata qė janė tė devotshėm kjo ėshtė detyrė qė lypet kryer.
181. Kush bėn ndryshimin e tij pasi qė ta ketė dėgjuar (ditur) atė, mėkati pėr te u takon atyre qė ndryshojnė. All-llahu dėgjon dhe di.
182. E kush frikėsohet prej testamentuesit se gabimisht po largohet nga drejtėsia, ose qėllimisht do tė bėjė mėkat, ai qė bėn pajtim ndėrmjet tyre, ai nuk ka mėkat. Vėrtetė All-llahu shumė falė dhe shumė mėshiron.
183. O ju qė besuat, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm.
184. (jeni tė obliguar pėr) Ditė tė caktuara, e kush ėshtė i sėmurė prej jush ose ėshtė nė udhėtim (e nuk agjėroi), atėherė ai (le tė agjėrojė) mė vonė aq ditė. E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė agjėrojnė), janė tė obliguar pėr kompenzim, ushqim (ditor), i njė tė varfėri ai qė nga vullneti jep mė tepėr, ajo ėshtė aqė mė mirė pėr te. Mirėpo, po qė se dini, agjėrimi ėshtė mė i mirė pėr ju.
185. (ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramadanit qė nė te (filloi tė) shpallet Kur'ani, qė ėshtė udhėrėfyes pėr njerėz dhe sqaruesi i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė, ndėrsa kush ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, le tė agjėrojė aqė ditė nga ditėt e mėvonshme. All-llahu me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtėrsim pėr ju. (tė agjėroni ditėt e lėshuara mė vonė) Qė tė plotėsoni numrin, tė madhėroni All-llahun pėr atė se u udhėzoi dhe qė tė falenderoni.
186. E kur robėt e Mi tė pyesin ty pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen ata Mua dhe le tė mė besojnė Mua.
187. Natėn e agjėrimit u ėshtė lejuar afrimi tė gratė tuaja, ato janė prehje pėr ju dhe ju jeni prehje pėr ato. All-llahu e di se ju e keni mashtruar vetveten, andaj ua pranoi pendimin tuaj dhe ua fali gabimin. Tash e tutje bashkohuni me to dhe kėrkoni atė qė ua ka caktuar All-llahu dhe hani e pinin derisa qartė tė dallohet peri i bardhė nga peri i zi nė agim, e pastaj agjėrimin plotėsojeni deri nė mbrėmje. E kur jeni tė izoluar (nė i'tikafė) nė xhamia, mos t'u afroheni atyre (pėr marėdhėnie intime). Kėto janė dispozitat e All-llahut, pra mos i kundėrshtoni. Ja kėshtu, nė kėtė mėnyrė All-llahu ua sqaron njerėzve argumentet e veta qė ata tė ruhen.
188. Dhe mos e hani pasurinė e njėri- tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, e as mos u paraqitni me te (me ryshfet) te gjyakatėsit pėr tė grabitur nė mėnyrė tė padrejtė njė pjesė tė pasurisė sė njerėzve, kur ju e dini (se pa tė drejtė po e hani atė).
189. Tė pyesin ty pėr hėnėn e re (dhe fazat e saj) Thuaj: "Ato janė pėrcaktime tė kohės prė njerėzi dhe pėr haxh. Nuk ėshtė mirėsi tė hyni nga mbrapa nė shtėpitė por ėshtė mirėsi kush ruhet (nga tė kėqiat). Nė shtėpia hyni kah dyert e tyre dhe kinie frikė All-llahun qė ashtu tė gjeni shpėtim.
190. Dhe luftoni nė rrugėn e All-llahut kundėr atyre qė ju sulmojnė e mos e teproni se All-llahu nuk i do ata qė e teprojnė (e fillojnė luftėn).
191. Dhe luftoni ata kudo qė t'i zini, dėboni prej vendit ata sikurse ju pėrzuan ata juve. Provokimi (fitneja) ėshtė mė e rėndė se vrasja. Mos i luftoni ata pranė xhamisė sė shenjtė (Qabes) deri qė ata t'ju luftojnė juve aty, e nėse ju sulmojnė, atėherė sulmoni edhe ju ata. I kėtillė ėshtė ndėshkimi ndaj pabesimtarėve.
192. Dhe nėse heqin dorė, pra All-llahu ėshtė Ai qė fal dhe qė mėshiron.
193. Luftoni ata (idhujtarėt) derisa tė zhduket propagandimi i idhujtarėve dhe deri sa tė aplikohet feja vetėm pėr All-llahun. E nė qoftė se ndalen (nga propaganda dhe lufta), atėherė lereni armiqėsinė, pėrveē atyre qė janė zullumqarė.
194. Muaji i shenjtė (i sivjetit) ėshtė pėr muajin e shenjtė (tė vjetit), e shenjtėritė (shkelja e tyre) janė masė ndėshkuese. Pra, kush ju sulmon juve, kthenia sulmin atij edhe ju po nė atė masė dhe kini frikė nga All-llahu e ta dini se All-llahu ėshtė me tė devotshmit.
195. Dhe jepni pėr njė rrugė tė All-llahut e mos hidhni veten nė rrezik dhe bėni mirė, se me tė vėrtetė All-llahu i do bamirėsit.
196. E kryenie haxhin dhe umrėn pėr hir tė All-llahut, po nė qoftė se pengoheni, atėherė (therrni pėr kurban) ēka t'ju vijė mė lehtė prej kurbanėve, e mos i rruani kokat tuaja derisa tė arrijė kurbani vendin e caktuar. Po kush ėshtė prej jush i sėmurė ose ka mundim koke (e rruhet para kohe) kompensimi ėshtė: agjėrim, sadaka ose kurban. E kur jeni tė sigurt, ai qė bėnė umrėn para haxhit (duhet therrė) njė kurban qė i vjen mė lehtė, mirėpo nėse nuk ka, le tė agjėroj tri ditė gjatė haxhit e shtatė ditė kur tė ktheheni, kėto jeni dhjetė ditė tė plota. Ky ėshtė rregull pėr ata qė nuk kanė familjen pranė xhamisė sė shenjtė. Pra kinie dro All-llahun dhe dine se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė.
197. Haxhi ėshtė nė muajt e caktuar e kush bėn (ia fillon tė zbatojė) haxhin nė kėta muaj, nuk duhet afruar gruas, nuk bėn tė merr nėpėr kėmbė dispozitat e sheriatit, as nuk duhet shkaktuar grindje. Ēka punoni nga e mira All-llahu di pėr to. Dhe pėrgatituni me furnizim (pėr rrugė), e furnizimi mė i mirė ėshtė devotshmėria, e ju tė zotėt e mendjes keni dronė Time.
198. Nuk ėshtė mėkat pėr ju tė kėrkoni begati nga Zoti juaj (tė bėni ndonjė tregti gjatė haxhit). E kur tė derdheni (hiqeni) prej Arafatit, pėrmendeni All-llahun nė vend tė shenjtė (Muzdelife), pėrmendeni Atė, ashtu si u ka udhėzuar Ai, sepse mė parė ishit tė humbur.
199. Pastaj zdirgjuni andej kah zdirgjen njerėzit, kėrkoni All-llahut falje, se All-llahu fal e ėshtė mėshirues.
200. E kur t'i kryeni detyrat tuaja, pėrmendeni All-llahun sikurse i pėrkujtoni prindėrit tuaj, bile pėrmendeni edhe mė fortė. Ka disa prej njerėzve qė thonė: "Zoti ynė, na jep Ti neve nė kėtė botė!" pėr tė nuk ka asgjė nė botėn tjetėr.
201. E, ka prej tyre asish qė thonė: "Zoti ynė na jep tė mira nė kėtė jetė, tė mira edhe nė botėn tjetėr, dhe na ruaj prej dėnimit me zjarr!"
202. Tė tillėt e kanė shpėrblimin nga ajo qė e fituan. All-llahu ėshtė i shpejtė nė llogari.
203. All-llahun pėrmendeni nė ditėt e caktuara (nė ditėt e bajramit). Kush ngutet (tė largohet prej Mines) pėr dy ditė, nuk bėn mėkat, po edhe ai qė e shtyen (edhe pėr njė ditė) nuk bėnė mėkat, kėto rregulla janė pėr atė qė don tė jetė i pėrpikėt. Pra, kini kujdes All-llahun dhe dine se ju, te Ai tuboheni.
204. Ka ndonjė nga njerėzit qė fjala e tij tė mahnit, por vetėm nė kėtė botė (pse nė botėn tjetėr gjykon Ai qė e di tė fshehtat), dhe pėr atė qė ka nė zemrėn e tij, e paraqet All-llahun dėshmues, e nė realitet ai ėshtė kundėrshtari mė i rreptė.
205. E posa tė kthehet, ai nė tokė vepron tė bėjė shkatėrrim nė te, tė asgjėsojė tė korrat (mbjelljet) dhe gjallesat. E All-llahu nuk e do ērregullimin (fesadin).
206. Dhe kur i thuet atij: "Kij frikė All-llahun!", atė e kap eufori pėr punė mėkati. Shtrat i shėmtuar ėshtė ai qė i takon atij (Xhehennemi).
207. Ka nga njerėzit, i cili pėr hirė tė All-llahut e flijojnė vetveten, e edhe All-llahu ėshtė shumė i mėshirshėm pėr robtė e vet.
208. O ju qė besuat, hyni nė islamizmin e tėrėsishėm (Pėrqafoni fenė islame nė tėrėsi), e mos ndiqni rrugėn e djallit, sepse ai ėshtė armik i juaji i hapėt.
209. E nėse devijoni pasi u kanė ardhur argumentet e qarta, ta dini pra se All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i vetėdijshėm.
210. Ata nuk janė duke pritur tjetėr, por vetėm t'u vijė All-llahu (urdhėri i All-llahut nė ditėn e gjykimit) nėn hije tė reve, (t'u vijnė) engjėjt dhe ēėshtja tė jetė e kryer (kush pėr Xhennet e kush pėr Xhehennem). Vetėm te All-llahu ėshtė fundi i tė gjitha ēėshtjeve.
211. Pyeti bijtė e Israilit, se sa argumente tė qarta u kemi dhėnė atyre (dhe nuk besuan). E kush e ndėrron tė mirėn e All-llahut pasi qė t'i ka ardhur ajo, s'ka dyshim se ndėshkimi i All-llahut ėshtė i ashpėr.
212. Atyre qė nuk besuan, u ėshtė bėrė e hijshme jeta e kėsaj bote dhe bėjnė tallje me ata qė besuan. Po ata qė u ruajtėn (besimtarėt) nė ditėn e kijametit. All-llahu i jep (shpėrblim) pa masė atij qė e do.
213. Njerėzit ishin njė popull (tė fesė sė natyrshme islame) e (kur u pėrēanė) All-llahu dėrgoi pejgamberėt pėrgėzues dhe qortues, dhe atyre Ai u zbriti edhe librin me fakte tė sakta pėr tė gjykuar nė atė qė u kundėrshtuan ndėrmjet veti.Nė atė (libėr)kundėshtuan vetėm ata qė kishin libėr (ithtarėt e librit). E pėrpos atyre qė iu kishte dhėnė ai (libri) dhe u kishin ardhur argumente tė qarta, nuk kundėrshtoi kush nė te (nė librin), po edhe atė (kundėrshtim e bėnė), nga zilia ndėrmjet tyre, mirėpo All-llahu me mėshirėn e Tij i udhėzoi ata qė besuan tek e vėrteta e asaj pėr ēka ishin kundėrshtuar. All-llahu e vėnė nė rrugė tė drejtė atė qė dėshiron.
214. Po ju menduat se do tė hyni nė Xhennet, pa u provuar edhe ju me shembullin e atyre qė ishin para jush, tė cilėt i patėn goditur skamjet e vuajtjet dhe qenė tronditur, sa qė i dėrguari thoshte, e me te edhe ata qė kishin besuar: "Kur do tė jetė ndihma e All-llahut?!" Ja (u erdhi ndihma) vėrtetė ndihma e All-llahut ėshtė afėr!"
215. Tė pyesin se ē'do tė japin. Thuaj: "Atė qė jepni prej pasurisė jepni pėr prindėrit, pėr tė afėrmit, pėr bonjakėt, pėr tė varfėrit, pėr gurbetēinjtė. E ēdo tė mirė qė punoni, s'ka dyshim se All-llahu e di.
216. Juve u ėshtė bėrė obligim lufta, ndonėse ju e urreni atė. Por mund qė ju ta urreni njė send, e ai ėshtė shumė i dobishėm pėr ju, dhe mund qė ju ta doni njė send, e ai ėshtė dėm pėr ju. All-llahu di (fundin e ēdo sendi) e ju nuk dini.
217. Tė pyesin pėr luftėn nė muajin e shenjtė, thuaj: "Lufta nė te ėshtė e madhe (mėkat i madh), por pengimi nga rruga e All-llahut, mosbesimi ndaj Tij, pengimi nga xhamia e shenjtė (Qabja) dhe dėbimi i banorėve tė saj nga ajo, janė mėkate edhe mė tė mėdha tek All-llahu. E provokimi (kundėr muslimanėve) ėshtė edhe mė i madh se mbytja. Ata do t'u luftojnė juve vazhdimisht pėr t'ju zbrapsur, nėse munden, nga feja juaj. E kush zbrapset prej jush nga feja e tij dhe vdes si pabesimtar, ata i kanė zhdukur veprat e veta nė kėtė jetė dhe nė jetėn tjetėr. Tė tillėt janė banorė tė zjarrit dhe nė tė do tė qėndrojnė pėrjetshėm.
218. Ata tė cilėt besuan, ata qė u shpėrngulėn dhe luftuan nė rrugėn e All-llahut, ata meritojnė tė shpresojnė nė mėshirėn e Tij. All-llahu falė shumė dhe ėshtė mėshirues.
219. Tė pyesin ty pėr verėn dhe bixhozin. Thuaj: "Qė tė dyja janė mėkat i madh, e ka edhe dobi nė to (tė pakta) pėr njerėz, por dėmi i tyre ėshtė mė i madh se dobia e tyre. Tė pyesin ty edhe se ē'do tė japin. Thuaj: "Tepricėn!" Kėshtu ua sqaron All-llahu juve argumentet ashtu qė tė mendoni (ēka ėshtė mirė e ēka ėshtė keq).
220. (tė mendoni) Pėr kėtė botė dhe pėr botėn tjetėr. Dhe tė pyesin ty pėr bonjakėt. Thuaj: "Po t'i ndihmoni nė punėt e tyre ėshtė mė mirė, e nėse i pėrzieni (pasurin e tyre me tuajėn), ata janė vėllezėrit tuaj. All-llahu di tė dallojė qėllimkeqin nga qėllimmiri. E sikur tė dėshironte All-llahu do t'ju rėndojė. All-llahu ėshtė mė i fuqishėm, mė i urti.
221. Mos u martoni me idhujtare deri qė ato tė besojnė (Zotin). Njė robėresh besimtare ėshtė mė e vlefshme se njė idhujtare, edhe nėse ajo (idhujtarja) ju mahnitė. Mos u martoni as me idhujtarė deri qė ata tė besojnė (Zotin). Njė rob besimtar ėshtė mė i vlefshėm se idhujtari edhe nėse ai ju mahnit. Ata ju ftojnė pėr nė zjarr, e All-llahu me mėshirėn e vet ju fton pėr nė Xhennet, pėr nė shpėtim dhe u sqaron njerėzve argumentet e veta, ashtu qė ata tė pėrkujtojnė.
222. Tė pyesin ty pėr menstruacionin (hajdin). Thuaj: "Ajo ėshtė gjendje e neveritur, andaj largohuni prej grave gjatė menstruacionit dhe mos iu afroni atyre (pėr marėdhėnie) derisa tė pastrohen. E kur tė pastrohen, atėherė afrohuni atyre ashtu siē u ka lejuar All-llahu. All-llahu i do ata qė pendohen, dhe ata qė ruhen prej punėve tė ndyta e tė neveritshme.
223. Gratė tuaja janė vendmbjellje e juaj, afrohuni vendmbjelljes suaj si tė dėshironi, por pėrgatitni pėr vetėn tuaj, dhe kinie frikė All-llahun, e ta dini se fundi juaj ėshtė te Ai, e besimtarėve jepu myzhde.
224. E mos e bėni All-llahun peng tė betimeve tuaja (kur betoheni nė Te), kur doni tė bėni vepra tė mira, tė silleni mirė dhe tė bėni pajtim ndėrmjet njerėzve. All-llahu dėgjon tė gjitha dhe i di.
225. All-llahu nuk ju merr nė pėrgjegjėsi pėr betimet tuaja tė paqėllimta, por ju merr pėr ato qė i bėni qėllimisht me gjithė zemėr. All-llahu ėshtė i butė dhe falė shumė.
226. Ata qė betohen se do tė largohen prej grave tė tyre (tė mos bėjnė kontakt me to), afati i pritjes ėshtė katėr muaj. Nė qoftė se kthehen ata (heqin dorė nga betimi), s'ka dyshim All-llahu bėn falje dhe mėshiron.
227. E nė qoftė se ata kanė vendosur pėr shkurorėzim, All-llahu dėgjon (fjalėt e tyre) i di (qėllimet e tyre).
228. E ato gra qė janė shkurorėzuar janė tė obliguara tė presin tri menstruacione. Nėse ato i besojnė All-llahut dhe ditės sė mbramė, atyre nuk u lejohet tė fshehin atė qė All-llahu krijoi nė mitrat e tyre. E burrat e tyre kanė mė shumė tė drejta qė gjatė asaj kohe, nėse duan pajtim, t'i rikthejnė ato. Edhe atyre (grave) u takon e drejta sikurse edhe pėrgjegjėsia nė bashkėshortėsi, e burrave u takon njė pėrparėsi ndaj tyre. All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm, i urtė.
229. Lėshimi (pas sė cilit mund tė bėhet rikthimi) ėshtė dy herė, e (pastaj) ose jetė e njerėzishme (bashkėshortore) ose shkurorėzim me mirėkuptim. E juve (burrave) nuk u lejohet t'u merrni asnjė send nga ajo qė u keni dhuruar (si niqah), vetėm nėse qė tė dy frikėsoheni se nuk do tė mund t'i ruajnė dispozitat e All-llahut (nė bashkėshortėsi). E nėse keni frikė se ata tė dy nuk do tė mund t'i ruajnė dispozitat e All-llahut, atėherė pėr atė, me ēka ajo bėn kompensim, pėr ata tė dy nuk ka mėkate. Kėto janė dispozita tė All-llahut, pra mos i kundėrshtoni, sepse kush i tejkalon dispozitat e All-llahut, pikėrisht tė tillėt janė zullumqarėt.
230. E nė qoftė se ai (burri) e lėshon atė (pėr herė tė tretė), pas atij (lėshimi) nuk lejohet mė derisa tė martohet ajo pėr njė burrė tjetėr. E nėse ai (burri i dytė) e lėshon atė, atėherė pėr ata dy, po qe se mendojnė se do t'i zbatojnė dispozitat e All-llahut, nuk ka pengesė tė rikthehen (nė bashkėshortėsi). Kėto janė dispozita tė All-llahut qė ia sqaron njė populli qė kupton.
231. E kur t'i keni lėshuar gratė dhe ato i afrohen afatit tė tyre, atėherė ose mbani si duhet, ose i lėni si duhet (tė kryejnė fatin), e mos i mbani sa pėr t'i dėmtuar, e tė bėheni tė padrejtė. E kush bėn atė, ai e ka dėmtuar vetveten. Dispozitat e All-llahut mos i merrni pėr shaka. Pėrkujtoni tė mirat e All-llahut, ndaj jush edhe atė qė ju shpalli Kur'anin dhe dispozitat e sheriatit me tė cilat ju udhėzon, dhe keni frikė All-llahun e dine se All-llahu ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo send.
232. Dhe kur i lėshoni gratė, e ato e pėrmbushin afatin e tyre (tė pritjes), nėse pėlqejnė mes vete ashtu si kėrkojnė rregullat, mos i pengoni qė tė martohen pėr burrat e tyre. Me kėtė kėshillohet ai qė prej jush e beson All-llahun dhe botėn tjetėr, kjo ėshtė mė e dobishme pėr ju, mė e pastėr, se All-llahu e di, e ju nuk e dini.
233. Nėnat, ato qė duan ta plotėsojnė gjidhėnien, janė tė obliguara t'u japin gji fėmijėve tė vet dy vjet tė plota. I ati i fėmijės ėshtė i obliguar pėr furnizim dhe veshmbathjen e tyre (gruas) ashtu si ėshtė rregulli. Askush nuk ngarkohet mė tepėr, vetėm aq sa ka mundėsin e tij. Asnjė nėnė nuk bėn tė dėmtohet me fėmijėn e saj, e as babai me fėmijėn e tij. Po ashtu ėshtė i obliguar edhe trashėgimtari (i fėmijės). E nėse pas njė konsultimi dhe pėlqimi (prindėrit) shfaqin dėshirėn pėr ndėrprerjen (mė heret) e gjinit, nuk ėshtė ndonjė mėkat pėr ta. Nėse ju baballarėt) pėr fėmijėn tuaj dėshironi gjidhėnėse tjetėr me kusht qė pagesėn t'ia bėni nė mėnyrė tė duhur, nuk ėshtė ndonjė mėkat. Kini frikė nga All-llahu dhe dine se All-llahu sheh ēka punoni.
234. E ata qė vdesin dhe lėnė gra pas vete, ato (gratė) presin katėr muaj e dhjetė ditė. E kur ta kryejnė ato afatin e tyre, nuk ėshtė mėkat pėr ju (familja kujdestare) pėr atė qė bėjnė ato nė mėnyrė tė njerėzishme mė veten e tyre. All-llahu hollėsisht e di ēka veproni.
235. Paraqitja juaj pėr martesė ndaj grave (qė kanė kryer afatin e tyre), nė mėnyrė tė tėrthortė, ose mbajtja fshehtė nė veten tuaj, nuk ėshtė mėkat pėr ju. All-llahu e di se ju do t'ua pėrmendni atyre (dėshirėn pėr martesė), por kursesi mos u premtoni atyre fshehtazi (diē tjetėr), pėrpos t'u thoni fjalė tė lejuara. Dhe mos vendosni lidhjen e kurorės derisa tė pėrfundojė afati i caktuar. Ta dini se All-llahu e di ēka fshehni nė vete, pra kini frikė prej Atij, dhe dine se All-llahu shumė falė ėshtė i butė.
236. Nuk ėshtė mėkat pėr ju nėse i lėshoni gratė pa pasur kontakt (martesė) me to dhe para se t'u caktoni atyre ndonjė caktim (kurorė-nikah), po pajisni ato (me ndonjė pajisje), pasaniku sipas mundėsisė sė tij dhe i varfėri sipas mundėsisė sė tij. Njė pajisje e zakonshme ėshtė obligim pėr bėmirėsit.
237. E nėse i lėshoni ato para se tė kontaktoni, por u keni pas caktuar atyre njė caktim (kurorės), atėherė duhet t'u jepni gjysmėn e asaj qė e keni caktuar, pėrveē nėse ju falin ose ju falė ai nė duart e tė cilit ėshtė lidhja e kurorės. E tė falni (burra ose gra) ėshtė mė afėr devotshmėrisė, e mos e harroni bamirėsinė ndėrmjet jush. Vėrtetė, All-llahu sheh atė qė veproni.
238. Vazhdoni rregullisht namazet (faljet), e edhe atė namazin e mesėm, dhe ndaj All-llahut tė jeni respektues (nė namaze).
239. E nėse kėni frikė (nga armiku), atėherė falnu duke ecur ose duke kalors, por kur tė jeni tė siguruar, pėrkujtonie (me namaz) All-llahun ashtu si u mėsoi Ai pėr atė qė ju nuk dinit.
240. Ata qė vdesin nga mesi i juaj dhe lėnė pas vete gra, le tė testamentojnė (lėnė porosi) pėr gratė e tyre, furnizimin pėr njė vjet, duke mos i nxjerrė prej shtėpisė. E nėse (me dėshirėn e vet) dalin, nuk ėshtė mėkat pėr ju pėr atė punė tė lejueshme qė bėjnė ato me vetveten. All-llahu ėshtė mė i fuqishmi, mė i dituri.
241. Pėr tė devotshmit ėshtė obligim qė edhe pėr gratė e lėshuara tė bėjnė njė furnizim tė zakonshėm.
242. Kėshtu, qė t'i kuptoni, All-llahu ua shpjegon argumentet e veta.
243. A nuk di pėr ata, tė cilėt nga frika prej vdekjes u larguan prej atėdheut tė vet, e tė cilėt ishin me mijėra, e All-llahu atyre u tha: "Vdisni!" (ata vdiqėn) Pastaj i ngjalli. All-llahu ėshtė shumė bamirės pėr njerėz, por shumica e njerėzve nuk janė mirėnjohės.
244. Luftoni pėr hirė tė All-llahut, e tė dini se All-llahu dėgjon, di.
245. Kush ėshtė ai qė i huazon All-llahut njė hua tė mirė, e Ai t'ia shtojė atij shumėfish atė? All-llahu shtrėngon (varfėron) dhe ēliron (begaton) dhe kthimi juaj ėshtė vetėm tek Ai.
246. A nuk ke marrė vesh pėr parinė e bijėve tė israilit pas Musait? Kur i patėn thėnė njė tė dėrguarit tė tyre (Shem'unit): "Cakto pėr neve njė sundues e tė luftojmė nė rrugėn e All-llahut!" Ai (pejgamberi) tha: "A mund tė ndodhė qė nėse lufta u bėhet obligim ju tė mos luftoni!" ata thanė: "E ē'kemi ne qė tė mos luftojmė nė rrugėn e All-llahut, kur dihet se ne jemi dėbuar nga atdheu dhe bijt tanė?" E kur u obliguan me luftė, pėrveē njė pakice prej tyre, ata u zbrapėn. All-llahu ėshtė i njohur pėr punėt e zullumqarėve.
247. Pejgamberi i tyre u tha: "All-llahu caktoi sundues tuajin Talutin". Ata thanė: "Si mund tė jetė ai sundues yni, kur ne kemi mė shumė meritė se ai pėr sundim, madje ai edhe nuk ėshtė i pasur? Ai tha: "All-llahu e zgjodhi atė sundues tuajin dhe e pajisi me dituri tė gjerė e me fuqi trupore!" All-llahu ia jep sundimin e vet atij qė do, All-llahu ėshtė dhurues i madh, i dijshėm.
248. Pejgamberi i tyre u tha: "Shenjė e sundimit tė tij ėshtė qė t'ju sjellė arkėn, qė e bartin engjėjt, dhe qė nė te gjeni qetėsim (shpirtėror) nga Zoti juaj, e edhe diēka qė ka mbetur nga thesari i familjes sė Musait dhe Harunit. S'ka dyshim se ky, po qe se jeni besimtarė, ėshtė njė fakt pėr ju".
249. E kur doli (prej qytetit) Taluti me ushtrinė, tha: "All-llahu do t'ju sprovojė me njė lumė, e ai qė pi prej atij, ai nuk ėshtė me mua, e kush nuk shijon atė, ai ėshtė me mua, pėrveē atij qė me dorėn e vet e pi njė grusht!" Mirėpo, me pėrjashtim tė njė pakice prej tyre, tė tjerėt pinė nga ai. E kur e kaloi ai (Taluti) atė sė bashku me te edhe ata qė ishin besimtarė thanė: "Ne sot nuk kemi fuqi kundėr Xhalutit dhe ushtrisė sė tij!" Po ata qė ishin tė bindur se do ta takonin All-llahun thanė: "Sa e sa grupe tė vogla me dėshirėn e All-llahut kanė triumfuar ndaj grupeve tė mėdha!" All-llahu ėshtė me durimtarėt.
250. E kur dualėn pėrballė Xhalutit dhe ushtrisė sė tij, thanė: "Zoti ynė! na dhuro durim! na i pėrforco kėmbėt tona dhe na ndihmo kundėr pabesimtarėve!
251. Me ndihmėn e All-llahut i thyen ata, e Davudi e mbyti Xhalutin dhe All-llahu i dha atij (Davudit) sundimin, prjgamberllėkun dhe e mėsoi atė pėr ēdo gjė qė deshi. Dhe sikur All-llahu tė mos i mbronte njerėzit me disa prej disa tė tjerėve, do tė shkatėrrohej toka, po All-llahu ėshtė bamirės i madh ndaj njerėzimit.
252. Kėta janė argumente tė All-llahut, po t'i lexojmė ty me saktėsi, e s'ka dyshim se ti (Muhammed) je prej tė dėrguarve.
253. Kėta (pėr tė cilėt tė rrėfyem) janė tė dėrguarit, disa prej tyre i dalluam nga tė tjerėt, prej tyre pati qė All-llahu u foli, disa i ngriti nė shkallė mė tė lartė, Isait, birit tė Merjemės i dhamė argumente dhe e pėrfocuam me shpirtin e shenjtė (Xhibrilin). E sikur tė donte All-llahu, nuk do tė mbyteshin ndėrmjet vete ata (populli) qė ishin pas tyre, pasi qė atyre u patėn zbritur argumentet, por ata megjithatė u pėrēanė. E pati prej tyre qė besuan dhe pati tė tillė qė nuk besuan,e sikur tė dėshironte All-llahu ata nuk do tė mbyteshin, por All-llahu punon ēka dėshiron.
254. O ju qė keni besuar, para se tė vijė njė ditė kur nuk do tė ketė as shitblerje, as miqėsi, e as ndėrmjetėsi, jepni nga ajo me ēka Ne u furnizuam juve. Pabesimtarėt janė mizorė.
255. All-llahu - s'ka zot pos Tij. I Gjalli, Vigjiluesi. Nuk e ze tė koturit, e as gjumi. E Tija ėshtė ē'ka nė qiej dhe ē'ka nė tokė. Kush mund tė ndėrmjetėsojė te Ai, pos me lejėn e Tij? Ai e di se ē'po u ndodhė dhe ē'do t'u ndodhė. Dhe asgjė nga dija e Tij nuk mund tė pėrvetėsojnė, pos sa tė dojė Ai. Ndėrsa pushteti i Tij pėrfshin qiejt dhe tokėn. E nuk lodhet duke i ruajtur (mirėmbajtur), ngase Ai ėshtė i Larti, Madhėshtori. (Ky ajet quhet edhe "Ajetul-Kursij")
256. Nė fe nuk ka dhunė. Ėshtė sqaruar e vėrteta nga e kota. E kush nuk i beson tė pavėrtetat, e i beson All-llahut, ai ėshtė kapur pėr lidhjen mė tė fortė, e cila nuk ka kėputje. All-llahu ėshtė dėgjues i dijshėm.
257. All-llahu ėshtė mbikėqyrės i atyre qė besuan, i nxjerr ata prej errėsirave nė dritė. E kujdestarė tė atyre qė nuk besuan janė djajtė qė i nxjerrin ata prej drite e i hudhin nė errėsira. Ata janė banues tė zjarrit, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė.
258. A nuk ke arritur tė dijsh pėr atė qė pėrse All-llahu i kishte dhėnė pushtet, ai (Nemrudi) polemizoi me Ibrahimin rreth Zotit tė tij. Kur Ibrahimi tha: "Zoti im ėshtė Ai qė jep jetė dhe vdekje!" Ai tha: "Edhe unė jep jetė dhe vdekje!" Ibrahimi tha: "Zoti im e sjell diellin nga lindja, sille pra ti atė nga perėndimi?" Atėherė ai qė nuk besoi mbeti i hutuar. All-llahu nuk e shpie nė rrugė tė drejtė popullin mizor.
259. Ose (nuk je i njohur) me shembullin e atij qė kaloi pranė njė fshati qė ishte rrėnuar nė kulmet e tij, e tha: "Si e ngjallė All-llahu kėtė pas shkatėrrimit tė tij?" e All-llahu e bėri tė vdekur atė (pyetėsin - Uzejrin) njėqind vjet, pastaj e ringjalli dhe i tha: "Sa qėndrove (i vdekur)?" Ai tha: "Njė ditė, ose njė pjesė tė ditės!" Ai (All-llahu) Tha:"Jo, por ke ndejur (i vdekur) njėqind vjet, shikoje ushqimin dhe pijen tėnde si nuk ėshtė prishur, e shikoje edhe gomarin tėnd (si i janė shkapėrderdhur eshtrat). E pėr tė bėrė ty argument pėr njerėzit (bėmė kėtė sprovė), shiko se si i kombinojmė eshtrat e pastaj i veshim me mish. E kur iu bė e qartė atij tha: "U binda se me tė vėrtetė All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send!"
260. "Pėrkujto kur Ibrahimi tha: "Zoti im, mė mundėso tė shoh se si i ngjallė tė vdekurit?" Ai (Zoti) tha: "A nuk je i besueshėm?" Ai (Ibrahimi) tha: "Po, por desha qė zemra e ime tė ngopet (bindje)!" Ai (Zoti) tha: "Merri katėr shpendė pranė vete (therri e copėtoji), e pastaj nė ēdo kodėr vėne nga njė pjesė tė tyre, mandej thirri ato, do tė vijnė ty shpejt, e dije se All-llahu ėshtė i Gjithėfuqishmi, i Urti."
261. Shembulli i pasurisė sė atyre qė e japin nė rrugėn e All-llahut ėshtė si njė kokėrr prej tė cilės mbijnė shtatė kallinj, ndėrsa nė secilin kalli ka nga njėqind kokrra. All-llahu ia shumėfishon (shpėrblimin) atij qė dėshiron, All-llahu ėshtė Bujar i Madh, i di qėllimet.
262. Ata qė pėr hir tė All-llahut e japin pasurinė e tyre, e pastaj atė qė e dhanė nuk e pėrcjellin me tė pėrmendur e me mburrje, ata e kanė shpėrblimin e vet tė Zoti i tyre, pėr ata nuk ka frikė, ata as qė do tė brengosen.
263. Njė fjalė e mirė dhe njė lehtėsim (qė i bėhet lypėsit) ėshtė mė e dobishme se njė lėmoshė qė pėrcillet me tė keqe. All-llahu nuk ka nevojė pėr askė, ėshtė i Butė.
264. O ju qė besuat, mos i prishni lėmoshat tuaja me tė krenuar e me ofendim siē bėn ai qė e jep pasurinė e vet sa par sy e faqe tė njerėzve, e nuk e beson All-llahun dhe as botėn tjetėr. Shembulli i tij ėshtė si njė gur i madh e i lėmuar qė mbi tė ka pak dhe, e kur e godet atė njė shi i madh e lė tė zhveshur (lakuriq). Ata (formalistėt) nuk arrijnė asgjė nga ajo qė punuan. All-llahu nuk udhėzon popullin jobesimtar.
265. E shembulli i atyre qė pasurinė e vet e japin nga bindja e tyre e duke kėrkuar kėnaqėsinė e All-llahut, i pėrngjan njė kopshti nė njė rrafshnaltė qė i bie shi i madh, e ai jep fruta tė dyfishtė. Po edhe nėse nuk i bie shi i madh, i bie njė rigė (qė i mjafton). All-llahu sheh atė qė veproni.
266. A dėshiron ndonjėri prej jush qė ka njė kopsht me hurma e rrush, nė tė cilin rrjedhin lumenj,qė nė tė ka nga tė gjitha frutet, e atė (pronarin e kopshtit) ta ketė kapur pleqėria dhe ai tė ketė pasardhės tė mitur, e atė (kopshtin) ta godasė ndonjė stuhi me zjarr e ta djegė. Kėshtu All-llahu jua sqaron argumentet qė tė mendoni.
267. O ju qė besuat, jepni nga mė e mira e asaj qė e fituat dhe nga ajo qė u dhamė prej tokės, e mos nxitoni ta jepni atė mė tė pavlefshmen nga ajo, e qė ju nuk do ta pranonit pėr vete vetėm symbyllas. E,dinė se All-llahu s'ka nevojė pėr ju, ėshtė i Madhėruar.
268. Djalli ju frikėson nga varfėria dhe ju urdhėron pėr tė kėqija, e All-llahu ju garanton falje (mėkatesh) e begati; All-llahu ėshtė Dhurues i Madh, i Dijshėm.
269. Ai ia dhuron urtėsinė atij qė do, e kujt i ėshtė dhėnė urtėsia, atij pra i ėshtė dhuruar mirėsi e madhe, pėrveē tė menēurve kėtė nuk e kupton kush.
270. All-llahu di pėr atė qė e keni dhėnė nga pasuria ose keni zbatuar ndonjė premtim (nedhėr), e pėr ata mėkatarėt nuk ka ndonjė ndihmėtarė.
271. Nėse lėmoshat i jepni haptazi, ajo ėshtė mirė, por nėse ato ua jepni tė varfėrve fshehurazi, ajo ėshtė edhe mė e mirė pėr ju dhe Ai ua largon (me punė tė mira) tė kėqiat. All-llahu ėshtė i njohur hollėsisht pėr veprat tuaja.
272. "Nuk ėshtė obligim yti (Muhammed) udhėzimi i tyre (nė rrugė tė drejtė), All-llahu e shpie nė rrugė tė drejtė ate qė do. Ēkado qė tė jepni nga pasuria, e keni pėr veten tuaj, po mos jepni pėr tjetėrkė, por vetėm pėr hir tė All-llahut, e ēkado qė t'u jepni tė tjerėve nga pasuria, ajo do t'u kompensohet nė mėnyrė tė plotė duke mos u dėmtuar ju."
273. (jepni) pėr tė varfėrit qė janė tė angazhuar nė rrugėn e All-llahut dhe nuk kanė mundėsi tė gjallėrojnė me tokė, duke qenė se ata nuk lypin, prandaj ai qė nuk e di gjendjen e tyre mendon se ata janė tė pasur. Ata i njeh nga vetė pamja e tyre (tė rraskapitur), por nuk kėrkojnė e as nuk i mėrzitin njerėzit. Pra ēkado qė tė jepni nga pasuria, s'ka dyshim se atė All-llahu e di shumė mirė.
274. Ata, tė cilėt pasurinė e vet e shpėrndajnė (nė rrugė tė Zotit) natėn e ditėn, fshehurazi ose haptazi, ata shpėrblimin e vet e kanė tė Zoti i tyre dhe pėr ta nuk ka as frikė, as pikėllim.
275. Ata qė e hanė kamatėn, ata nuk ngrehen ndryshe pos siē ngrehet i ēmenduri nga tė prekurit e djallit. (Bėjnė) kėshtu ngase thanė: "Edhe shitblerja nuk ėshtė tjetėr, por njėsoj edhe kamata!" e All-llahu ka lejuar shitblerjen, ndėrsa ka ndaluar kamatėn. Atij qė i ka aritur kėshillė (udhėzim) prej Zotit tė tij dhe ėshtė ndalė (prej kamatės) atij i ka takuar e kaluara dhe ēėshtja e saj mbetet te All-llahu, e kush e pėrsėrit (pas ndalimit), ata janė banues tė zjarrit, ku do tė mbesin pėrgjithmonė.
276. All-llahu e zhduk kamatėn dhe e shton lėmoshėn, All-llahu nuk e do asnjė besėprerė dhe mėkatar.
277. S'ka dyshim se ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, e falėn namazin dhe e dhanė zekatin, ata i pret shpėrblim i madh te Zoti i tyre, ata nuk do tė kenė kurrfarė frike as brengosje.
278. O ju qė besuat, keni frikė All-llahun dhe nėse jeni besimtarė tė sinqertė hiqni dorė prej asaj qė ka mbetur nga kamata.
279. E nė qoftė se nuk e bėni kėtė (nuk heqni dorė nga kamata), atėherė binduni se jeni nė konflikt me All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij. E nėse jeni penduar, atėherė juve ju takon kryet e mallit tuaj - askė nuk dėmtoni, e as vetė nuk dėmtoheni.
280. Po nė qoftė se ai (borxhliu) ėshtė nė gjendje tė vėshtirė, atėherė bėni njė pritje deri sa tė vijė nė njė ēlirim. E t'ia falni (borxhin) nė emėr tė lėmoshės, ajo,nėse e dini ėshtė shumė mė e mirė pėr ju.
281. Dhe ruajuni ditės kur do tė ktheheni te All-llahu, dhe secilit njeri i plotėsohet ajo qė ka fituar, dhe atyre nuk u bėhet e padrejtė.
282. O besimtarė, kur merrni hua prej njėri-tjetrit pėr njė afat tė caktuar, shkruajeni atė. Dhe nga gjiu juaj le tė shkruajė njė shkrues i drejtė dhe tė mos ngurrojė nga tė shkruarit ashtu siē e ka mėsuar All-llahu. Le tė shkruajė, ndėrsa atij le t'i diktojė ai qė pranon borxhin, le t'i frikėsohet All-llahut, Zotit tė tij e tė mos lėrė mangėt asnjė send nga ai. E nė qoftė se ai qė ngarkohet me borxh ėshtė i paaftė mentalisht, ėshtė i mitur ose nuk ėshtė nė gjendje tė diktojė, atėherė le tė diktojė drejt kujdestari i tij. Kėrkoni tė dėshmojnė dy dėshmitarė burra nga mesi juaj, e nė qoftė se nuk janė dy burra, atėherė njė burr e dy gra, nga dėshmitarėt qė i pėlqeni. (Dy gra nė vend tė njė burri) Pėr atė se nėse njėra prej tyre gabon, t'ia pėrkujtojė tjetra. Dėshmitarėt tė mos refuzojnė kur tė thirren. Dhe mos pėrtoni pėr ta shkruar atė dhe afatin e tij, i vogėl qoftė ose i madh, sepse kjo ėshtė mė e drejtė te All-llahu, mė e fortė pėr dėshmi dhe mė afėr mosdyshimit. Vetėm nėse ėshtė tregti e menjėherėshme (dora-doras) qė e praktikoni mes jush, atėherė nuk ėshtė ndonjė mėkat tė mos e shėnoni. Por, kur bėni shitblerje, dėshmojeni. E ai (pronari i pasurisė) nuk dėmton as shkruesit as dėshmitarėt, e nėse bėni (dėmtimin), ai ėshtė mosrespekt i juaj (ndaj dispozitave tė All-llahut). Keni frikė All-llahun se All-llahu ju dhuron dituri (tė jashtzakonshme), All-llahu ėshtė i Gjithdijshėm pėr ēdo send.
283. E nė qoftė se gjendeni nė udhėtim dhe nuk gjeni shkrues, atėherė merrni peng (paradhėnie ose kapar). E nėse i besoni njėri-tjetrit, atij qė i ėshtė besuar le ta zbatojė atė (emanetin) qė i ėshtė besuar, dhe le tė ketė frikė All-llahun, Zotin e tij. Mos e fshehni dėshminė, sepse ai qė e fsheh atė ėshtė mėkatar me zemrėn e vet, All-llahu di atė qė veproni.
284. Tė All-llahut janė ē'ka nė qiell dhe ē'ka nė tokė, e pėr atė qė e keni nė shpirtin tuaj, e shfaqėt haptazi ose e mbajtėt fshehtė, All-llahu do t'ju marrė nė pėrgjegjėsi, e Ai ia fal atij qė do dhe dėnon atė qė do. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send.
285. I dėrguari i besoi asaj qė iu shpall prej Zotit tė Tij, si dhe besimtarėt. Secili i besoi All-llahut, engjėjve tė Tij, shpalljeve tė Tij, tė dėrguarve tė Tij. Ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin nga tė dėrguarit e Tij, dhe thanė: "Dėgjuam dhe respektuam. Kėrkojmė faljen tėnde o Zoti ynė! Vetėm te Ti ėshtė ardhmėria jonė."
286. All-llahu nuk ngarkon askė pėrtej mundėsive tė veta, atij (njeriut) i takon ajo qė e fitoi dhe atij i bie ajo (e keqe) qė e meritoi. "Zoti ynė, mos na dėno nėse harrojmė ose gabojmė! Zoti ynė, mos na ngarko neve barrė tė rėndė siē i ngarkove ata para nesh! Dhe Zoti ynė, mos na ngarko me atė pėr tė cilėn nuk kemi fuqi! Na i shlyej mėkatet, na i mbulo tė kėqiat, na mėshiro. Ti je Mbrojtėsi ynė, na ndihmo kundėr popullit pabesimtar!


3. Ali Imran
1. Elif, Lamė, Mimė.
2. All-llahu ėshtė Njė, e nuk ka tė adhuruar (Zot) pos tij, ėshtė i pėrjetshėm mbikėqyrės.
3. Ai ta zbret ty (Muhammed) librin me argument qė ėshtė vėrtetues i librave tė mėparshme. Ai e zbriti mė parė Tevratin dhe Inxhilin.
4. Udhėrrėfim pėr njerėz, e zbriti edhe Furkanin (dalluesin e sė vėrtetės nga gėnjeshtra). S'ka dyshim se ata qė mohojnė argumentet e All-llahut i pret ndėshkimi i rreptė. All-llahu ėshtė ngadhėnjyes, shpagimtar.
5. S'ka dyshim se All-llahu nuk mund t'i fshihet asgjė nė tokė e as nė qiell.
6. Ai ėshtė qė ju krijon (formon) juve nė mitra ashtu si tė dojė. S'ka Zot pos Tij, e qė ėshtė fuqiplotė i urti.
7. Ai ėshtė qė ta zbriti ty e qė nė tė ka ajete tė qarta dhe ato janė bazė e librit, e ka tė tjerė qė nuk janė krejtėsisht tė qartė (muteshabih). E ata, qė nė zemrat e tyre kanė anim kah e shtrembėta, ata gjurmojnė atė qė nuk ėshtė krejt e qartė pėr tė shkaktuar huti, e kinse kėrkojnė komentin e tyre. Po, pos All-llahut askush nuk e di domethėnien e tyre tė saktė. Dijetarėt e pajisur me dituri thonė: "Ne u kemi besuar atij (atyre qė janė tė paqarta), tė gjitha janė nga Zoti ynė! Por kėtė e kuptojnė vetėm ata qė janė tė zotėt e mendjes.
8. "Zoti ynė, mos na i lako zemrat tona pasi na drejtove, na dhuro mėshirėn Tėnde, pse vetėm Ti je dhuruesi i madh".
9. "Zoti ynė Ti je ai qė nė njė ditė do t'i tubosh njerėzit, ditė qė pėr tė cilėn nuk ka dyshim. All-llahu nuk shkel premtimin e vet.
10. Ėshtė e vertetė se atyre qė nuk besuan nuk do t'u vlejė asgjė para All-llahut, as pasuria e as fėmijėt e tyre. Ata vetė janė lėndė e zjarrit.
11. Si gjendja e pasardhėsve tė faraonit dhe e atyre qė ishin para tyre, qė pėrgėnjeshtruan argumentet tona, e All-llahu i shkatėrroi me fajet e tyre, All-llahu ndėshkon shumė ashpėr.
12. Thaju atyre qė nuk besuan: "Do tė jeni tė mposhtur (nė kėtė jetė) dhe do tė hidheni nė xhehenem. Sa i shėmtuar ėshtė ai djep (shtrat).
13. Ju (jehudi) patėt njė pėrvojė tė madhe nė ato dy grupet qė u konfrontuat ndėrmjet vete. Njėri grup luftonte nė rrugėn e All-llahut, e tjetri ishte pabesimtar, dhe me shikimin e syve tė tyre i shihnin se ishin dy herė mė shumė se besimtarėt. Po, All-llahu me ndihmėn e vet pėrforcon atė qė do. Vėrtetė, nė kėtė ėshtė njė pėrvojė e madhe pėr ata qė kanė mendje tė kthjelltė.
14. Njerėzve u ėshtė zbukuruar dashuria ndaj tė kėndshmeve, ndaj grave, djemve e ndaj pasurisė sė grumbulluar nga ari e argjendi, ndaj kuajve tė stolisur, bagėtisė e bujqėsisė. Kėto janė kėnaqėsi tė kėsaj bote, po te All-llahu ėshtė e ardhmja mė e mirė.
15. Thuaj: "A t'ju kumtoj pėr diē shumė mė tė mirė se ato (kėnaqėsitė e dynjasė)? Pėr ata qė janė ruajtur, ata kanė te Zoti i tyre Xhennete nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė, kanė bashkėshorte tė pastra, dhe kėnaqėsinė e All-llahut. All-llahu ėshtė i kujdesshėm pėr robtė.
16. Ata tė cilėt thonė: "Zoti ynė, ne vėrtet besuam, na i falė mėkatet tona dhe na ruaj prej ndėshkimit tė zjarrit!"
17. Dhe ata qė janė tė durueshėm, tė drejtė, tė devotshmėm e dorėdhėnės, dhe tė cilėt nė kohėn e agimit (syfyrit) kėrkojnė ndjesė.
18. All-llahu vėrtetoi se nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, edhe engjėjt e dijetarėt, dhe se Ai ėshtė Zbatues i drejtėsisė. Nuk ka zot pėrveē Tij, Fuqiplotit, e tė Urtit.
19. Feja e pranueshme tek All-llahu ėshtė islami, e atyre qė ėshtė dhėnė libri, pasi mėsuam pėr tė vėrtetėn, vetėm nga zilia mes vete kundėrshtuan. E kush mohon argumentet e All-llahut, le ta dijė se All-llahu shpejt do t'I jape llogarinė.
20. E, nėse ata tė polemizojnė me ty, ti thuaj: "Unė me tėrė qenien time i jam dorzuar All-llahut, e edhe ithtarėt e mij!" E thuaju edhe atyre qė u ėshtė dhėnė libri dhe injorantėve: "A pranuat fenė islame?" Nėse pranuan islamin, atėherė e kan gjetur tė vėrtetėn, e nėse refuzojnė, ti ke pėr obligim vetėm t'u kumunikosh; All-llahu I di shumė mirė punėt e robėrve.
21. Ata qė mohojnė argumentet e All-llahut, mbysin pejgamberėt pa farė tė drejte, mbysin njerėz qė kėshillojnė pėr tė drejtėn, ti ata lajmėroi pėr njė ndėshkim tė dhėmbėshėm e pikėllues.
22. Ata veprat e tyre i asgjėsuan nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr, ata nuk kanė ndonjė mbrojtės.
23. A nuk i sheh ti ata, tė cilėve u ėshtė dhėnė mjaft nga libri, kur tė thirrėn qė ndėrmjet tyre tė gjykojė libri i All-llahut, se si njė grup prej tyre prapsohet. Ata janė refuzues.
24. E atė (e bėnin) ngase ata thonin: "Neve nuk do tė na djegė zjarri vetėm pėr pak ditė tė numėruara, e ajo qė shpifėn pėr fenė e tyre, i mashtroi keq.
25. E, si do tė jetė gjendja e tyre kur Ne do t'i tubojmė ata njė ditė, pėr tė cilėn nuk ka dyshim dhe ēdo njeriu do t'i ofrohet ajo qė e ka e fituar, duke mos iu bėrė atyre kurrnjė e padrejtė.
26. Thuaj: "O All-llah, Sundues i ēdo sendi, Ti ia jep pushtetin atij qė do, Ti ia heq prej dore pushtetin atij qė do dhe e pėrul atė qė do, e lartson atė qė do. Ēdo e mirė ėshtė nė dorėn Tėnde, vėrtet, Ti ke mundėsi pėr ēdo gjė!"
27. Ti e fute natėn nė ditė dhe Ti e fute ditėn nė natė, Ti nxjerr nga i vdekuri tė gjallin dhe nga i gjalli tė vdekurin dhe Ti e begaton pa masė atė qė do!
28. Besimtarėt tė mos i mėsojnė mosbesimtarėt, e t'i lėnė manash besimtarėt. E kush bėn atė, ai nga feja e All-llahut nuk ka asgjė, pėrveē pėr qėllim ruajtja prej tė keqės sė tyre. All-llahu ju tėrheq vėrejtjen me dėnim prej Tij, pse vetėm tek All-llahu ėshtė e ardhmja.
29. Thuaj: "Edhe nėse e fshehni atė qė keni nė zemrat tuaja ose, e publikoni, All-llahu e di gjithēka ka nė qiej e ē'ka nė tokė; All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo send.
30. Ditėn kur ēdo njeri e gjen pran vete atė qė veproi mirė ose keq, e pėr atė tė keqe qė bėri, do tė dėshiroj qė nė mes tij dhe nė mes asaj tė jetė njė distancė shumė mė e madhe (e mos ta shohė). All-llahu u jep tė frikėsohen prej dėnimit qė vjen prej Tij, megjithqė All-llahu ėshtė i mėshirshėm ndaj robėve.
31. Thuaj: Nėse e doni All-llahun, atėherė ejani pas meje qė All-llahu tė ju dojė, t'ju falė mėkatet tuaja, se All-llahu ėshtė qė fal shumė, mėshiron shumė.
32. Thuaj: "Binduni All-llahut dhe tė dėrguarit, e ata refuzojnė, atėherė All-llahu nuk i do pabesimtarėt!"
33. All-llahu e zgjodhi (pejgamber) Ademin, Nuhun, familjen Ibrahimit, familjen e Imranit mbi popujt tjerė (tė asaj kohe).
34. Qė janė pasardhės njėri prej tjetrit. All-llahu dėgjon gjithēka dhe i di tė gjitha.
35. (Pėrkujtohu) Kur gruaja e Imranit pat thėnė: "Zoti im, Unė kėtė qė ėshtė nė barkun tim, vendosa ta kushtoj thjesht vetėm pėr shėrbimin Tėnd, pra pranoje kėtė prej meje, vertetė Ti je Ai qė dėgjon e di!"
36. E kur ajo e lindi tha: "Zoti im, unė e linda femėr!" Po All-llahu e di mė sė miri atė qė ajo e lindi. E mashkulli nuk ėshtė si femra. "Dhe unė e emėrtova atė Merjeme, e atė dhe pasardhėsit e saj po t'i lė Ty nė mbrojtje prej djallit tė mallkuar.
37. Zoti i saj e pranoi premtimin e saj si ėshtė mė mirė, e rriti me njė edukatė tė mirė e tė plotė dhe e vuri nėn kujdesin e Zekirjas. Sa herė qė hynte Zekirjaja nė mihrabin (dhomėn) e saj gjente te ajo ushqim e thonte: "Ai ėshtė nga All-llahu, se All-llahu atė qė do pa masė e furnizon!"
38. Aty nė atė moment Zekirjaja e lut Zotin e tij e thotė: "Zoti im, mė falė edhe mua nga ana Juaj njė pasardhės (fėmijė) tė mirė,vėrtet, Ti je dėgjues i lutjes!"
39. E duke u falur ai nė faltore, engjėjt e thėrrasin: "All-llahu tė pėrgėzon ty me Jahjanė, qė do tė vėrtetojė fjalėn (Isain) e ardhur nga All-llahu, e qė do tė jetė prijės i matur dhe pejgamber nga tė dalluarit!"
40. Ai (Zekirjaja) tha: "Zoti im,si mund tė kem unė djalė kur mua mė ka arritu pleqėria dhe shoqja ime beronjė (sterile)?" Tha (All-llahu): "Kėshtu,All-llahu punon ēka tė dojė!"
41. Ai (Zekirjaja) tha: "Zoti im mė jepė mua njė shenjė!" Shenja e jote - tha Ai - ėshtė qė tri ditė nuk do tė mund t'u flasėsh njerzve, pos me gjeste (mimikė), e ti pėrmende shumė Zotin tėnd dhe madhėroje mbrėmje e mėngjes!"
42. Pėrkujto kur engjujt i thanė: "Oj Mejreme, All-llahu tė dalloi ty (me besim e karakter), dhe tė lartėsoi mbi gratė e botės.
43. Oj Mejreme, vazhdoje adhurimin ndaj Zotit tėnd, bėn sexhde dhe falu pėr Zotin bashkė me ata qė falen!
44. Kėto janė nga lajmet e fshehta (tė hershme) qė po t'i shpallim ty. Ti nuk ishe ndėr ta kur i hidhnin shortet se kush prej tyre do tė bėhej kujdestar i Mejremes, nuk ishe pranė tyre as kur ata ziheshin mes vete.
45. Pėrkujto kur engjujt i thanė: "Oj Mejreme, All-llahu tė pėrgėzon me fjalėn e vet (me lindjen e njė fėmije si rezultat i fjalės sė Zotit) emri i tė cilit ėshtė Mesih, Isa, bir i Merjemes, i famshėm nė dynja e ahiret dhe nga tė afėrmit (e Zotit).
46. E qė duke qenė nė djep (foshnje) u flet njerėzve, e edhe si i rritur e qė ėshtė nga tė pėrsosurit.
47. Ajo tha: "Zoti im, si mund tė kemė unė djalė e mua s'mė ka prekur njeriu (nuk jam e martuar)? Ai (All-llahu) tha: "Ja, kėshtu, All-llahu krijon ēka tė dojė. Kur Ai vendos pėr njė ēėshte, vetėm i thotė: Bėhu! Ajo menjėherė bėhet.
48. Ai (All-llahu) ia mėson atij librin (besimin), urtėsinė, Tevratin dhe Inxhilin.
49. Dhe, tė dėrguar te bijtė e Israilit: unė kam ardhur nga Zoti juaj me argument, unė nga balta ju bėj diē si shpendi, i fryej atij dhe ai me lejen e All-llahut bėhet shpend, unė i sheroj tė verbėrit, tė sėmurit nė lėkurė, dhe unė me lejen e All-llahut ngjalli tė vdekurit: unė ju tregoj pėr atė qė e hani dhe pėr atė qė e depononi nė shtėpitė tuaja. Vertetė, kjo ėshtė fakt pėr ju nėse jeni besimtarė.
50. Dhe (kam ardhur) qė t'ju vėrtetoj Tevratin qė e keni para duarsh, t'ju lejoj disa qė u ishin ndaluar juve, kam ardhur me argument nga Zoti juaj, pra kini frikė All-llahun dhe mė dėgjoni mua.
51. All-llahu ėshtė Zoti im dhe Zoti juaj. Adhuronie Atė; kjo ėshtė rrugė e drejtė!
52. E kur e kuptoi Isai vendosmėrinė e tyre nė mosbesim (dhe qėllmin qė ta mbysin), tha: "Kush janė ndihmėtarėt e mij pėr nė rrugė tė All-llahut?" Havarijjunėt thanė: "Ne jemi ndihmėtarė tė fesė sė All-llahut, ne i besuam All-llahut, e ti dėshmo pėr ne se jemi muslimanė (tė bindur, tė dorėzuar)!
53. Zoti ynė, ne e besuam atė qė e zbrite (shpalljen), e pasuam tė dėrguarin (Isain), pra shėnona bashkė me ata qė dėshmojnė (besimin e drejtė)!"
54. E, ata (jehuditė) i kurdisėn njė dredhi (mbytjen e Isait), All-llahu iu kundėvu dredhisė sė tyre, All-llahu ėshtė asgjėsuesi mė i fuqishėm kundėr atyre qė bėjnė dredhi.
55. (Pėrkujto, o i dėrguar) Kur All-llahu tha: 'O Isa, Unė po tė marr ty, po tė ngris te Unė, po tė shpėtoj prej sherrit tė atyre qė nuk besuan. E ata qė tė besuan ty, do t'i ngrisė lart mbi ata qė nuk besuan deri nė ditėn e kijametit, pastaj vetėm te Unė ėshtė kthimi juaj, Unė gjykoj mes jush pėr atė qė kudėshtoheshit.
56. Pėr sa u pėrket atyre qė nuk besuan, Unė do t'i ndėshkoj me njė ndėshkim tė ashpėr nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr, dhe ata nuk do tė kenė ndihmėtarė.
57. E pėr sa u pėrket atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, atyre u japė shpėrblim tė plotė. All-llahu nuk i do tė padrejtit.
58. Kėto qė po t'i lexojmė ty (o i dėrguar) janė nga ajetet, janė nga Kur'ani i pa tė meta (i rrezistueshėm).
59. Vėrtet, ēėshtja e Isait (tė lindur pa baba) te All-llahu ėshtė sikurse ēėshtja e Ademit. Atė e krijoi Ai nga dheu, e pastaj atij i tha "Bėhu!" ai u bė.
60. E vėrtetė ėshtė (kjo) nga Zoti yt, e ti kurrsesi mos u bėn nga ata qė dyshojnė.
61. E kush tė kundėrshton ty nė ēėshtjen e tij (Isait) pasi tė ėshtė bėrė e ditur e vėrteta, ti thuaj: "Ejani i thėrrasim bijtė e tanė dhe bijtė tuaj, gratė tona dhe gratė tuaja, vetė ne dhe vet ju, mandej sinqerisht tė lutemi pėr mallkim, dhe mallkimi nga ana e All-llahut ta hedhim kundėr gėnjeshtarėve.
62. S'ka dyshim, ky ėshtė lajm i vėrtetė. Nuk ka asnjė tė adhuruar tjetėr pos All-llahut. All-llahu ėshtė Ai, i plotėfuqishmi, i vetėdijshmi.
63. E nėse ata refuzojnė (besimin e drejtė), ata janė ngatėrrestarė, pėr tė cilėt All-llahu e di shumė mirė.
64. Thuaju (o i dėrguar): "O ithtarė tė librit (Tevrat e Inxhil), ejani (tė bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njejtė (e drejtė) mes nesh dhe mes jush: tė mos adhurojmė, pos All-llahut, tė mos ia bėjmė Atij asnjė send shok, tė mos konsiderojmė njėri - tjetrin zotėr pos All-llahut!" E nė qoftė se ata refuzojnė, ju thoni: "Dėshmoni pra, se ne jemi muslimanė (besuam njė Zot)!"
65. (madje thuaju): "O ithtarė tė librit, pse po polemizoni me ne rreth Ibrahimit? E, nuk ja nė shpallur as Tevrati as Inxhilli, vetėm se pas tij?! A nuk e kuptoni (gėnjeshtrėn tuaj)?"
66. Ja ju jeni ata qė polemizuat edhe pėr atė qė e dinit (pėr Isain) e pėrse polemizoni pėr atė qė s'keni kurrfarė dije (pėr Ibrahimin)? All-llahu e din tė vėrtetėn e ju nuk e dini.
67. Ibrahimi nuk ka qenė as jehudi as i krishterė, por ai ishte larg besimeve tė kota, ishte musliman dhe nuk ishte prej idhujtarėve.
68. Njerėzit mė me meritė pėr t'u thirrur nė Ibrahimin, ishin ata qė e ndoqėn atė (besimin e tij) dhe ky Pejgamber me ata qė besuan (ymeti i kėtij). All-llahu ėshtė mbrojtės i besimtarėve.
69. Njė grup nga ithtarėt e librit kishin dėshirė t'u shpiejnė nė rrugė tė gabuar por ata nuk mashtrojnė tjetėr pos vetes sė tyre, dhe nuk e vėrejnė.
70. O ithtarė tė librit, pėrse nuk i besoni ajetet (Kur'anin) e All-llahut, e duke e ditur tė vertetėn?
71. O ithtarėt e librit, pėrse, duke qenė se ju e dini tė vertetėne ngatėrroni me gėnjeshtrėn dhe fshihni realitetin?
72. Njė grup nga ithtarėt e librit thanė (tė vetėve): "Besoni para dite nė atė qė u ėshtė shpallur atyre qė besuan (muslimanėve), e pasdite mos e besoni, e ndoshta edhe ata (muslimanėt), do tė zbrapsen (nga besimi i tyre).
73. Dhe (u thonin): Mos i besoni askujt pėrveē atij qė ėshtė nė fenė tuaj!" Thuaj (o i dėrguar):"I vetmi udhėzim ėshtė udhėzimi nga All-llahu!" (u thoni tė vetėve mos besoni nga droja) Se po i jepet ndokujt (pejgamberllėku) sikurse u ėshtė dhėnė juve dhe (nga droja) se t'ju paraqesin fakte (muslimanėt) para Zotit tuaj (ditėn e gjykimit). Thuaju: "E tėrė e mira ėshtė nė duar tė All-llahut, Ai ia jep atė kujt tė dojė; All-llahu ėshtė dhurues i gjėrė, i gjithdijshėm"
74. Ai veēon me mėshirėn e vet (me pejgamerllėk) ke tė dojė. All-llahu ėshtė Zot i mirėsisė sė madhe.
75. Ndėr ithtarė tė librit ka, qė po ia besove njė sasi tė madhe (ari), ai ta kthen ty atė, por ka tė atillė qė po ia besove njė dinarė, ai nuk ta kthen ty atė, pėrveē nėse gjithnjė i rri gati (ia kėrkon pajada). Kėtė (e bėjnė) pėr arsye se ata thonin: "Ne nuk kemi kurrfarė pėrgjegjėsie ndaj (pasurisė qė u marrim) tė tė paditurėve (arabėve analfabetė). Pra duke e ditur tė vertetėn, ata bėjnė gėnjeshtėr ndaj All-llahut.
76. Jo, (nuk ėshtė ashtu si thonė ata) po kush e pėrmbush emanetin e vet (ėshtė besnik) dhe ruhet nga mėkatet, s'ka dyshim, All-llahu i do ata qė ruhen.
77. Ata qė pėr njė vlerė tė paktė e shesin besėn e dhėnė All-llahut, ndryshojnė edhe zotimet e tyre, tė tillėt nuk kanė pjesė (mėshirė) nė botėn tjetėr, dhe nė ditėn e kijametit All-llahu nuk u flet atyre, nuk i shikon ata dhe i pastron (prej barrės sė gabimeve), ata kanė njė dėnim tė dhembshėm.
78. Nė tė vertetė, njė grup prej tyre janė ata qė pėshtjellojnė gjuhėt e tyre kur lexojnė librin (pėr tė deformuar kuptimin) ashtu qė ju tė mendoni se ajo (shprehje) ėshtė nga libri, po ajo nuk ėshtė nga (i vertetė), madje thonė: Kjo ėshtė nga All-llahu!" Po ajo nuk ėshtė nga All-llahu. Ata duke ditur thonė gėnjeshtra pėr All-llahun.
79. S'ėshtė e drejtė as nuk i takoi asnjė njeriu qė t'i ketė dhėnė All-llahu librin, urtėsinė dhe pejgamberllėkun,e pastaj ai t'u thotė njerėzve: "Bėhuni rob tė mij (adhuromėni mua) e jo tė All-llahut!" por (ju thotė): "Bėhumi dijetarė tė mėsimeve tė Zotit, ngase e keni mėsuar njerėzve librin dhe e keni studiuar atė.
80. Dhe as qė ju urdhėron ai (pejgamberi) qė tė adhuroni engjėjt, as pejgamberėt pėr zota. Vallė, a ju urdhėoi ai juve mosbesimin pasiqė ju jeni muslimanė?
81. Pėrkujtoni (o ithtarė tė librit) kur All-llahu mori zotimin e pejgamberėve: nga ajo se juve ju dhashė libėr e urtėsi, e qė verteton atė qė ju keni pranė veti. Tha (All-llahu): "A pranuat, a e morėt sipėr obligimin Tim? "Ata thanė: "Ne e pranuam!" Tha (All-llahu): "Dėshmoni pra, edhe Unė dėshmoj bashkė me ju!"
82. E kush shkel kėtė (zotim) pas kėsaj, ata janė jashtė respektit ndaj All-llahut.
83. A mos kėrkojnė ata (ithtarėt e librit) fe, pos fesė sė shpallur nga All-llahu? E Atij i ėshtė dorėzuar gjithė ē'ka nė qiej e nė tokė, me dashje dhe te Ai kthehen.
84. Thuaj: "Ne i kemi besuar All-llahut, edhe asaj qė na u zbrit neve, edhe asaj qė i ėshtė zbritur Ibrahimit, Ismailit, Is-hakut, Jakubit dhe pasardhėsve. Edhe asaj qė i ėshtė dhėnė Musait dhe Isait, edhe asaj qė i ėshtė zbritur tė gjithė pejgamberėve nga Zoti i tyre. Ne nuk bėjmė kurrfarė dallimi nė mes tyre dhe ne vetėm Atij i jemi dorzuar.
85. E, kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame, atij kurrsesi nuk do ti pranohet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė nga tė dėshpruarit.
86. E, si ta udhėzojė All-llahu njė popull qė pas besimit tė tyre u bėnė pabesimtarė dhe pasi dėshmoi se i dėrguari ėshtė i vėrtetė, dhe pasi t'ju kenė ardhur atyre argumente tė qarta? All-llahu nuk i mundėson udhėzimin e Vet popullit zullumqarė.
87. Ndėshkimi i tė tillėve ėshtė: mallkimi nga All-llahu, nga engjėjt dhe nga gjithė njerėzimi tok.
88. Ata pėrgjithmonė janė nė te (nė zjarr), atyre as nuk ju lehtėsohet dėnimi dhe as nuk u jepet afat.
89. Pėrveq atyre qė pas asaj u penduan dhe u pėrmirsuan. Vėrtet, All-llahu falė shumė dhe mėshiron.
90. Ata, tė cilėt pas besimit tė tyre u bėnė pabesimtarė, e pastaj e shtuan mosbesimin, atyre kurrsesi nuk du pranohet pendimi. Tė tillėt janė mu ata tė humburit.
91. Ata qė nuk besuan dhe vdiqėn si mosbesimtarė, anjėrit prej tyre nuk do t'u pranohet pėr kompensim, qoftė edhe plotė faqen e dheut ari. Ata i pret dėnim dhėmshėm dhe pėr ta nuk ka ndihmėtarė.
92. Kurrė nuk do tė arrini sinqeritetin e plotė me besim (as kėnaqėsinė e lumtur nė xhennet) derisa tė mos e jepni mė tė dhembshmen (mė tė dashurėn) e pasurisė suaj. Ēkado qė jepni (pėr Zotin), All-llahu atė e di.
93. I tėrė ushqimi ishte i lejuar pėr bijtė e Israilit, pėrveē atij qė Israili (Jakubi) para se tė zbriste Tevrati, ia ndaloi vetvetes. Thuaju: "Sillne pra njė Tevrat dhe lexoni atė, nėse jeni tė vėrtetė (nė ēka thoni)?
94. Ai qė edhe pas kėsaj shpif gėnjeshtra kundėr All-llahut, ata vėrtet janė mizorė.
95. Thuaj: "All-llahu e tha tė vėrtetėn, pra ndiqne fenė e pastėr tė Ibrahimit, sepse ai nuk u takonte idhujtarėve.
96. Shtėpia (xhamia) e parė e ndėrtuar pėr njerėz, ėshtė ajo nė Bekė (Mekė), e dobishme udhėrrėfyese pėr mbarė njerzėimin.
97. Aty ka shenja tė qarta: vendi iIbrahimit, dhe kush hyn nė te, ai ėshtė i sigurt. Pėr hirė tė All-llahut, vizita e shtėpisė (Qabes) ėshtė obligim pėr atė qė ka mundėsi udhėtimi te ajo, e kush nuk e beson (ai nuk e viziton); All-llahu nuk ėshtė i nevojshėm pėr (ibadetin qė e bėjnė) njerėzit.
98. Thuaj: "O ithtarė tė librit, pėrse i mohoni ajetet (argumentet) e All-llahut? E All-llahu mbikėqyr atė qė veproni.
99. Thuaj: "O ithtarė tė librit, pėrse e pengoni atė qė besoni nga rruga e All-llahut, duke u angazhuar qė ta paraqitni atė tė shtrembėr, ndėrsa vetė ju, jeni dėshmues se ėshtė e vėrtetė! Veprimi juaj nuk mund t'i shmanget mbikėqyrjes sė All-llahut.
100. O ju qė besuat, nė qoftė se ju i bindeni njė grupi tė atyre qė iu ėshtė dhėnė libri, ata, pas besimit tuaj, do t'ju kthejnė nė mosbesimtarė.
101. Si bėn tė mos besoni, kur juve janė duke iu lexuar (duke iu shpallur) ajetet e All-llahut dhe kur nė mesin tuaj gjendet i derguari i Tij? E kush i pėrmbahet fesė sė All-llahut, ai padyshim ėshtė i udhėzuar nė rrugėn e drejtė.
102. O ju qė besuat, kinie frikė All-llahun me sinqeritet tė vėrtetė dhe mos vdisni, pos vetėm duke qenė muslimanė (besimtarė)!
103. Dhe kapuni qė tė gjithė ju pėr litarin (fenė dhe Kur'anin) e All-llahut, e mos u pėrēani! Pėrkujtonie nimetin e All-llahut ndaj jush, kur ju (para se ta pranonit fenė islame) ishit tė armiqėsuar, e Ai bashkoi zemrat tuaja dhe ashtu me dhuntinė e Tij aguat tė jeni vėllezėr. Madje ishit nė buzė tė greminės sė xhehennemit, e Ai ju shpėtoi prej tij. Po kėshtu All-llahu ua sqaron juve argumentet e veta qė ju tė gjeni tė vėrtetėn e lumtur.
104. Nga ju le tė jetė grup qė thėrret nė atė qė ėshtė e dobishme, urdhėron pėr punė tė mbara dhe ndalon nga e keqja. Tė tillėt janė ata tė shpėtuarit.
105. E mos u bėni si ata qė u ndanė dhe u pėrēanė pasi u patėn zbritur argumentet. Ata do tė pėsojnė njė dėnim tė madh.
106. Nė ditėn kur ka fytyra qė zbardhen dhe ka fytyra qė nxihen. E pėr sa u pėrket atyre fytyrave qė janė nxirė (u thuhet): "A edhe pasbesimit tuaj u bėtė pabesimtarė? Vuanie pra, dėnimin pėr shkak se ishit qė nuk besojshit!"
107. Ndėrsa atyre qė fytyrat e tyre u janė zbardhur, ata janė nė mėshirėn (Xhennetin) e All-llahut dhe aty janė pėrgjithmonė.
108. Ja, kėto qė po t'i lexojmė ty janė argumentet e sakta tė All-llahut. E All-llahu nuk ėshtė ai qė e do padrejtsinė pėr njerėz.
109. Tė All-llahu janė ē'ka nė qiej dhe ē'ka nė tokė dhe vetėm te All-llahu kthehen ēėshtjet.
110. Je jeni populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve, tė urdhėroni pėr mirė, tė ndaloni nga veprat e kėqia dhe tė besoni nė All-llahun. E sikur ithtarėt e librit tė besonin drejt, do tė ishte shumė mė e mirė pėr ta. Disa prej tyre janė besimtarė, por shumica e tyre janė larg rrugės sė Zotit.
111. Ata kurrsesi nuk mund t'ju sjellin ndonjė dėm juve, pėrveē ndonjė shqetėsimi, po edhe nė ju luftofshin, ata do tė zmbrapsen prej jush. Mandej ata nuk janė tė ndihuar.
112. Atyre (jehudive) u ėshtė vėnė njollė e nėnēmimit kudo qė tė gjenden, vetėm nėse kapen pėr litarin (fenė) e All-llahut dhe kthehen nė besėn e njerėzve (tė muslimanėve), ata kanė shkaktuar kundėr vetes pėrbuzje nga All-llahu, andaj atyre u ėshtė shtruar shtypja e mjerimi. Kėtė pėr shkak se ata i mohonin argumentet e All-llahut, i mbytnin mizorisht pejgamberėt dhe pėr shkak se kundėrshtonin (udhėzimet e Zotit) dhe tejkalonin (ēdo normė njerėzore).
113. Ata (ithtarėt e librit) nuk janė tė njejtė. Nga ithtarėt e librit ka qė janė nė rrugė tė drejtė, gjatė natės lexojnė ajetet e All-llahut duke u lutur.
114. I besojnė All-llahut dhe sė ditės, kėshillojnė pėr tė mirė dhe largojnė nga tė kėqijat pėrpiqen pėr punė tė dobishme, edhe ata janė prej tė mirėve.
115. E ēfarėdo tė mire qė bėjnė, ajo nuk u mohohet. All-llahu i di shumė mirė tė devotshmit.
116. S'ka dyshim se atyre qė nuk besuan, nuk do t'u bėjnė dobi ndaj (dėnimit tė) All-llahut as pasuria e as fėmijėt e tyre.Ata janė banues tė zjarrit dhe aty janė pėrgjithmonė.
117. Shembulli i asaj qė ata e japin nė kėtė jetė (pėr t'u lavdėruar e pėr e pėrmendur) ėshtė si i njė erė me breshėr qė godet dhe shkatėrron tė mbjellat e njė populli qė e ka lėshuar rrugėn nė dėm tė vetes. All-llahu nuk u bėri zullum atyre, por ata ishin qė i benė tė padrejtė vetes sė vet.
118. O ju qė besuat, mos i zini pėr miq tė ngushtė tė tjerėt jashtė mesit tuaj, ata nuk pushojnė sė vepruari nė dėm tuajin, u dėshirojnė ēka u mundon juve. Urrejta kundėr jush duket nga gojėt e tyre, por ajo qė fshehin nė gjoksat tyre, ėshtė edhe mė e madhe. Ne pra, u kemi sqaruar faktet nėse ju i kuptoni.
119. Ja, ju (muslimanė) jeni qė i doni ata, e ata nuk u duan juve. Madje ju i besoni librat nė tėrėsi (tė gjitha shpalljet), e kur u takojnė thonė:"Ne kemi besuar!" e kur veēohen,ata mllefi kundėr grisin majet e gishtrinjve. Thuaju: "Vdisni me atė mllef tuajin!" All-llahu i di shumė mirė se ēka mbajnė (tė fshehtat) zemrat e tyre.
120. Nėse ju pėrjetoni ndonjė tė mirė, ata i dėshpron ajo, e nėse u godet ndonjė e keqe, ata gėzohen pėr atė. Po, nė qoftė se ju bėhi tė durueshėm dhe ruheni (mėkateve), dinakėria e tyre nuk do tė t'u dėmtojė aspak. Ėshtė e sigurt se All-llahu e ka nė dorė atė qė punojnė ata.
121. Pėrkujto (O i dėrguar) kur dole nga familja jote qė t'ua pėrcaktosh besimtarėve vendet pėr luftė, e All-llahut ėshtė qė dėgjon (fjalėt) dhe qė kupton (qėllimet).
122. Kur dy grupe prej jush gati u treguan tė dobėta, po All-llahu ishte qė u ndihmoi atyre (qė tė mos largoheshin), andaj besimtarėt le t'i mbėshteten vetėm All-llahut.
123. All-llahu u ndihmoi juve nė Bedr kur ju ishit pak nė numėr, e pėr tė qenė mirėnjohės, keni frikė nga Zoti.
124. Kur ti u thoshe besimtarėve: "A nuk ėshtė mjaft pėr ju qė Zoti juaj t'ju vazhdojė ndihmėn me tre mijė engjėjt e zbritur?"
125. Po, nėse jeni tė qėndrushėm e tė matur, e ata (armiqtė) t'ju vinė tash nė kėtė momoent, Zoti juaj ua vazhdon juve ndihmėn me pesė mijė prej engjėjve tė ushtruar (pėr luftė) ose tė shėnuar.
126. E atė (ndihmė) All-llahu nuk e bėri pėr tjetėr por vetėm pėr t'ju gėzuar dhe me tė tė qetėsojė zemrat tuaja, pėr ndryshe ndihma vjen vetėm prej All-llahut, ngadhėnjyesit, tė urtit.
127. (u ndihmoi) Qė ta kėpusė njė grup nga ata qė nuk besuan (duke i mbytur a zėnė robėr), ose pėr t'i demoralizuar dhe ashtu tė kthehen tė dėshpruar.
128. Ty nuk tė takon asgjė rreth ēėshtjes se a do t'u pranojė Ai pendimin apo do t'i dėnojė ata, nė tė vėrtetė ata janė zullumqarė.
129. Vetėm e All-llahut ėshtė gjith ē'ka nė qiej e nė tokė, Ai i fal atij qė do dhe Ai dėnon atė qė do. All-llahu ėshtė mėkatfalės, mėshirues.
130. O ju tė cilėt besuat, mos e hani kamatėn qė po e shumėfishoni dhe kini frikė (dėnimin e) All-llahut ashtu qė tė gjeni shpėtim.
131. Dhe ruajuni zjarrit qė ėshtė pėrgaditur pėr pabesimtarėt.
132. E bindjuni All-llahut dhe tė dėrguarit, ashtu qėtė mėshiroheni.
133. Dhe ngutuni (me punė qė meritoni) nė falje mėkatesh nga Zoti juaj dhe pėr nė njė Xhennet, gjerėsia e tė cilit ėshtė si gjerėsia e qiejve dhe e tokės, i pėrgatitur pėr tė devotshmit.
134. Tė cilėt japin kur janė shlirė edhe kur janė nė vėshtirėsi dhe qė e frenojnė mllefin, qė u falin (tė keqen) njerėzve, e All-llahu i do bamirėsit.
135. Edhe ata tė cilėt kur bėjnė ndonjė (mėkat) tė shėmtuar ose i bėjnė zullum vetės sė tyre, e pėrmendin All-llahun dhe kėrkojnė falje pėr mėkatet e tyre - e kushi i falė mėkatet pėrveē All-llahut? - dhe qė duke ditur, nuk vazhdojnė nė atė qė kanė punuar (nė tė keqen).
136. Shpėrblimii tė tillėve ėshtė falja nga Zoti i tyre dhe xhennetet nėpėr tė cilėt rrjedhin lumenj e aty do rrijnė pėrgjithmonė. Sa i mirė ėshtė shpėrblimi i atyre qė punojnė.
137. Pėrpara jush kanė kaluar popujt ndaj tė cilėve janė zbatuar ligjet, ndaj, udhtoni nėpėr tokė dhe shikoni si qe pėrfundimi i atyre qė pėrgenjeshtruan.
138. Ky (Kur'ani) ėshtė sqarim pėr njerėzit, ėshtė dhėzim dhe kėshillė pėr tė devotshmit.
139. E mos u dobėsoni (fizikisht) dhe mos u dėshproni (shpirtėrisht) derisa ju jeni mė tė lartit, po qe se jeni besimtarė tė sinqert.
140. Nė qoftė se juve u preku ēka u dhemb (nė Uhud), edhe atė popull (armikun) e pat prekur dhembje si kjo e juaja (nė Bedr). Ne, kėto ditė i ndrrojmė (u japim nė pėrdorim) mes njerėzve pėr t'u ditur tek All-llahu ata qė besuan dhe pėr t'i zgjedhur disa prej jush pėr dėshmorė (ose dėshmues). All-llahu nuk i do zullumqarėt.
141. Dhe qė All-llahu t'i pastrojė besimtarėt, ndėrsa gradualisht t'i shkatėrrojė mosbesimtarėt.
142. A mos menduat ju se do tė hyni nė xhennet e All-llahu pa i ditur (pa u vėrtetua nė praktikė) se cilėt prej jush kanė luftuar, dhe pa u ditur cilėt prej jush ishin tė durueshėm.
143. Ju ishit ata qė dėshironit vdekjen para se tė ballafaqoheshit me te. Ja pra, atė e patė dhe e shikuat me sytė tuaj.
144. Muhammedi nuk ėshtė tjetėr vetėm se i dėrguar. Edhe pėrpara tij pati tė dėrguar (qė vdiqėn ose u vranė). E nėse ai vdes ose mbytet, a do tė ktheheshit ju prapa (nga feja ose lufta)? E kushdo qė kthehet prapa, ai nuk i bėn dėm All-llahut aspak, kurse All-llahu do t'i shpėrblejė mirėnjohėsit.
145. Askush nuk vdes pa vullnetin dhe lejen e All-llahut. Ai ėshtė shėnim i afatit tė caktuar. E kush e dėshiron shpėrblimin e kėsaj bote, Ne atij ia japim, e kush e dėshiron shpėrblimin e botes tjetėr, edhe atij do t'ia japim atė, kurse mirėnjohėsit Ne do t'i shpėrblejmė.
146. E sa pejgamberė pati qė sė bashku me tė luftuan turma tė mėdha besimtarėsh dhe pėr atė qė i goditi nė rrugėn e All-llahut, ata nuk u dobėsuan dhe nuk u pėrulėn. All-llahu i do durimtarėt.
147. Fjala e tyre nuk ishte tjetėr pos vetėm tė thonin: "Zoti ynė, na i falė mėkatet tona dhe lėshimet nė punėt tona dhe na forco nė vendet tona (nė luftė), ndihmona kundėr popullit jobesimtar!"
148. Ndaj All-llahu ua dha atyre shpėrblimin e kėsaj bote dhe shpėrbllimin mė tė mirė tė botės tjetėr; All-llahu i do punėmirėt.
149. O besimtarė, nėse u nėnshtroheni jobesimtarėve, ata ju kthejnė prapa aty ku ishit (nė kufr) dhe atėherė do tė jeni tė humbur.
150. Sepse vetėm All-llahu ėshtė ndihmėtar i juaji dhe Ai ėshtė mė i miri ndihmės.
151. Ne do tė mbjellim frikėn nė zemrat e atyre qė nuk besuan sepse ata All-llahut i trillojnė e i mveshin zota tė tjerė, duke mos pasur pėr tė kurrėfar fakti, ndaj vendbanimi i tyre do tė jetė xhehnemi. Sa i shėmtuar ėshtė vendi i mizorėve.
152. All-llahu pėrmbushi premtimin e vet ndaj jush, ngase me vullnetin e Tij i korrėt ata (me shpata) deri kur u dobėsuat dhe u pėrēatė ndėrmjet vete, nė ēėshtjen e vendit (qė u pat caktuar Pejgamberi) dhe pasi vrejtėt atė qė e dėshironit (prenė e luftės), e atėherė kundėrshtuat (urdhėrin e Pejgamberit). Pati prej jush qė e deshėn kėtė jetė (ata qė u ngutėn pas presė) e pati prej jush qė e deshtėn botėn tjetėr. Pastaj, pėr t'ju sprovur u zmbrapi juve nga ata. Po All-llahu u fali juve; All-llahu ėshtė dhurues i madh ndaj besimtarėve.
153. Dhe kur largoheshit e nuk pėrfillshit as njėri-tjetrin, ndėrsa i dėrguari ju thėrriste mbrapa. Atėherė u goditi me dėshprim pėr dėshprim (qė i shkaktuat Pejgamberit), ashtu qė mos pikėlloheni pėr atė qė u shpėtoi (preja e luftės) e as pėr atė qė u goditi. All-llahu ėshtė i njohur hollėsisht me atė qė veproni.
154. Mandej, pas asaj tronditjeje tė rėndė, Ai u lėshoi sa pėr qetėsim, njė kotje (gjumi tė lehtė) qė i kaploi njė grup prej jush, kurse njė grup i kishte preokupuar vetėm ēėshtja e vetvetes. Ata formuan bindje tė padrejtė ndaj All-llahut, bindje injorante, e thonin: "Ne nuk kemi nė dorė asgjė nga kjo ēėshtje!" Thuaj: "E tėrė ēėshtja ėshtė vetėm nė duar tė All-llahut!" Ata fshehin nė vetvete atė qė ty nuk ta shprehin. Thonin: "Sikur ne tė kishim diēka nė dorė nė kėtė ēėshtje, ne nuk do tė mbyteshim kėtu!" Thuaj: "Edhe sikur tė ishit nė shtėpitė tuaja, atyre qė ėshtė caktuar mbytja (vdekja), do tė dilnin nė vendin e flijimit tė tyre!" Nė mėnyrė qė All-llahu tė provojė atė qė ėshtė nė zemrat e tuaja (sinqeritetin, ose hipokrizinė) dhe qė tė pastrojė atė qė ėshtė nė zemrat tuaja. All-llahu i di shumė mirė tė fshehtat nė zemrat.
155. Vėrtet, ata qė u zbrapsėn prej jush ditėn e ndeshjes sė dy grupeve (besimtarė dhe idhujtarė nė Uhud), ata vetė djalli i shtyri tė rrėshqasin me disa punė tė tyre qė i bėnė, po All-llahu ua fali atyre gabimin; All-llahu ėshtė mėkatfalės dhe i butė.
156. O besimtarė, mos u bėni si ata qė nuk besuan dhe, pėr vėllezėrit e tyre qė kishin dalė nė udhėtim (tregtie e gjallėrimi) ose qė kishin shkuar nė luftė thonin: " Sikur tė kishin ndejtur pranė nesh (e tė mos dilnin), atė (bindje), All-llahu ua bėri njė dėshprim nė zemrat etyre. Pse All-llahu ėshtė Ai qė jep jetė dhe jep vdekje dhe All-llahu sheh atė qė ju punoni.
157. E sikur tė ishit mbytur nė rrugėn e All-llahut, ose t'u kishte zėnė vdekja, do tė gėzonit falje e mėshirė prej All-llahut qė ėshtė shumė mė e dobishme se ajo ēka ata grumbullojnė.
158. Po edhe nėse vdiqėt (nė shtrat) ose u vratė, pa tjetėr do tė tuboheni te All-llahu.
159. Ti ishe i butė ndaj atyre, ngase All-llahu tė dhuroi mėshirė, e sikur tė ishe i vrazhdė e zemėrfortė, ata do shkapėrderdheshin prej teje, andaj ti falju atyre dhe kėrko ndjesė pėr ta, e konsultohu me ta nė tė gjitha ēėshtjet, e kur tė vendosėsh, atėherė mbėshtetu nė All-llahun, se All-llahu i do ata qė mbėshteten.
160. Nėse All-llahu dėshiron t'ju ndihmojė, s'ka kush qė mund t'ju mposhtė, e nėse Ai iu lė pa ndihmė, atėherė kush ėshtė ai pas Tij, qė dot'ju ndihmojė? Pra vetėm All-llahut le t'i mbėshteten besimtarėt.
161. Asnjė pejgamberi nuk i takoi tė bėjė hile dhe kush bėn hile (nė ndarjen e plaēkės sė luftės), ai nė ditėn e kijametit vjen i ngarkuar me atė qė ka bėrė, pastaj secilit njeri i jepet ajo qė e ka fituar, duke mos iu bėrė e padrejtė.
162. A ėshtė i njėjtė ai qė iu bind All-llahut dhe kėrkoi kėnaqėsinė e Tij, si ai qė tėrhoqi kundėr vetes hidhėrim tė madh nga All-llahu dhe e ardhmja e tij ėshtė xhehennemi, qė ėshtė pėrfundim shumė i keq?
163. Ata kanė dallim te All-llahu, e All-llahu sheh shumė mirė atė qė veprojnė.
164. Ėshtė e vėrtetė se All-llahu u dha dhuratė tė madhe besimtarėve, kur ndėr ta nga mesi i tyre dėrgoi tė dėrguar qė atyre t'u lexojė shpalljen e Tij, t'i pastrojė ata, t'ua mėsojė Kur'anin dhe sheriatin, edhe pse, mė parė ata ishin krejtėsisht tė humbur.
165. E kur juve u goditi njė dėshtim (nė Uhud) e qė ju ia patėt dhėnė atė dyfish (armikut nė Bedr), thatė: "Prej nga kjo?" thuaj: "Ajo ėshtė nga vetė ju!" S'ka dyshim se All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo send.
166. Ajo qė ju goditi juve ditėn e ballafaqimit tė dy grupeve (besimtarė dhe idhujtarė), ishte me lejen e All-llahut, pėr t'u dalluar besimtarėt e sinqert.
167. Dhe, pėr t'u ditur ata qė ishin hipokritė. E atyre u ėshtė thėnė: "Ejani e luftoni nė rrugėn e All-llahut ose mbroni vetėn!" E ata thanė: "Sikur tė dinim se do tė luftohej, ne do tė vinim pas jush!" Nė atė moment ata ishin mė afėr mosbesimit se besimit. Flisnin me gojėt e tyre atė qė nuk e kishin nė zemrat e tyre, po All-llahu e di mirė pėr atė qė fshehin.
168. Dhe ata qė nuk luftuan dhe atyre tė vetėve u thanė: " Sikur tė na dėgjon neve (e tė ktheheshin siē u kthyem ne), nuk do tė mbyteshim!" thuaju: "Largonie pra vdekjen prej vetes suaj, nėse jeni tė sigurt ēka thoni?"
169. Kurrsesi tė mos mendoni se janė tė vdekur ata qė ranė dėshmorė nė rrugėn e All-llahut. Pėrkundrazi, ata janė tė gjallė duke u ushqyer te Zoti ityre.
170. Janė tė gėzuar me atė qė u dha All-llahu nga tė mirat e Tij, dhe atyre qė kanė mbetur ende pa i bashkuar rradhėve tė tyre, u marrin myzhde se pėr ta nuk ka as frikė dhe as qė kanė pse tė brengosen.
171. Ata janė tė gėzuar me begati e dhurata qė ua dha All-llahu, e s'ka dyshim se All-llahu nuk ua humb shpėrblimin besimtėrėve.
172. Tė cilėt edhe pasi i goditi plaga iu pėrgjegjėn All-llahut dhe tė dėrguarit. E pėr ata prej tyre qė bėnė, mirė dhe u rujtėn, ėshtė njė shpėrblim i madh.
173. E atyre (shokėve tė pejgamberit) qė dikush u tha: "Populli (idhujtarėt) ėshtė tubuar t'ju sulmojė, pra kini frikė!" Ajo, vetėm ua shtoi edhe mė shumė besimin e thanė: "Neve na mjafton qė kemi All-llahu, Ai ėshtė mbrojtėsi mė i mirė!".
174. Dhe atė pa i gjetur kurrfarė e keqe fituan begati e mirėsi tė mėdha nga All-llahu dhe e arritėn kėnaqėsinė e Tij, All-llahu ėshtė dhurues i madh.
175. Po atė (propagandė) e bėri vetėm shejtani qė dėshironte me miqtė e vet (idhujtarėt), t'ju friksojė, po ju mos u frikėsoni prej tyre, frikėsomėnu Mua, nėse jeni besimtar.
176. E ty tė mos tė brengosin ata qė pėrpiqen pėr mosbesim, ata kurrsesi nuk mund tė dėmtojnė asgjė All-llahun. All-llahu me urtėsinė e vet dėshiron qė atyre tė mos u takojė kurrfarė e mire nė botėn tjetėr dhe ata kanė njė dėnim tė madh.
177. Ata qė nė vend tė besimit pranuan kufrin, nuk i bėjnė asgjė dėm All-llahut, ata i pret njė dėnim i idhėt.
178. Tė mosmendojnė ata qė nuk besuan se afatin qė u dhamė Ne atyre tė jetojnė, ėshtė nė dobi tė tyre. Ne i lamė tė jetojnė vetėm qė shtojnė edhe mė shumė mėkate, se ata i pret dėnim nėnēmues.
179. All-llahu nuk ėshtė qė t'i lė besimtarėt ashtu siē jeni, pa dalluar tė keqin nga i miri. All-llahu nuk ju zbulon juve tė fshehtat (e tė dini se ē'mbajnė nė zemrat e tyre. Por All-llahu ėshtė Ai qė nga tė dėrguarit e vet zgjedh atė qė do (e i zbulon ndonjė tė fshehtė). Prandaj, besoni All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij, e nė i besofshit dhe nėse ruheni, atėherė ju keni njė shpėrblim tė madh.
180. Ata, tė cilėt bėjnė koprraci me atė qė nga tė mirat e veta u dha All-llahu, tė mos mendojnė kurrsesi se ajo ėshtė nė dobi tė tyre. Jo, ajo ėshtė nė dėm tė tyre. Ajo e mirė me ēka bėnė koprraci, nė ditėn e kijametit do t'u mbėshtillet nė qafėn e tyre. All-llahut i mbesin trashėgim qiejt dhe toka, All-llahu ėshtė i njohur mirė mė atė qė veproni.
181. All-llahu ka dėgjuar fjalėn e tyre qė thanė: " All-llahu ėshtė i varfėr e ne jemi tė pasur!" Ne do tė shėnojmė atė qė thanė ata dhe qė i mbytėn pejgamberėt pa kurrfarė faji, e do t'ju themi: "Vuane mundimin e djegies sė zjarrit.
182. Kjo ėshtė meritė e duarve tuaja, se All-llahu nuk ėshtė zullumqar ndaj robėve.
183. Ata janė qė thanė: "All-llahu na ka porositur qė tė besojmė asgjė tė dėrguar derisa ai tė na sjellė njė kurban qė do ta ngrėnė zjarri. Thuaju: "Para meje juve u erdhėn tė dėrguar me argumente dhe me atė qė e thatė, e pėrse i mbytėt ata, nėse thoni tė vėrtetėn?"
184. Po nėse ata ty tė pėrgėnjeshtrojnė, janė pėrgėnjeshtruar edhe para teje tė dėrguar qė u erdhėn me argumente tė prera, me shkrime qiellore dhe me libėr tė ndritshėm.
185. Secili njeri do tė shijojė vdekjen, e shpėrblimet tuaja u plotėsohen ditėn e kijametit, e kush shmanget zjarrit e futet nė xhennet, ai ka arritur shpėtim, e jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr pos njė pėrjetim mashtrues.
186. Ju patjetėr do tė sprovoheni si nė pasurinė tuaj, si nė vetėn tuaj, madje do tė dėgjoni ofendime tė shumta prej atyre qė u ėshtė libri para jush, e edhe prej idhujtarėve, po nė qoftė se duroni dhe ruheni, ajo ėshtė gjėja mė vendimtare.
187. Dhe kur All-llahu mori zotimin nga ata qė i pat dhėnė libri: qė gjithqysh t'ua publikoni atė njerėzve, e tė mos e fshehni, por ata e lanė pas dore atė pėr pak send tė kėsaj jete; pra, bėnė punė tė keqe.
188. Mos mendo se janė tė shpėtuar ata qė gėzohen pėr atė qė bėnė (e fshehen ēėshtjen tėnde) dhe dėshirojnė tė jenė tė lavdėruar pėr atė qė nuk e punuan mos llogarit shpėtim pėr ta (nuk e thanė tė vėrtetėn), ata kanė njė dėnim tė dhėmbshėm.
189. Vetėm All-llahut i takon sundimi i qiejve e i tokės dhe All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm pėr ēdo send.
190. Nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndryshimin e natės dhe tė ditės, ka argumente tė qarta pėr ata qė kanė arsye dhe intelekt.
191. Pėr ata qė All-llahun e pėrmendin me pėrkujtim kur janė nė kėmbė, kur janė ulur, kur janė tė shtrirė dhe thellohen nė mendime rreth krijimit tė qiejve e tė tokės (duke thėnė): Zoti ynė, kėtė nuk e krijove kot, i lartėsuar qofsh, ruana prej dėnimit tė zjarrit!
192. Zoti ynė, atė Ti e fute nė zjarr, atė e ke poshtėruar; pėr mizorėt nuk ka ndihmėtarė!
193. Zoti ynė, ne dėgjuam njė thirrės qė ftonte pėr besim (e qė thoshte): Tė besoni Zotin tuaj! E ne besuam! Zoti ynė, na i falė mėkatet tona, na i mbulo tė metat dhe pas vdekjes na bashko me tė mirėt!
194. Zoti ynė, jepna atė qė nėpėrmjet tė dėrguarėve Tu, na e premtove dhe nė ditėn e kijametit mos na turpėro; vėrtet Ti je Ai qė nuk e shkel premtimin!"
195. Zoti i tyre iu pėrgjegj lutjes sė tyre (e tha): Unė nuk ia humb mundin asnjėrit prej jush, mashkull qoftė apo femėr. Ju jeni njėri nga tjetri por ata qė u dėbuan prej shtėpive tė tyre dhe emigruan, u munduan vetėm pse ishin nė rrugėn Time, luftuan dhe u vranė, atyre patjetėr do t'ua shlyej mėkatet e tyre dhe do t'i vejė nė xhennete nė tė cilėt burojnė lumenj. Ai ėshtė shpėrblim nga ana e All-llahut, se mė i miri i shpėrblimeve ėshtė tek All-llahu.
196. Tė mos mashtrojė bredhja nėpėr qytete e atyre qė nuk besuan.
197. Ajo ėshtė njė kėnaqėsi e pakėt, e pastaj vendi i tyre ėshtė xhehennemi qė ėshtė vend mjerimi.
198. Por ata qė ia patėn frikėn Zotit tė tyre, ata i kanė xhennetet nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj dhe aty janė pėrgjithmonė. Ajo ėshtė pritje nga ana e All-llahut, e pėr tė mirėt mė e dobishmja ėshtė ajo qė ėshtė tek All-llahu.
199. Po edhe nga ithtarėt e librit ka qė besojnė All-llahun, e besojnė atė qė u ėshtė shpallur juve, e besojnė atė qė ėshtė shpallur atyre, janė tė bindur ndaj All-llahut, dhe argumentet e All-llahut nė shpallje nuk i shesin pėr pak send tė kėsaj jete, tė tillėt kanė shpėrblimin e vet te Zoti i tyre, e All-llahu ėshtė qė llogarinė e bėn shpejt.
200. O ju besimtarė, bėni durim, bėhuni tė qėndrueshėm kundėr armikut, rrini tė pėrgaditur dhe, qė tė shpėtoni, ruajuni dėnimit tė All-llahut.


4. Nisa
1. O ju njerėz! Kinie frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė veteje (njeriu) dhe nga ajo krijoi palėn (shoqėn) e saj, e prej atyre dyve u shtuan burrra shumė e gra. Dhe kinie frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin (akraballėkun), se All-llahu ėshtė mbikėqyrės mbi ju.
2. Bonjakėve (jetimėve) jepnu (kur tė rriten) pasurinė e tyre, dhe mos e ndėrroni tė pastėrtin (mallin tuaj qė e keni hallall) me tė ndytin (me haramin) edhe mos ehani pasurinė e tyre (tė pėrzier) me pasurinė tuaj, pse ky ėshtė mėkat i madh.
3. Nė qoftė se frikoheni se nuk do tė jeni tė drejtė ndaj bonjakėve, atėherė martohuni me ato gra qė ju pėlqejnė; me dy, me tri e me katra. E nėse i frikoheni padrjtėsisė (ndaj tyre), atėherė vetėm me njė, ose (martohuni) me ato qė i keni nėn pushtetin tuaj (robėreshat). Ky (pėrkufizim) ėshtė mė afėr qė tė mos gaboni.
4. Grave jepnu dhuratėn e kurorės sė tyre (niqahin) mė tė mirė, e nė qoftė se ato nga vullneti i vet ju falin diēka nga ajo, atėherė hane atė hallall tė mirė.
5. Mendjelehtėsve (tė papjekurve) mos u jepni pasurinė tuaj qė All-llahu e bėri pėr ju mėkamje, e ata ushqeni nga ajo, veshni dhe u thoni fjalė tė mira.
6. Provoni bonjakėt derisa tė bėhen pėr martesė,e nėse vėreni te ta pjekuri, atėherė dorėzonju atyre pasurinė e tyre. Mos e hani atė duke shkapėrderdhur dhe duke u ngutur para se tė rriten ata. Kush ėshtė i pasur le tė ruhet (shfrytėzimit tė pasurisė tė jetimėve), e kush ėshtė i varfėr, le tė hajė me maturi. E kur t'ju dorėzoni atyre pasurinė e vet, dėshmoni atė (qė ju dorėzoni). Mjafton qė All-llahu ėshtė llogaritės.
7. Meshkujve ju takon pjesė nga pasuria qė e lėnė prindėrit e tė afėrmit (pas vdekjes), edhe femrave ju takon pjesė nga ajo qė lėnė prindėrit e tė afėrmit, le tė jetė pak ose shumė ajo qė lėnė, ju takon pjesė e caktuar (nga Zoti).
8. Kur tė prezentojnė nė pjestimin e pasurisė qė ka lėnė i vdekuri tė afėrmė, bonjak dhe varfnjak (qė nuk janė pjestarė nė trashėgim), jepnu nga ajo (pasuri e lėnė) dhe atyre thuanu fjalė tė mira.
9. Le tė frikėsohen ata (nė prag tė vdekjes) sikur tė linin pas vete pasardhės tė paaftė pėr tė cilėt kanė dro (si do tė jetė gjendja e tyre) le t'i ruhen All-llahut (dėnimit tė Tij) dhe le t'ju thonė (jetimėve) fjalė prindore.
10. Ata qė e hanė pa tė drejtė pasurinė e jetimėve, nė tė vėrtetė ata hanė atė qė mbush barkun e tyre zjarr dhe do tė futen nė zjarrin e Xhehennemit.
11. All-llahu ju urdhėron pėr (ēėshtjen e trashėgimis) fėmijėt tuaj: pėr mashkullin hise sa pėr dy femra; nėse janė (trashėgimtare) vetėm femra, dy e mė shumė, atyre ju takojnė dy tė tretat e pasurisė qė trashėgohet; nėse ėshtė njė femėr, asaj i takon gjysma; pėr prindėrit, pėr secilin nga ata, ju takon e gjashta nga ajo qė ka lėnė (i vdekuri) nėse ka fėmijė; e nė qoftė se (i vdekuri) nuk ka fėmijė e atė e trashėgojnė (vetėm) prindėrit, atėherė nėnės sė tij i takon njė e treta; nė qoftė se ai (i vdekuri) ka vėllezėr, nėnės sė tij i takon vetėm njė e gjashta, (kjo e drejtė nė trashėgim bėhet) pasi tė kryhet (vasijeti) qė ka lėnė dhe pasi tė lahet borgji; ju nuk dini se kush ėshtė mė afėr dobisė suaj, prindėrit tuaj ose fėmijėt tuaj. (Ky pėrcaktim ėshtė) Urdhėr nga All-llahu. Vėrtet All-llahu ėshtė mė i Dijshmi, mė i Urti.
12. Juve ju takon gjysma e asaj (pasurie) qė e lėnė gratė e tuaja, nėse ato nuk kanė fėmijė, por nėse ato kanė fėmijė juve ju takon njė e katėrta nga ajo qė lėnė ato, pasi tė kryhet testamenti i tyre dhe pasi tė lahet borgji. Atyre (grave) ju takon njė e katėrta nga ajo qė lini ju, nėse nuk keni fėmijė, por nėse keni fėmijė, atyre ju takon njė e teta nga ajo qė leni pas kryrjes sė testamentit qė keni pėrcaktuar ose borxhit. Nė qoftė se (i vdekuri) ėshtė mashkull ose femėr, e trashėgohet nga ndonjė i largėt (pse s'ka as prindėr as fėmijė) po ka njė vėlla ose njė motėr (nga nėna), atėherė secilit prej tyre u takon njė e gjashta, e nė qoftėse se janė mė shumė (se njė vėlla ose se njė motėr) ata janė pjesmarrės tė barabartė nė tė tretėn (e tėrė pasurisė), pas testamentit tė porositur ose borxhit, e duke mos dėmtuar (trashėguesit). Ky pėrcaktim ėshtė porositur prej All-llahut. All-llahu ėshtė i gjithėdijshėm, jo i ngutshėm.
13. Kėto janė (dispozita) tė caktuara prej All-llahut. Kush i bindet All-llahut, (urdhėrave tė Tij) dhe tė dėrguarit tė Tij, atė e dėrgon nė xhennete nėn tė cilin burojnė lumenj. Aty do tė jenė pėrgjithmonė. E ky ėshtė shpėtim i madh.
14. Kush e kundėrshton All-llahu dhe tė dėrguarin e Tij, dhe i shkel dispozitat e Tij, atė e shtie nė zjarr tė pėrjetėshėm. E pėr tė ėshtė njė dėnim i rėndė.
15. Ato nga gratė tuaja qė bėjnė imoralitet (zina), kėrkoni qė kundėr tyre tė dėshmojnė katėr vetė prej jush (burra); nėse vėrtetohet mė dėshmitarė (imoraliteti), mbyllni ato nė shtėpia derisa t'i marrė vdekja ose derisa All-llahu tė pėrcaktojė ndonjė rrugė pėr to.
16. Ata tė dy prej jush qė bėjnė atė (imoralitet-zina), ndėshkoni; e nė qoftė se ata pendohen dhe pėrmirėsohen, atėherė hiqni dorė prej tyre, pse All-llahu pranon fort pendimin dhe mėshiron shumė.
17. Pendim i pranueshėm te All-llahu ėshtė vetėm ai i atyre qė e bėjnė tė keqen me mosdije shpejt pendohen; tė tillėve All-llahu ju pranon pendimin, se All-llahu ėshtė mė i dijshmi, mė i urti.
18. Nuk ėshtė pendim (i pranueshėm) i atyre qė vazhdimisht bėjnė punė tė kėqia dhe vetėm atėherė kur t'i vjen vdekja ndonjėrit prej tyre, tė thotė: "Unė tash u pendova!" e as i atyre qė vdesin duke qenė jobesimtarė. Ndaj tyre kemi pėrgatitur dėnim tė ashpėr.
19. O ju qė besuat, nuk ėshtė lejuar pėr ju tė trashėgoni gratė (e tė vdekurve) nė mėnyrė tė dhunshme, e as t'i shtrėngoni pėr t'u marrė diēka nga ajo qė ju keni dhėnė atyre, pėrveē nėse ato bėjnė ndonjė imoralitet tė hapur. Ēoni jetė tė mirė me to. Nėse urreni ato, bėni durim qė All-llahu tė japė shumė tė mira nė njė send qė ju e urreni.
20. Nė qoftė se dėshironi tė ndėrroni (ta merrni) njė grua nė vend tė njė gruaje (tė lėshuares) i keni pas dhėnė shumė tė madhe, mos merrni prej saj asnjė send. A do tė merrni atė pa tė drejtė e nė mėnyrė mizore?
21. Dhe si mund tė merrni atė kur njėri-tjetri iu keni bashkuar (nė njė shtrat) dhe kur ato kanė marrė prej jush njė besė tė fortė?
22. Mos u martoni me ato gra me tė cilat qenė tė martuar prindėrit tuaj, me pėrjashtim tė asaj qė ka kaluar (para islamizmit) pse ajo ishte turpėsi, pėrbuzje e traditė e shėmtuar.
23. U janė ndaluar juve (tė martoheni me): nėnat tuaja, bijat tuaja, motrat tuaja, hallat tuaja, tezet tuaja, bijat tuaja, bijat e motės, nėnat tuaja qė ju kanė dhėnė gji, motrat nga gjiri, nėnat e grave tuaja (vjehrrat) dhe vajzat qė janė nėn kujdesin tuaj e tė lindura (prej tjetėr babai) nga gratė tuaja me tė cilat patėt kontakt, e nėse nuk ken pasur kontakt me to (me gratė), atėherė s'ka pengesė (tė martoheni me ato vajza), dhe (janė tė ndaluara) gratė e bijve tuaj qė janė tė lindjes suaj (jo tė bijėve tė afoptuar), dhe tė bashkoni (pėrnjeherė nė njė niqah) dy motra, pėrpos asaj qė ka kaluar. Vėrtetė, All-llahu falė shumė, ėshtė mėshirues i madh.
24. (Nuk u lejohet tė martoheni) Edhe me gra tė martuara (qė kanė burrat e nuk janė tė lėshuara), pėrveē atyre qė i keni futur nė pushtetin tuaj (robėreshat e luftės). (Ky ėshtė) obligim mbi ju nga All-llahu. U janė lejuar, pos kėtyre (qė u pėrmendėn), tė tjerat qė t'i merrni me pasurinė tuaj (me niqah) duke pasur pėr qėllim bashkėshorėsi e jo prostitucion (kurvėni). E pėr atė qė pėrjetuat ju nga ato (gratė me tė cilat patėt kurorė), jepnu shpėrblimin e tyre tė caktuar se ėshtė obligim. E nuk ka pengesė pėr ju, pas pėrcaktimit (tė niqahut), nė atė qė ju pėlqeni mes vete. All-llahu ėshtė i gjithėdijshėm, i urti.
25. Dhe kush nuk ka prej jush mundėsi materiale qė tė martohet me femra tė lira besimtare, le tė martohet me ato besimtare tuaja qė i keni nėn pushtetin tuaj (robėreshat). All-llahu di mė sė miri pėr besimin tuaj. Ju jeni nga njėri- tjetri (tė njė origjine)
26. All-llahu dėshiron t'ju sqarojė ēėshtjet et'ju drejtojė nė rrugėn e atyre qė ishin para jush (pejgamberėt) dhe t'ju pranojė pendimin. All-llahu e di mė sė miri gjendjen e robėrve dhe ėshtė mė i urti.
27. All-llahu dėshiron t'ju pranojė pendimin, e ata qė ndjekin dėshirat e epsheve, dėshirojnė qė ju tė shmangeni nė tėrėsi (nga rruga e drejtė).
28. All-llahu dėshiron t'ju lehtėsoj (dispozitat), e megjithatė njeriu ėshtė i paaftė (pėr t'ju pėrballuar epsheve).
29. O ju qė besuat, mos e hani mallin e njėri-tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, pėrpos tregtisė nė tė cilėn keni pajtueshmėri mes vete, dhe mos mbytni veten tuaj (duke mbytur njėri-tjetrin). Vėrtet, All-llahu ėshtė i mėshirueshėm pėr ju.
30. Kush bėn kėtė (qė ndaloi Zoti) qėllimisht dhe tejkalon kufijtė, Ne do ta hudhim atė nė njė zjarr tė fortė. Dhe kjo ėshtė leht pėr All-llahun.
31. Nėse lagoheni prej mėkateve tė mėdha, tė cilat u janė tė ndalueshme, Ne ju shlyejmė mėkatet e vogla dhe ju fusim nė njė vend tė ndershėm.
32. Mos lakmoni nė atė, qė All-llahu gradoi disa nga ju mbi disa tė tjerė. Burrave ju takon hise nga ajo qė fituan ata dhe grve gjithashtu ju takon hise nga ajo qė fituan ato. All-llahut kėrkoni nga tė mirat e Tij. All-llahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send.
33. Ne u kemi caktuar pėr secilin trashėgimtarė, pjesėn e pasurisė qė e lėnė prindėrit ose tė afėrmit. E atyre qė ju keni premtuar, jepnu pjesėn ė tyre. All-llahu ėshtė dėshmues mbi ēdo send.
34. Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė, ngase All-llahu ka graduar disa mbi disa tė tjerėt dhe ngase ata kanė shpenzuar nga pasuria e tyre. Prandaj, me atė qė All-llahu i bėri tė ruajtura, gratė e mira janė respektuese, janė besnike ndaj tė fshehtės. E ato qė keni dro kryelartėsisė sė tyre, kėshilloni, madje largohuni nga shtrati (e mė nė fund), edhe rrahni (lahtė, nėse nuk ndikojnė kėshillat as largimi), e nėse ju respektojnė, atėherė mos u sillni keq ndaj tyre. All-llahu ėshtė mė i larti, mė i madhi.
35. Nėse i frikėsohen pėrēarjes mes tyre (burrit e gruas), dėrgoni njė pari tė drejtė nga familja e tij dhe njė pari tė drejtė nga familja e saj. Nėse ata tė dy (ndėrmjetėsuesit) kanė pėr qėllim pajtimin, All-llahu ju mundėson afrimin mes tyre (burrit e gruas). All-llahu ėshtė i dijėshėm, ėshtė njohės i mirė.
36. Adhurone All-llahun e mos i shoqėroni Atij asnjė send, sillnu mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmve, ndaj jetimėve, ndaj tė varfėrve, ndaj fqiut tė afėrt, ndaj fqiut tė largėt, ndaj shokut pranė vetes, ndaj udhėtarit tė largėt dhe ndaj robėrve. All-llahu nuk e do atė qė ėshtė kryelartė dhe atė qė lavdėrohet.
37. Ata qė vetė janė koprracė dhe urdhėrojnė njerėzit pėr koprraci, dhe e fshehin atė qė ju ka dhėnė All-llahu nga mirėsitė e veta. Ne kemi pėrgatitur dėnim tė turpshėm pėr jobesimtarėt;
38. Edhe ata qė e japin pasurinė e tyre pėr sy e faqe tė botės, e nuk e besojnė All-llahun as ditėn e mbramė. E ai qė e ka shok djallin, ai pra ėshtė shok i shėmtuar.
39. Dhe ēka do t'i gjente ata, po ta besonin All-llahun, ditėn e gjykimit dhe tė jepnin nga ajo qė i dhuroi All-llahu? Po All-llahu di mė sė miri pėr ta.
40. S'ka dyshim se All-llahu nuk bėn pa drejtė as sa grimca, e nėse ajo vepėr ėshtė e mirė, Ai e shumėfishon atė dhe Vetė Ai i jep shpėrblim tė madh.
41. Dhe si do tė jetė gjendja e atyre (qė nuk besuan), kur Ne do tė sjelli dėshmitarė pėr ēdo popull, e ty do tė sjellim dėshmitarė mbi ata (qė nuk besuan)?
42. Atė ditė ata qė nuk besuan dhe kundėrshtuan tė dėrguarin, do tė dėshironin (tė varroseshin) tė rrafshohej mbi ta toka ngase nuk mund t'i fshehin All-llahut asgjė.
43. O ju qė besuat, mos iu afroni namazit duke qenė tė dehur, derisa tė dini se ē'flitni, e as duke qenė xhuhubė (tė papastėr) derisa tė laheni, pėrpos kur jeni udhėtarė. Nėse jeni tė sėmurė, jeni nė ndonjė udhėtim, ose ndonjeri prej jush vjen nga ultėsira (nevojtorja), ose keni takuar gratė, e nuk gjeni ujė, atėherė mėsyne dheun dhe fėrkoni me duart (tejemmum). All-llahu shlyen e falė mėkatet.
44. A nuk i vure re (Muhammed) ata qė iu pate dhėnė pjesė nga libri (paria fetare jehude) se si e vazhdojnė rrugėn e gabuar dhe dėshirojnė qė e edhe ju tė humbni!?
45. All-llahu di mėsė miri pėr armiqtė tuaj. Mjafton qė All-llahu ėshtė pėrkrahės i juaj dhe mjafton qė All-llahu ėshtė ndihmėtar i juaji.
46. Njė palė nga jehuditė ėshtė qė ndryshojnė fjalėt (e Zotit) nga vendet e veta, e (kur i thėrret ti) ata thonė: "Dėgjuam (fjalėn tėnde) dhe kundėrshtuam (thirrjen tėnde), dhe thonė: "dėgjo mos dėgjofsh!" (dhe thonė): "Raina" (kėto i thonė) duke pėrdredhur gjuhėt e tyre dhe duke atakuar fenė. E sikur tė thoshin ata: "Dėgjuam, respektuam, dėgjo dhe vėshtrona", do tė ishte mė e drejtė, por pėr shkak tė refuzimit tė tyre, All-llahu i mallkoi, prandaj besojnė vetėm pak (besim gjysmak).
47. O ju qė u ėshtė dhėnė libri, besone atė qė e zbritėm (Kur'anin) e qė ėshtė vėrtetues i atij qė e keni (Tevratit), para se tė shlyjmė fytyra (t'ua fshijmė shqisat) dhe t'i rrotullojmė ose t'i mallkojmė ata si i mallkuam ata tė sė shtunės. Urdhėri i All-llahut ėshtė i kryer.
48. S'ka dyshim se All-llahu nuk falė (mėkatin) t'i pėrshkruhet Atij shok (idhujtarinė), e pėrpos kėtij (mėkati) i falė kujt do. Kush pėrshkruan All-llahut shok, ai ka trilluar njė mėkat tė madh.
49. A nuk ke kuptuar pėr ata qė vlerėsojnė vetveten? Jo, All-llahu vlerėson atė qė do dhe nuk bėn padrejtė asnjė fije.
50. Shiko se si shpifin kundėr All-llahut! Mjafton kjo (shpifje) si mėkat i hapėt.
51. A nuk u vure re atyre qė iu ėshtė dhėnė pjesė nga libri? Besojnė idhuj e djallėzi dhe pėr ata qė nuk besuan thonė: "Kėta janė nė rrugė tė drejtė, se ata qė besuan!"
52. Ata janė qė All-llahu i mallkoi, e atė qė e mallkon All-llahu, pėr tė nuk ka ndihmėtarė.
53. A mos kanė ata ndonjė pjesė tė pushtetit? Ata nuk do t'u jepnin njerėzve as sa grimca.
54. A u kanė zili atyre njerėzve pėr atė qė All-llahu u tha nga mirėsitė e Tij? Ne u patėm dhėnė pasardhėsve tė Ibrahimit librin e sheriatin dhe u patėm dhėnė atyre pushtet tė madh.
55. Po disa prej tyre i besuan atij (Muhammedit), e disa e refuzuan. Pėr ta mjafton zjarri i xhehennemit.
56. Ėshtė e vėrtetė se ata qė mohuan argumentet Tona, do t'i hudhim nė zjarr. Sa herė qė u digjen lėkurat e tyre, Ne ndėrrojmė lėkura tė tjera qė tė shijojnė dėnimin. All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i drejtė.
57. Ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, Ne do t'i fusim nė xhennet nėn tė cilin burojnė lumenj, ku do te jenė pėrgjithmonė. Aty kanė edhe bashkėshorte tė pastra e hije tė mrekullueshme.
58. All-llahu ju urdhėron qė t'u jepni amanetin tė zotėve tė tyre dhe kur tė gjykoni, ju urdhėron tė gjykoni me tė drejt mes njerėzve. Sa e mirė ėshtė kjo qė ju kėshillon. All-llahu dėgjon dhe sheh si veproni.
59. O ju qė besuat, bindjuni All-llahut, respektoni tė Dėrguarin dhe pėrgjegjėsit nga ju. Nėse nuk pajtoheni pėr ndonjė ēėshtje, atėherė parashtrone atė te All-llahu (te libri i Tij) dhe te i Dėrguari, po qe se i besoni All-llahut dhe ditės sė fundit. Kjo ėshtė mė e dobishmja dhe pėrfundimi mė i mirė.
60. A i vure re ata qė mendojnė se besuan atė qė tė zbriti ty, dhe atė qė zbriti para teje, se si dėshirojnė mes tyre tė gjykojė djalli, e duke qenė se janė urdhėruar qė tė mos e besojnė atė. E djalli dėshiron t'i humbė nė pafundėsi.
61. Kur u thuhet atyre: "Ejani (pėr tė gjykuar) te ajo qė e zbriti All-llahu dhe te i dėrguari!" i sheh se si dyfytyrėshit ta kthejnė shpinėn.
62. E qysh do tė jetė (gjendja e tyre) kur t'i godasė ata ndonjė e keqe, e shkaktuar nga vetė duart e tyre, e pastaj vinė te ti (pėr t'u arsyetuar) dhe betohen nė All-llahun: "Ne nuk patėm tjetėr qėllim, vetėm afrim e pajtim" (e jo refuzimin e gjykimit tėnd).
63. Ata janė pėr tė cilėt e di All-llahu ēka mbajnė nė zemrat e tyre. Po ti hiqu tyre, tėrhiqu vėrejtjen (pėr hipokrizi) dhe thuaju fjalė qė lėnė pėrshtypje nė veten e tyre.
64. Ne nuk dėrguam asnjė tė dėrguar vetėm qė me urdhėrin e All-llahut t'i bėhet respekt (nga njerėzit) atij. E sikur tė vinin ata te ti, pasi qė ta kenė dėmtuar veten e tyre (nuk kanė pranuar gjykimin tėnd), e tė kėrkonin ata vetė ndjesė te All-llahu, e edhe i dėrguari tė kėrkojė ndjesė pėr ta, ata do tė kuptonin se All-llahu pranon pendimin dhe ėshtė mėshirues.
65. Pėr Zotin tėnd jo, ata nuk janė besimtarė (tė asaj qė tė zbriti ty as tė asaj para teje) derisa tė mos zgjedhin ty pėr tė gjykuar nė atė konflikt mes tyre, e pastaj (pas gjykimit tėnd) tė mos ndiejnė pakėnaqėsi nga gjykimi yt dhe (derisa) tė mos binden sinqerisht.
66. Sikur t'i kishim obliguar ata: mbytni vetvetn tuaj, atė (obligim) nuk do ta zbatonin, me pėrjashtim tė njė pakice prej tyre. Po sikur tė zbatonin atė qė kėshilloheshin do tė ishte mė mirė pėr ta dhe do t'i pėrforconte mė shumė.
67. Dhe atėherė do t'u jepnim atyre nga ana Jonė shpėrblim tė madh.
68. Dhe do t'i udhėzonim nė rrugė tė drejtė.
69. E kush do qė i bindet All-llahut dhe tė dėrguarit, tė tillėt do tė jenė sė bashku me ata qė All-llahu i shpėrbleu: (me) pejgamberėt, besnikėt e dalluar,dėshmorėt dhe me tė mirėt. Sa shokė tė mirė janė ata!
70. Ky shpėrblim i madh ėshtė prej All-llahut. Mjafton qė All-llahu di mė sė miri.
71. O ju qė besuat, rrini tė pėrgatitur (tė armatosur) dhe dilni (pėr nė luftė) grup pas grupi apo tė gjithė sė bashku.
72. Ka disa prej jush qė zvaritet (nuk del nė luftė). E nėse ju godet juve ndonjė e papritur thotė: "Zoti mė favorizoi qė nuk isha i pranishėm bashkė me ta" (nė luftė).
73. Po nėse ju takon juve ndonjė e mirė nga All-llahu, ai (munafiku) me siguri do tė thoshte: si mos tė kishte ekzistuar mes jush dhe mes tij ndonjė njoftėsi, pėr fat, tė kisha qenė sė bashku me ta e tė kisha arritur njė fitim tė madh.
74. Le tė luftojnė nė rrugėn e Allaut, ata qė e japin jetėn e kėsaj bote pėr botėn tjetėr. Kush lufton nė rrugėn e All-llahut e mbytet (bie dėshmor) ose triumfon, Ne do t'i japim atij shpėrblim tė madh.
75. Ē'keni qė nuk luftoni pėr Zotin dhe pėr (t'i shpėtuar) tė paaftit: nga burrat, nga gratė e nga fėmijėt, tė cilėt luten: "Zoti ynė! nxirrna nga ky fshat (Meka), banorėt e tė cilit janė mizorė. Jepna nga ana Jote shpėtim e ndihmė!"
76. Ata qė besuan luftojnė nė rrugė tė All-llahut, e ata qė nuk besuan luftojnė nė rrugė tė djallėzuar. Luftoni pra miqtė e djallit, s'ka dyshim se intriga e djallit ėshtė e dobėt.
77. A nuk i vure re ata tė cilėve iu pate thėnė: "Ndalni duart tuaja jepne zeqatin!" E kur iu bė atyre obligim lufta, qė njė grup prej tyre u frikėsoheshin njerėzve siē ėshtė frika ndaj All-llahut, e edhe mė fort. Thonin: "Zoti ynė, pse na e bėre obligim luftėn? Sikur tė na e kishe shtyrė deri nė njė afat tė afėrt!" Thuaju: "Pėrjetimi i kėsaj bote ėshtė pak, e pėr atė qė ėshtė i devotshėm, bota tjetėr ėshtė shumė mė e dobishme. Nuk do t'ju bėhet pa drejtė as sa fija.
78. Kudo qė tė jeni vdekja do t'ju kapė, po edhe nė qoftė se jeni nė pallate tė fortifikuara. E nėse i qėllon ata (munafikėt) ndonjė e mirė, thonė: "Kjo ėshtė nga All-llahu". E nėse i qėllon ata ndonjė e keqe: "Kjo ėshtė nga ti (Muhammed)". Thuaju: "Tė gjitha janė nga All-llahu!" Ē'ėshtė me kėtė popull qė nuk kupton gati asnjė send?
79. Ēfarėdo e mire qė tė vjen ėshtė nga All-llahu, e ēka tė ndodhė nga ndonjė e keqe ėshtė nga vetė ti. Ne tė dėrguam ty Pejgamber pėr mbarė botėn. Mjafton qė All-llahu ėshtė dėshmues pėr kėtė.
80. Kush i bindet Pejgamberit, ai i ėshtė bindur All-llahut, e kush e refuzon, Ne nuk tė dėrguam roje kundėr tyre.
81. Dhe thonė: "(jemi) Tė bindur". E kur largohen prej teje, njė grup prej tyre (natėn) planifikon diēka tjetėr nga ajo qė u thua ti. All-llahu shėnon atė qė e ndryshojnė. Mos u vė veshin atyre e mbėshtetu All-llahut.
82. A nuk e pėrfillin ata (me vėmndje) Kur'anin? Sikur tė ishte prej dikujt tjetėr, pėrveē prej All-llahut, do tė gjenin nė te shumė kundėrthėnie.
83. Madje kur u vjen atyre (munafikėve) ndonjė lajm qetėsues (kur fitojnė myslimanėt) ose shqetėsues (kur dėshtojnė), ata e pėrhapin atė, sikurt'ia linin atė (pėrhapjen lajmit) Pejgamberit dhe pėrgjefgjėsve tė tyre, ata do dinin tė nxjerrin pėrfundime (se si do tė duhej shpallur). Por sikur tė mos ishte dhuntia e All-llahut ndaj jush dhe mėshira e Tij, u, pos njė pakice, do tė ndiqnit rrugėn e djallit.
84. Lufto nė rrugėn e All-llahut! Nuk obligohet kush pos teje. Ngacmoi besimtarėt (pėr luftė), All-llahu do tė zmbrapsė fuqinė e tė pabesėve.All-llahu ėshtė mė fuqiforti, mė ndėshkuesi.
85. Kush ofron ndihmė tė mirė, do tė ketė pjesė nga ajo,dhe kush ofron ndihmė tė keqe do tė ngarkohet me tė. All-llahu ėshtė i plotfuqishėm ndaj ēdo sendi.
86. Kush pėrshėndeteni me ndonjė pėrshėndetje, ju ktheni pėrshėhdetje edhe mė tė mirė, ose kthenie ashtu. All-llahu llogarit pėr ēdo send.
87. Pėr All-llahun, qė s'ka tjetėr pos Tij, pa tjetėr Ai do t'ju tubojė nė ditėn e gjykimit pėr tė cilėn gjė nuk ka dyshim. E mund tė jetė mė i vėrtetė se All-llahu nė thėnie?
88. E ēka ėshtė me ju qė nė ēėshtjen e munafikėve jeni dy grupe; derisa pėr atė qė bėn, All-llahu i pėrmbysi ata? A mos doni ta vini nė rrugė tė drejtė atė qė All-llahu e ka humbur? Pėr atė qė All-llahu e ka humbur, nuk do tė gjeni rrugė!
89. Ata dėshirojnė qė edhe ju tė mos besoni sikurse nuk besuan vetė dhe bėheni tė njejtė. Mos zini miq prej tyre deisa ata tė shpėngulen (si ju) pėr hirė tė All-llahut, e nėse refuzojnė, ataherė kudo qė t'i gjeni, kapni dhe mbytni dhe prej tyre mos zini as mik as ndihmės.
90. Pėrpos atyre qė srtehohen te njė popull, me tė cilin keni marrveshje, e ju u vjen rėndė tė luftojnė kundėr jush ose kundėr popullit tė vet. Sikur All-llahu tė donte do t'ju jepte atyre fuqi e pushtet mbi ju dhe do t'ju luftonin. Nė qoftėse ata tėrhiqen prej jush, nuk ju luftojnė dhe ju ofrojnė paqe, atėherė All-llahu nuk ju lejon rrugė (luftė) kundėr tyre.
91. Ju do tė hasni nė tė tjerė, qė duan tė sigurohen te ju (duke u paraqitur si besimtarė) dhe tė sigurohen te populli i vet (si jobesimtarė). E, saherė qė thirren, (kundėr jush) i pėrgjigjen thirrėjes. Nė qoftė se nuk largohen prej jush, nuk ju ofrojnė paqe dhe nuk heqin dorė nga lufta kundėr jush, atėherė kapeni dhe mbytni kudo qė t'i takoni. Kundėr tyre u kemi dhėnė fakte tė qarta.
92. Asnjė besimtarėi nuk i ėshtė i lejuar tė mbysė besmitarin tjetėr, pėrpos gabimisht. E kush e mbytė gabimishht njė besimtarė, ai ėshtė i obliguar ta lirojė njė rob besimtarė dhe shpagimin (e gjakut). Nėse ia falin (familja gjakun). Nė qoftė se ai (i mbyturi gabimisht) ėshtė besimtarė, por i takon popullit qė ėshtė armik i juaji, atėherė ėshtė obligim vetėm lirimi i njė robi besimtar. Nė qoftėse se ai (i mbyturi) ėshtė nga ai popull qė keni marrveshjen me tė, atėherė ėshtė obligim shpagmi i (gjakut) qė i dorėzohet familjes sė tij dhe lirimi i njė robi besimtar. E kush nuk ka mundėsi (tė lirojė njė rob), letė agjėroj dy muaj rresht, si pendim (i pranuar) ndaj All-llahut. All-llahu ėshtė mė idijshmi, ligjdhėnėsi mė i drejtė.
93. Kush e mbytė njė besimtarė me qėllim, dėnimi i tij ėshtė Xhehenemi, nė tė cilin do tė jetė pėrgjithmonė. All-llahu ėshtė i hidhėruar ndaj tij, e ka mallkuar dhe i ka pėrgaditur dėnim tė madh.
94. O ju qė besuat, kur marshoni nė rrugėn e All-llahut (pėr nė luftė), tė jeni tė matur (tė mos nguteni), e mos i thoni atij qė ju shpreh selamin (besimin): "Nuk je besimtarė!", duke kėrkuar me tė mjet (mall) tė kėsaj bote, pse te All-llahu janė begatitė e mėdha. Ashtu (jo besimtarė) ishit edhe ju mė parė, e All-llahu ju dhuroi (besimin), pra sqaroni mirė! All-llahu e di nė hollėsi ēka veproni.
95. Nuk janė tė barabartė prej besimtarėve ata qė ndejtėn (nuk luftuan) dhe ata qė me pasurinė dhe me jetėn e tyre luftuan nė rrugėn e All-llahut, me pėrjashtim tė atyre qė ishin tė penguar pa vullnetin e vet. Ata qė luftuan me pasurinė dhe jetėn e tyre,All-llahu i gradoi nė njė shkallė mė tė lartė mbi ata qė ndejtėn (me arsye). Por tė gjithėve All-llahu u premtoi shpėrblim, ndėrsa ata qė ndejtėn (pa arsye) All-llahu gradoi luftėtarėt me njė shpėrblim tė madh.
96. Vende tė larta me falje gabimesh e mėshirė nga Ai. All-llahu ėshtė qė falė shumė dhe mėshiron.
97. Engjėjt qė ua morėn shpirtine atyre qė ishin mizorė tė vetėvetės ju thanė: "Nė ēka ishit ju? - Ata thanė: "Ne ishim tė paftė nė atė tokė!" (engjėjt) ju thanė: "A nuk ishte e gjėrė toka e All-llahut e tė migronit nė tė?" (e tė praktikonit lirisht fenė e Zotit). Vendi i tyre ėshtė Xhehennemi dhe sa vend i keq ėshtė ai!
98. Pėrveē atyre qė ishin tė paaftė nga burrat, grat e fėmijėt qė nuk kishin mundėsi tė gjenin, as mėnyrė, as rrugė (pėr shpėrngulje).
99. Atyre do t'ua falė All-llahu. All-llahu ėshtė qė shlyen e falė shumė (gabime).
100. Kush shpėrngulet pėr hirė tė (tė fesė) All-llahut, ai gjen mundėsi tė madhe dhe begati nė tokė. E kush del prej shtėpisė si migrues te All-llahu dhe i dėrguari i Tij, dhe e zė vdekja (nė rrugė), te All-llahu ėshtė mėshirues, mbulon tė metat.
101. Kur tė jeni nė udhėtim e sipėr, nuk ėshtė mėkat pėr ju tė shkurtoni namazin, nėse frigoheni se jobesimtarėt dot'ju sjellin ndonjė tė keqe. Jobesmtarėt janė armiq tuaj tė hapėt.
102. Kur tė jesh ti (Muhammed) bashkė me ta dhe ju falė namazin, njė grup prej tyre, duke i bartur armėt, le tė vijė e le tė falet me ty (grupi tjetėr nė roje),e kur tė bien nė sexhde (tė kryejnė njė reqatė), kėta le tė qėndrojnė mbrapa jush (nė roje) e le tė vijė grupi tjetėr, qė nuk ėshtė falur, e tė falet me ty dhe le t'i bartin armėt dhe tė jenė nė gjendje gadishmėrie. Ata qė nuk besojnė, e dėshirojnė moskujdesin tuaj ndaj armėve e mjeteve qė t'iu vėrsulen njėherė me tė gjitha fuqitė. Nėse jeni tė lodhur nga ndonjė shi ose jeni tė sėmurė, nuk ėshtė mėkat tė mos i bartni armėt, por mbani gadishmėrinė tuaj. All-llahu ka pėrgaditė dėnim nėnēmues pėr jobesimarėt.
103. Kur tė kryeni namazin (e frikės) pėrmendeni All-llahun, kur jeni nė kėmbė, ulur, tė mbėshtetur. E kur tė qetėsoheni (nga lufta), atėherė faleni namazin nė mėnyrė tė rregullt, pse namazi ėshtė obligim (pėr kohė) i caktuar pėr besimtarėt.
104. Mos u tregoni tė dobėt nė ndjekjen e armikut, pse nėse ndieni dhėmbje edhe ata ndjejnė dhėmbje sikurse ju, e ju shpresoni nga All-llahu ēka ata nuk shpresojnė. All-llahu ėshtė i Dijshėm, Ligjdhėnės i Matur.
105. Ne tė zbritėm ty (Muhammed) librin (Kur'anin) me plot tė vėrteta, qė tė gjykosh mes njerėzve me atė qė tė mėsoi All-llahu. Mos u ngatėrro pėr tradhtarėt (mos u dil nė ndihmė).
106. Kėrko falje (pėr kėtė) All-llahut. All-llahu falė, mėshiron.
107. Mos polemizo pėr ata qė tradhtojnė vetveten. All-llahu nuk e do atė qė ėshtė gėnjeshtar e mėkatar.
108. Ata fshihen (turpėrohen) prej njerėzve, e nuk turpėrohen prej All-llahut, e Ai ėshtė me ta edhe kur planifikojnė fshehtas thėnie me tė cilat nuk ėshtė i kėnaqur Ai. All-llahut nuk mund t'i shpėtojnė veprimet e tyre.
109. Ja, ju jeni ata qė i mbrojtėt (gėnjeshtarėt) nė jetėn e kėsaj bote, kush do tė polemizojė me All-llahun pėr ta ditėn e gjykimit, apo kush do ti marrė nė mbrojtje?
110. Kush bėn ndonjė tė keqe apo ngarkon veten, pastaj kėrkon falje te All-llahu, ai e gjen All-llahun falės dhe mėshirues.
111. Kush bėn ndonjė mėkat, ai ka ngarkuar vetveten. All-llahu i di hollėsitė, ėshtė gjykatės i drejtė.
112. Kush bėn ndonjė gabim ose mėkat, e pastaj atė ia hudh njė tė pafajshmit, ai ngarkohet me njė shpifje e me njė mėkat tė hapėt.
113. E sikur tė mos ishte dhuntia e All-llahut dhe mėshira e Tij ndaj teje, njė grup prej tyre do tė humbte ty, por ata nuk humbin tjetėr, pos vetes sė tyre. Ty nuk mund tė dėmtojė asgjė. All-llahu tė shpalli ty, librin dhe sheriatin, tė mėsoi ēka nuk dije. Dhuntia e All-llahut ndaj teje ėshtė shumė e madhe.
114. Nė shumė biseda tė tyre tė fshehta nuk ka kurrfarė dobie, pėrveē (bisedės) kush kėshillon pėr lėmoshė, pėr ndonjė tė mirė ose pajtim mes njerėzve. E kush i bėn kėto duke pasur pėr qėllim vetėm kėnaqėsinė e All-llahut, Ne do ti japim mė vonė (nė botėn tjetėr) shpėrblim tė madh.
115. Kush i kundėrvihet tė dėrguarit, pasi qė i ėshtė bėrė e qatė e vėrteta dhe ndjek rrugė tjetėr nga ajo e besimtarėve, Ne e lėmė nė atė qė ka zgjedhur (nė dynja) e fusim nė Xhehennem. Pėrfundim i keq ėshtė ai.
116. Ėshtė e vėrtetė se All-llahu nuk falė (mėkatin) t'i bėhet Atij shok, pos kėtij (mėkati), tė tjerat i falė atij qė dėshiron. Ai qė i pėrshkruan shok All-llahut, ai ka humbur dhe bėrė njė largim tė madh (prej tė vėrtetės).
117. Ata nuk lusin tjetėr pos Tij vetėm (emra idhujsh) femra dhe nuk tjetėr pos djallit plot sherr.
118. Atė e mallkoi All-llahu. Ai ka thėnė: "Unė do tė pėrfitoj njė pjesė tė caktuar tė robėrve tė Tu".
119. Do t'i shmangė (nga e vėrteta), do t'i bėjė tė shpresojnė nė gjėra tė kota; do t'i urdhėroj dhe ata dotė shqyejnė veshėt e bagėtive; do ti urdhėroj dhe ata do tė shėmtojnė krijesat e All-llahut. E kush bėn mik djallin, e jo All-llahun, ai ka dėshtuar sheshazi.
120. Ai u premton atyre dhe i bėn tė shpresojnė, por djalli nuk premton tjetėr vetėm se mashtrim.
121. Tė tillėt (qė ndjekin djallin) kanė vendin nė Xhehennem dhe prej tij nuk kanė tė ikur (shpėtim).
122. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, Ne do t'i vendosim nė xhennete, ku rrjedhin lumenj e ku do jenė pėrgjithmonė. Premtimi i saktė i All-llahut. E kush mund tė jetė mė saktė nė fjalė se All-llahu?
123. Nuk ėshtė (shpėtim) sipas shpresave tuaja as sipas shpresave tė ithtarėve tė librit. Kushdo qė bėn keq, do tė ndėshkohet me te dhe, pos All-llahut, nuk ka pėr t'i gjetur vetes as mbrojtės as ndihmės.
124. Kush bėn ndonjė nga punėt e mira, qoftė mashkull ose femėr duke qenė besimtarė, tė tillėt hyjnė nė xhennet dhe nuk u bėhet farė padrejtėsie.
125. Kush ka fe mė tė mirė se ai i qė sinqerisht i ėshtė bindur All-llahut dhe, duke qenė bamirės, e ndjek fenė e drejtė tė Ibrahimit? All-llahu e zgjodhi Ibrahimin tė dashurin mė tė ngushtė.
126. Vetėm tė All-llahut janė ē'ka nė qiej dhe ē'ka nė tokė. All-llahu ka pėrfshirė ēdo send.
127. Kėrkojnė prej teje (Muhammed) pėrgjigje - fetva pėr (ēėshtjen) gratė. Thuaju: "All-llahu ju sqaron nga libri (Kur' ani) pėrkitazi me gratė jetime, me tė cilat lakmoni tė martoheni me to, e nuk u jep atė qė ėshtė caktuar (niqah ose miras), (ju sqaron) lidhur me tė paaftit (fėmijėt jetimė) dhe qė tė mbani drejtėsi ndaj jetimėve! Dhe, ēfarėdo tė mire qė punoni, All-llahu di shumė pėr tė.
128. Nėse ndonjė grua i frikėsohet largimit ose ftohjes sė burrit tė vet ndaj asaj, atėherė nuk gabojnė po qe se bėjnė mes vete mbarim (pajtim). Pajtimi ėshtė mė i dobishmi. Megjithė kėtė, koprracia ėshtė e pranishme ndėr njerėz. Por, nėse silleni mirė dhe ruheni, s'ka dyshim se All-llahu hollėsisht ėshtė i njohur me gjithēka veproni.
129. Ju kurrsesi nuk do tė mund ta mbani drejtėsinė mes grave edhe nėse pėrpiqeni, pra mos anoni plotėsisht nga ndonjėra e tė lini tjetrėn si tė varur. E nėse pėrmirėsoheni dhe ruheni se (padrejtėsisė), All-llahu ju falė dhe ju mėshiron.
130. Por nėse ndahen prej njėri tjetrit, All-llahu begaton me mirėsinė e Tij secilin prej tyre. All-llahu ėshtė bujar i madh, i plotdijshėm.
131. Vetėm e All-llahut ėshtė ē'ka nė qiej e ē'ka nė tokė. Ne patėm sugjeruar atyre qė iu pat dhėnė libri para jush, e edhe juve qė tė keni frikė nga All-llahu. Po nė mos besofshit, (dine) e All-llahut ėshtė ē'ka nė qiej e ē'ka ka nė tokė. All-llahu ėshtė i panevojė e i falėnderuar.
132. Tė All-llahut janė gjithė ē'ka nė qiej e ē'ka nė tokė. Mjafton qė All-llahu ėshtė i pėrkujdesshėm.
133. Nėse Ai dėshiron, ju zhduk juve or njerėz, e sjell tė tjerė. Pėr kėtė ėshtė i plotfuqishėm.
134. Kush (me punėn e vet) dėshiron shpėrblimin e kėsaj bote, (ai gabon), shpėrblmi i kėsaj dhe i asaj botės tjetėr ėshtė te All-llahu, e All-llahu dėgjon, sheh.
135. O ju qė besuat, vazhdimisht tė jeni dėshmues tė drejtė pėr hirė tė All-llahut edhe nėse ėshtė kundėr (interesit) vetvetes suaj, kundėr prindėrve ose kundėr tė afėrmve, le tė jetė ai (pėr tė cilin dėshmohet) pasanik ose varfnjak, pse All-llahu di mė mirė pėr ta. Mos ndiqni pra emocionin e t'i shmangeni drejtėsisė. Nėse shtrėmbėroni ose tėrhiqeni, All-llahu plotėsisht di ē'ka punoni.
136. O ju qė besuat, besoni vazhdimisht All-llahun, tė dėrguarit tė Tij, librit qė gradualsht ia shpalli tė dėrguarit tė Tij dhe librit qė e pat zbritur mė parė. Kush nuk i beson All-llahut, engjėjve tė Tij, librave tė Tij, tė dėguarve tė Tij dhe botės tjetėr, ai ka humbur tepėr larg.
137. Vėrtet, ata qė besuan e pastaj tradhėtuan, pėrsėri besuane pastaj tradhtuan dhe e shtuan mosbesimin, All-llahu nuk u falė atyre as nuk i udhėzon nė rrugė tė drejtė.
138. Ti (Muhammed) lajmėroj munafikėt se me tė vėrtetė ata kanė njė dėnim tė dhembshėm.
139. Janė ata qė, pėrkundėr besimtarėve, i miqėsojnė jobesimtarėt. Vallė, a mos kėrkojnė fuqi te ta? S'ka dyshim, e tėrė fuqia i takon All-llahut.
140. Juve u ėshtė shpallur nė librin (Kur'anin) qė, kur tė dėgjoni se po mohohet Kur'ani i All-llahut dhe po bėhet tallje me tė, mos rrini me ata derisa tė mos hyjnė nė bisedė tjetėr. Pėrndyshe, ju do tė jeni si ata. All-llahu do t'i tubojė tradhėtarėt dhe jobesimtėrėt qė tė gjithė nė Xhehennem.
141. Ata janė qė presin se ē'po ju ngjanė juve. Nėse me ndihmėn e All-llahut ngadhėnjeni, ata thonė: "A nuk ishim me ju?" E nėse jobesimtarėve u takon ndonjė fitim, ata thonė: "A nuk mbizotėruam ne mbi ju (por nuk deshtėm tė mposhtim) dhe penguam prej jush besimtarėt!" All-llahu do tė gjykojė mes jush ditėn e gjykimit. All-llahu kurrsesi nuk iu mėndėson jobesimtarėve mbizotėrim tė plotė mbi besimtarėt.
142. Munafikėt pėrpiqen tė mashtrojnė All-llahun (duke u paraqitur rrejshėm si besimtarė), por All-llahu mbizotėron dinakėritė e tyre. Ata edhe kur falen, falen me pėrtaci dhe vetėm sa pėr t'u dukur te njerėzit dhe fare pak e pėrmendin All-llahun.
143. Ata janė tė luhatshėm ndėrmjet atij dhe atij (besimit dhe mosbesimit) e nuk janė as me ata (me jobesimtarėt). Po atė qė e mposht All-llahu, ti nuk mund tė gjesh shpėtim pėr te.
144. O ju qė besuat, mos zini miq jobesimtarėt e t'i lini manash besimtarėt! A doni t'i sillni All-llahut argument tė qartė kundėr vetės!
145. S'ka dyshim, munafikėt do tė jenė nė shtresėn mė tė ulėt (nė fund) tė zjarrit dhe pėr ta nuk do tė gjesh mbrojtės,
146. Pėrveq atyre qė u penduan, u pėrmirėsuan, iu pėrmbajtėn All-llahut (mėsimeve tė Tij) dhe praktikojnė sinqerisht fenė e tyre pėr All-llahun. Tė tillėt do tė jenė bashkė me besimtarėt, e All-llahu ka pėr t'iu dhėnė besimtarėve shprblim tė madh.
147. Ēfarė ka All-llahu me dėnimin tuaj? E falėnderuat dhe i besuat? (e para nuk i pakėson sundimin e as e dyta nuk ishton) All-llahu ėshtė mirėnjohės i dijshėm.
148. All-llahu nuk do publikimin e shprehjeve tė kėqia pėrveē (publikimit) tė atij qė i bėrė padrejt. All-llahu ėshtė dėgjues, i dijshėm.
149. Nėse publikoni ndonjė tė mirė ose e fshihni, ose i falni ndonjė tė keqe (dikujt), All-llahu i plotfuqishėm falė shumė.
150. S'ka dyshim se ata qė nuk besojnė All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, dėhirojnė tė bėjnė dallim mes All-llahut dhe tė dėrguarve tė Tij e thonė: "Ne i besojmė disa e nuk i besojmė disa tė tjerė" e mes kėtij duam tė marrin rrugė.
151. Tė tillėt lanė jobesimtarėt e vėrtetė; e Ne kemi pėrgatitur dėnim tė fortė e nėnēmues pėr jobesimtarėt.
152. E ata qė besuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij dhe nuk bėnė kurrfarė dallimi nė asnjė prej tyre, tė tillėve do t'u jepet shpėrblim i merituar. All-llahu falė shumė dhe ėshtė mėshirues.
153. Ithtarėt e librit (jehuditė) kėrkojnė prej teje t'u sjellėsh njė libėr (komplet) nga qielli. Po ata patėn kėrkuar prej Musait edhe mė tepėr e i patėn thėnė: "Dėftona Zotin sheshas" (ta shohim me sy) e pėr shkak tė mizorisė sė tyre i kapi rrufeja. mandej edhe pasi qė iu patėn shfaqur atyre mrekulli tė qarta, ata adhuruan. Ne u patėm falur atė, e Musait i dhamė argumente tė forta.
154. Ne ngritėm mbi ta (bregun) Tur'in pse ishin zotuar (ta pranojnė Tevratin)' u patėm thėnė: "Hyni nė derė (tė bejtul mukadesit) tė pėrulur, dhe u patėm thėnė: "Mos e thyeni tė shtunėn" (mos gjuani peshk). Ashtu Ne patėm marrė prej tyre besė tė fortė.
155. Dhe pėr shkak tė thyerjes sė besės sė dhėnė, tė mohimit tė ajeteve (shpalljes) tė All-llahut, tė mbytjes sė pejgamberėve pa kurrfarė tė drejtė dhe thėnies sė tyre: "Zemrat tona janė tė mbuluara" (me perde). Jo, por pėr shkak tė mohimit tė tyre All-llahu ua vulosi ato (zemrat), e nuk besojnė prej tyre vetėm pakkush.
156. Edhe pėr shkak tė mosbesimit dhe tė thėnies sė tyre shpifėse kundėr Merjemes;
157. Madje pėr shkak tė thėnies sė tyre: "Ne e kemi mbytur mesihun, Isain, birin e Merjemes, tė dėrguarin e All-llahut". Po ata asnuk e mbytėn as nuk e gozhduan (nuk e kryqėzuan nė gozhda), por atyre u pėrngjau. Ata qė nuk u pajtuan rreth (mbytjes sė) tij, janė nė dilemė pėr tė (pėr mbytje) e nuk kanė pėr tė kurrfarė dije tė saktė, pėrveē qė iluzojnė. E ata me siguri nuk e mbytėn atė.
158. Pėrkundrazi, All-llahu e ngriti atė pranė Vetes. All-llahu ėshtė i poltfuqishėm, i dijshėm.
159. Nuk ka asnjė nga ithtarėt e librit vetėm se ka pėr t'i besuar atij (Isait) para vdekjes sė vet, e nė ditėn e gjykimit ai dėshmon kundėr tyre.
160. Dhe pėr shkak tė mizorisė sė tyre, qė ishin jahudi, dhe pėr shkak se penguan shumė nga rruga e All-llahut, Ne ua ndaluam (ua bėmė haram) disa (lloje ushqimesh) tė mira qė u ishin tė lejuara.
161. Edhe pėr shkak tė marrjes sė kamatės edhe pse e kishin tė ndaluar atė dhe ngrėnies sė pasurisė sė njerėzve nė mėnyrė tė padrejtė. Ne kemi pėrgatitur dėnim tė mundimshėm pėr ata qė nuk besuan prej tyre.
162. Por ata, prej tyre qė kanė thesar tė diturisė, dhe besimtarėt, besojnė atė qė tu shpall ty dhe atė qė u shpall para teje, besojnė edhe ata qė e falin namazin dhe japin zeqatim dhe besimtarėt nė All-llahun e nė jetėn e ardhshme. Tė tillėve do t'u japim shpėrblim tė madh.
163. Ne tė frymėzuam ty me shpallje sikurse e patėm frymėzuar Nuhun dhe pejgamberėt pas tij; e patėm frymėzuar Ibrahimin, Ismajlin, Is-hakun, Jakubin dhe pasardhėsit e tij, Isain, Ejubin, Junusin, Harunin, Sulejmanin, e Davudit i patėm dhėnė Zeburin.
164. Dhe (dėrguam) tė dėrguar mė parė qė tė rrėfyem pėr ta,dhe tė dėrguar tė tjerė pėr tė cilėt nuk tė rrėfyem, e Musait i foli All-llahu me fjalė.
165. Tė dėrguar qė ishin lajmgėzues e kėrcėnues, ashtu qė pas dėrgimit tė dėrguarve njerėzit tė kenė fakt (arsyetim) para All-llahut. All-llahu ėshtė i pavarur nė sundimin e vet dhe di si tė veprojė.
166. (Jehuditė i thanė se nuk tė besojnė nė shpallje Muhammedit) Por All-llahu dėshmon pėr atė qė t'u zbrit ty, atė ta zbriti sipas dijes sė Vet, edhe engjėjtė dėshmojnė, po mjaft ėshtė All-llahu dėshmues.
167. Ata qė nuk besuan dhe penguan nga rruga e All-llahut, ata kanė humbur shumė larg.
168. Aa qė nuk besuan dhe bėnė zullum, All-llahu as nuk ka pėr t'i falur as nuk ka pėr t'i drejtuar nė rrugė.
169. Pėrpos rrugės sė xhehennemit, nė tė cilin do tė jenė pėrjetė tė pėrsosur. E pėr All-llahun kjo ėshtė lehtė.
170. O ju njerėz, juve u erdhi i dėrguari me tė vėrtetėn (fenė e drejtė) nga Zoti juaj, pra tė i besoni se ėshtė mė e dobishme pėr ju. Po nėse vazhdoni ta refuzoni, ta dini se ē'ka nė qiej e tokė ėshtė vetėm e All-llahut. All-llahu di (gjendjen e robėve), ėshtė mė urti.
171. O ithtarėt e librit, mos teproni nė fenė tuaj dhe mos thuani tjetėr gjė pėr All-llahun, pėrveē asaj qė ėshtė e vėrtetė. Mesihu Isa, bir i Merjemes, ishte vetėm i dėrguar i All-llahut. Ishte fjalė e Tij (bėhu) qė ia drejtoi Merjemes dhe ishte frymė (shpirt) nga Ai. Besonie pra All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij e mos thoni: "Tre" (trini). Pushoni (sė thėni), se ėshtė mė mirė pėr ju. All-llahu ėshtė vetėm njė All-llah; larg qoftė asaj qė Ai tė ketė fėmijė. Ē'ka nė qiej dhe ēka nė tokė ėshtė vetėm e Tij. Mjafton qė All-llahu ėshtė planifikues i pavarur.
172. Mesihu nuk tėrhiqet prej asaj se ėshtė rob i All-llahut, nuk tėrhiqet as engjėjt mė tė zgjedhur. Kush tėrhiqet prej adhurimit ndaj Tij dhe bėn mendjemadhėsi, Ai do t'i ringjallė dhe do t'i tubojė tė gjithė pranė Tij.
173. E pėrsa i pėrket atyre qė besuan dhe vepruan mirė, Atyre do t'ju pėrmbushet shpėrblimi i merituar, por edhe do t'iu shtohet prej dhuntisė sė Tij. Pėrsa i pėrket atyre qė u tėhoqėn dhe mbajtėn veten kryelartė, ata do t'i ndėshkojė me njė ndėshkim fort tė dhėmbshėm dhe pos All-llahut nuk do t'i gjejnė vetes as mbrojtės as ndihmės.
174. O ju njerėz, juve ju erdhi nga Zoti juaj argument dhe Ne ju zbritėm dritė tė qartė.
175. Ata qė i besuan All-llahut dhe iu pėrmbajtėn Atij (librit tė Tij), Ai do t'i fusė nė mėshirėn (xhennetin) e Tij dhe do t'i gradojė e do t'i udhėzojė pėr nė rrugė tė drejtė.
176. Kėrkojnė pėrgjigjen tėnde. Thuaju: "All-llahu ju pėrgjigjet pėr ēėshtjen e "kelale-s" (ai qė nuk ka prindėr as fėmijė qė e trashigojnė). Nėse vdes njė njeri qė nuk ka fėmijė, por ka motėr, atėherė asaj (motrės) i takon gjysma e pasurisė sė lėnė. Ai (vėllau) trashėgon tėrė atė (qė le motra) nėse ajo nuk ka fėmijė. Nė qoftė se ato janė dy (motra qė trashėgojnė), atyre dyjave u takojnė dy tė tretat qė lė ai. Nė qoftė se janė vėllezėr dhe tė pėrzier burra dhe gra, atėherė mashkullit i takon hise dy fish mė shumė se sa femrės. All-llahu ju sqaron, ashtu qė tė mos humbni. All-llahu di pėr ēdo send.


5. Maide
1. O ju qė besuat! Zbatoni premtimet (obligimet). U janė (lejuar t'i hani) kafshėt shtėpiake, me pėrjashtim tė atyre qė po ju lexohen (nė kėtė kaptinė si tė ndaluara) dhe pėrveē gjuetisė, qė nuk ėshtė e lejuar derisa jeni nė ihram. Vėrtetė, All-llahu vendos atė qė dėshiron.
2. O ju qė besuat! Mos i shkelni simbolet e All-llahut, as muajin e shejtė (mos lejoni luftėn), as kurbanin (mos e pengoni), as atė me qafore (tė caktuar pėr kurban), as (mos pengoni) ata qė duke kėrkuar begati nga Zoti i tyre dhe kėnaqėsinė e Tij, kanė mėsyrė (pėr vizitė) shtėpinė e shejntė (Qaben). E kur tė hiqni ihramin, atėherė gjahtoni. Urrejtja ndaj njė populli, qė iu pat penguar nga xhamia e shenjtė, tė mos iu shtyej tė silleni nė mėnyrė tė padrejtė kundėr tyre. Ndihmohuni mes vete me tė mira dhe nė tė mbara, e mosni nė mėkate e armiqėsi. Kini dro dėnimit tė All-llahut, se me tė vėrtetė All-llahu ėshtė ndėshkues i fortė.
3. Juve u janė ndaluar (t'i hani): ngordhėsira, gjaku, mishi i derrit, ajo qė therret jo nė emrin e All-llahut, e furmja, e mbytura, e rrėzuarja, e shpuarja (nga briri i tjetrės), ajo qė e ka ngrėnė egėrsira, pėrveē asaj qė arrini ta therrni (para se tė ngordhė), ajo qė ėshtė therrur pėr idhuj, dhe (u ėshtė e ndaluar) tė kėrkoni me short fatin. Kjo ėshtė mėkat ndaj All-llahut. Tashmė, ata qė mohuan, humbėn shpresėn pėr fenė tuaj (se do tė ndėrroni), andaj mos u frikėsonju atyre, por Mua tė mė frikėsoheni. Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe. E kush detyrohet nga uria (tė hajė nga tė ndaluarat), duke mos anuar dhe duke mos patur qėllim mėkatin, All-llahu falė shumė dhe ėshtė mėshirues.
4. Tė pyesin ty (Muhammed), ēka u ėshtė lejuar atyre? Thuaju: "U janė lejuar tė gjitha ushqimet e mira dhe ai (gjahu) i gjahtarėve (shtazėve) tė dresuara qė i mėsoni ashtu si ju ka mėsuar juve All-llahu. Hani, pra, atė qė gjahtuan pėr juve dhe mė parė pėrmendie emrin e All-llahut. Kini dro nga All-llahu pse All-llahu shpejt merr masa.
5. Sot u lejuan pėr ju ushqimet e mira, edhe ushqimet (tė therrurat) e ithtarėve tė librit janė tė lejuara (hallall) pėr ju, edhe ushqimet (tė therrurat) tuaja janė tė lejuara pėr ta (u janė lejuar). Gratė e ndershme besimtare, dhe (gra) tė ndershme nga ata tė cilėve u ėshtė dhėnė libri para jush, kur atyre u jepni pjesėn e caktuar tė kurorės, por duke pasur pėr qėllim martesėn, jo imoralitetin dhe jo si dashnore ilegale. E kush mohon (tradhton) besimin, ai ka asgjėsuar veprėn e vet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė prej tė shkatėrruarve.
6. O ju qė besuat! Kur doni tė ngriteni pėr tė falur namazin, lani fytyrat tuaja deri nė bėrryla; fėrkoni kokat tuaja, e kėmbėt lani deri nė dy zogjt. Nėse jeni xhunubė, atėherė pastrohuni (lahuni)! Nė qoftė se jeni tė sėmurė, ose nė ndonjė udhėtim,ose ndonjėri prej jush vjen prej vendit tė nevojės, ose keni kontaktuar me gratė dhe nuk gjeni ujė, atėherė mėsyne (merrni tejemum) dheun e pastėr dhe me tė fėrkoni fytyrat dhe duart tuaja. All-llahu nuk dėshiron (me obligim pėr abdest e larje) t'iu sjellė ndonjė vėshtirėsi, por dėshiron t'ju pastroj (prej mėkatėve), t'ju plotėsoj tė mirėn e Tij ndaj jush e qė t'i falėnderoheni.
7. Pėrkujtoni dhuntinė e All-llahut, qė ju dha (fenė Islame) dhe zotimin e Tij, tė cilin e pat marr prej jush kur thatė: "Dėgjuam e respektuam". Kinie frikė All-llahun, pse All-llahu i di shumė mirė tė fshehtat nė gjoksa (nė zemra).
8. O ju qė besuat! Bėhuni plotėsisht tė vendosur pėr hirė tė All-llahut, duke dėshmuar tė drejtėn, dhe tė mos u shtyjė urrejtja ndaj njė populli e t'i shmangeni drejtėsisė; bėhuni tė drejtė, sepse ajo ėshtė mė afėr devotshmėrisė. Kinie dro All-llahun se All-llahu di hollėsisht pėr atė qė veproni.
9. Atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, All-llahu u premtoi falje pėr mėkate dhe shpėrblim tė madh.
10. E ata qė mohuan dhe pėrgėnjeshtruan argumentet Tona, ata janė banues tė xhehennemit.
11. O ju qė besuat! Pėrkujtone tė mirėn e All-llahut ndaj jush kur, njė popull tentoi tė zgjasė duart e veta (pėr mbytje) kundėr jush, kurse Ai zmbrapsi duart e tyre prej jush. Respektonie All-llahun (duke zbatuar urdhėrat e Tij) dhe vetėm All-llahut le t'i mbėshteten besimtarėt.
12. Nė tė vėrtet All-llahu pat marrė zotimin e beni israilve. Dhe prej tyre dėrguam (caktuam) dymbėdhjetė prijės. All-llahu tha: "Unė jamė (mbrojtės) me ju!" Nė qoftė se falni namazin, e jepni zeqatin, u besoni tė dėrguarve tė Mi dhe u ndihmoni atyre, huazoni pėr hirė tė All-llahut hua tė mirė, Ai patjetėr do t'ju shlyejė mėkatet tuaja dhe do t'ju shtie nė xhennete nėn tė cilėt rrjedhin lumenj. E kush kundėrshton pas kėtij (zotimi) prej jush, ai e ka humbur rrugėn e drejtė.
13. Pėr shkak se ata e thyen zotimin e tyre, Ne i mallkuam ata, dhe zemrat e tyre i bėmė tė forta (tė shtangura). Ata i ndryshojnė fjalėt (nė Tevrat) nga domethėnia e tyre dhe braktisėn njė pjesė me tė cilėn ishin urdhėruar. Ti vazhdimisht do tė vėrejsh tradhtinė e njė pjese tė tyre, pėrpos njė pakice nga ata. Pra falju dhe hiqu tyre. All-llahu i do ata qė bėjnė mirė.
14. Ne e morėm zotimin edhe tė atyre qė thanė: "Ne jemi nesara" e edhe ata e harruan njė pjesė tė saj me tė cilėn ishin udhėzuar, andaj Ne kemi ndėrsyer armiqėsinė e urrejtjen ndėrmjet tyre deri nė ditėn e kijametit. E mė vonė All-llahu do t'i njohtojė ata me atė qė bėnė.
15. O ithtarė tė librit, juve ju erdhi i dėrguari Jonė qė ju sqaron shumė nga ajo qė fshihnit prej librit, e pėr shumė nuk jep sqarime. Juve ju erdhi nga All-llahu dritė, dhe libėr i qartė.
16. All-llahu e vė me atė (me Kur'anin) nė rrugėt e shpėtimit atė qė ndjek kėnaqėsinė e tij dhe me ndihmėn e Tij i nxjerr ata prej errėsirave nė dritė dhe i udhėzon nė njė rrugė qė ėshtė e drejtė.
17. E mohuan (e bėnė kufr) tė vėrtetėn ata qė thanė se: "Zot ėshtė ai, Mesihu bir i Merjemes" Thuaju: " Nėse dėshiron All-llahu ta shkatėrrojė Mesihun, birin e Merjemes, nėnėn e tij dhe gjithė ē'ka nė tokė, kush mund ta pengojė atė?" Vetėm Atij i takon pushteti i qiejve, i tokės dhe ē'ka nė mes tyre. Ai krijon ēdo gjė qė dėshiron. All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm pėr ēdo gjė.
18. Jehuditė dhe tė krishterėt thanė: "Ne jemi bijtė e All-llahut dhe tė dashurit e Tij". Thuaju: "E pse pra, Ai ju dėnon me mėkatet tuaja?" Jo, ju jeni njerėz qė Ai ju krijoi. Ai i falė atij qė do dhe dėnon atė qė do. Sundimi i qiejive, i tokės dhe i githė ē'ka ka nė mes tyre ėshtė vetėm i All-llahut dhe vetėm te Ai ėshtė e ardhmja.
19. O ithtarė tė librit, ju erdhi i dėrguari i Jonė, ju sqaron (ēėshtjet e fesė) pas ndėrprerjes sė tė dėrguarve, nė mėnyrė qė tė mos thoni: "Neve nuk na erdhi as i dėrguar qė tė na pėrgėzojė, e as tė na tėrheqė vėrejtjen ". Pra ja, ju erdhi pėrgėzuesi dhe kėrcenuesi. All-llahu ėshtė fuqiplotė pėr ēdo send.
20. Pėrkujto (O i dėrguar) kur Musai i tha popullit tė vet: "O popull imi, pėrkujtonie dhuratėn e All-llahut ndaj jush, kur nė mesin tuaj dėrgoi pejgamberė, ju mundėsoi tė jeni sundues dhe ju dha ēka nuk i dha askujt nga popujt.
21. O popull imi, hyni nė tokėn e shenjtė, tė cilėn All-llahu ua premtoi, dhe mos u ktheni mbrapa, pse atėherė khteheni tė dėshpruar.
22. Ata (populli i Musait) thanė: O Musa, aty ėshtė njė popull i fuqishem (dhunues), prandaj ne nuk do tė hyjmė aty kurrė derisa ata tė mos dalin nga ajo (tė na e lirojnė pa luftė), nėse dalin ata nga ajo, ne do tė hyjmė.
23. Dy burra, prej atyre (prijėsve) qė All-llahu i kishte pajisur me bindje dhe kishin frikėn e Tij, thanė: "Hynju atyre nga dera, e kur t'u hyni nga ajo, atėherė ju jeni ngadhėnjyes. Dhe vetėm All-llahut mbėshtetjuni, nėse jeni besimtarė tė sinqertė.
24. Ata thanė: "O Musa, ne kurrė nuk hyjmė nė tė derisa ata janė aty, shko pra ti dhe Zoti yt e luftoni, ne po rrimė kėtu!"
25. (Musai) Tha: "Zoti im! Unė nuk kam nė dorė pos vetes sime dhe as vėllai im (Haruni nuk ka nė dorė pos vetvetes, ose: pos vetes sime dhe vėllai tim), ndana, pra, neve prej popullit tė fėlliqtė.
26. (All-llahu) Tha: "Ajo (tokė) ėshtė e ndaluar (haram) pėr ta katėrdhjetė vjet. Do tė sillen nėpėr tokė (tė hutuar). Ti mos u keqėso pėr popullin e shfrenuar.
27. Lexoju (Muhammed) atyre (jehudive e tė tjerėve) ngjarjen e vėrtetė tė dy djemve tė Ademit, kur tė dy flijuan kurbanė, nga tė cilėt njėrit iu pranua. Ai (qė nuk iu pranua) tha: "Unė do tė tė mbys ty" (Kabili i tha Habilit). E ai (qė iu pranua) tha: "All-llahu pranon vetėm prej tė sinqertėve",
28. Dhe, nėse ti e zgjatė te unė dorėn tėnde pėr tė mė mbytur, unė nuk e zgjas te ti dorėn time pėr tė mbytur; unė i frikėsohem All-llahut, Zotit tė botėrave!"
29. Unė (nuk dua tė tė mbys, por) dua qė ta bartėsh mėkatin tim dhe mėkatin tėnd, e tė bėhesh nga banorėt e zjarrit, e ai ėshtė dėnim i zullumqarėve.
30. Atėherė epshi i tij e bindi atė pėr mbytjen e tė vėllait dhe e mbyti atė. Ai mbeti prej mė tė dėshpruarve (hidhėroi prindėtit, mbeti pa vėlla, u pėrbuz prej Zotit dhe u fut nė xhehennem).
31. All-llahu dėrgoi njė sorrė, e cila groponte nė dhe, pėr t'i treguar atij se si ta mbulojė trupin e tė vėllait. E ai i tha: "I mjeri unė, a nuk qesh i aftė tė bėhem si kjo sorrė, e ta mbuloja trupin e vėllait tim?" Ashtu mbeti i penduar.
32. Pėr kėtė (shkak tė atij krimi) Ne u shpallėm (ligj) beni israilve se kush mbyt njė njeri (pa tė drejtė), pa pasė mbytur ai ndonjė tjetėr dhe pa pasė bėrė ai ndonjė shkatėrrim nė tokė, atėherė (krimi i tij) ėshtė si t'i kishte mbytur gjithė njerėzit. E kush e ngjall (bėhet shkak qė tė jetė ai gjallė) ėshtė si t'i kishte ngjallur (shpėtuar) tė gjithė njerėzit. Atyre (beni israilve) u erdhėn tė dėrguarit Tanė me argumente, mandej edhe pas kėtij (vendimi) shumė prej tyre e teprojnė (kalojnė kufinjt nė mbytje) nė kėtė tokė.
33. Dėnimi i atyre qė luftojnė (kundėrshtojnė) All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij dhe bėjnė shkatėrrime nė tokė, nuk ėshtė vetėm se tė mbyten ose tė gozhdohen, ose (tė gjymtohen), t'u priten duart dhe kėmbėt e tyre tė anėve tė kundėrta, ose tė dėbohen nga vendi. Kjo (masė ndėshkuese) ėshtė poshtėrim pėr ta nė dynja, dhe nė botėn tjetėr ata do tė kenė dėnim tė madh.
34. Pėrveē atyre qė janė penduar para se t'i kapni. E, dine pra se All-llahu bėn falje tė madhe, ėshtė mėshirues.
35. O ju qė besuat! Kinie frikė All-llahun dhe kėrkoni afrim te Ai, luftoni nė rrugėn e Tij qė tė gjeni shpėtim.
36. Atyre qė mohuan, edhe sikur tė ishte e tyre e gjithė ajo qė ėshtė nė tokė, e edhe njėherė aq pėr ta dhėnė shpagim (zhdėmtim) nga dėnimi i ditės sė kijametit, nuk u pranohet. Ata kanė dėnim tė dhembshėm.
37. Ata pėrpiqen tė dalin nga zjarri, por s'kanė tė dalė nga ai, ata kanė dėnim tė pėrhershėm.
38. Vjedhėsit dhe vjedhėses preniu duart, si shpagim i veprės qė bėn, (kjo masė ėshtė) dėnim nga All-llahu. All-llahu ėshtė i fuqishėm, ligjdhėnės i urtė.
39. E kush pendohet pas punės sė keqe (vjedhjes) dhe pėrmirėsohet, s'ka dyshim, All-llahu ia pranon pendimin, All-llahu ėshtė qė falė shumė, ėshtė mėshirues.
40. A nuk di se All-llahu ėshtė Ai qė sundimi i qiejve dhe i tokės ėshtė vetėm i Tij, andaj Ai qė sundimi i qiejve dhe tokės ėshtė vetėm i Tij, andaj Ai dėnon atė qė do dhe e falė atė qė do. All-llahu ėshtė i plotfuqishėm pėr ēdo gjė.
41. O ti i dėrguar! Tė mos brengos vrapimi nė mosbesim i atyre qė me gojėt e tyre thanė: "Ne kemi besuar", e zemrat e tyre nuk kanė besuar (munafikėt), e as i atyre qė janė jehudi, tė cilėt shumė i pėrgjigjen gėnjeshrės dhe shumė e dėgjojnė (fjalėn) njė populli qė nuk vjen te ti, ata janė qė i menjanojnė fjalėt pas vėnies sė tyre nė vendin e vet (nga ana e All-llahut) e thonė: "Nėse u jepet kjo, pranoni, e nėse nuk u jepet, atėherė refuzoni. Po atė qė All-llahu do, ta humbė, ti nuk mund tė bėsh asgjė pėr te (nuk mund ta shpėtosh). Janė ata tė cilėve All-llahu nuk deshi t'iu pastrojė zemrat (prej kufrit). Janė ata qė nė kėtė jetė kanė poshtėrim, kurse nė jetėn tjetė kanė denim tė madh.
42. Janė ata qė i pėrgjigjen tė pavėrtės dhe hanė shumė haramin (ryshfetin). Nė qoftė se vijnė te ti (pėr ndonjė gjykim), gjyko mes tyre ose hiqu tyre. Nėse prapsesh prej tyre (nuk gjykon), ata nuk mund tė sjellin ty kurrfarė dėmi. Po nėse gjykon mes tyre, gjyko drejtė; All-llahu i do tė drejtit.
43. E si kėrkojnė ata gjykimin tėnd, kur ata kanė Tevratin, e nė tė cilin ėshtė vendimi i Allauhut, e pastaj ata refuzojnė mė vonė atė (vendimin tėnd)? Ata nuk janė besimtarė.
44. Ne e zbritėm Tevratin, nė tė cilin ėshtė udhėzimi i drejtė dhe drita. Sipas tij gjykuan ndaj atyre qė ishin jehudi, pejgamerėt qė ishin tė bindur, gjykuan edhe dijetarėt e devotshėm e paria fetare, ngase ishin tė obliguar ta ruanin librin e Allauhut dhe ishin mbrojtės tė tij. Prandaj, mos u frikėsoni nga njerėzit, vetėm Mua tė mė frikėsoheni dhe mos i ndėrroni argumentet e Mia pėr pak send. E kush nuk gjykon me atė qė e zbriti All-llahu, ata janė mohues.
45. Ne u caktuam atyre nė tė (nė Tevrat) kundėrmasat ndėshkuese: njeriu (mbytet) pėr njeriun, syri pėr syrin, hunda pėr hundėn, veshi pėr veshin, dhėmbi pėr dhėmbin, por edhe plagėt kanė kundėrmasė. E kush e falė atė (hakmarrjen), ajo ėshtė shpagim (nga mėkatet) pėr tė. E kush nuk vendos sipas asaj qė zbriti All-llahu, ata janė mizorė (tė pa drejt).
46. Ne vazhduam gjurmėt e tyre (tė pejgamberėve) me Isain, birin e Merjemes, vėrtetues i Tevratit qė kishin mė parė. Atij i dhamė Inxhilin, qė ėshtė udhėzim i drejtė dhe dritė, qė ėshtė vėrtetues i Tevratit qė kishin pranė, qė ishte udhėzues e kėshillues pėr tė devotshmit.
47. (E zbritėm) Qė ithtarėt e Inxhilit tė gjykojnė sipas asaj qė All-llahu e zbriti nė tė. E kush nuk gjykon sipas asaj qė All-llahu e zbriti, tė tillėt janė mėkatarė tė dalė jashtė rrugės sė Zotit.
48. Ne edhe ty (Muhammed) ta zbritėm librin (Kur'anin) e vėrtetė qė ėshtė vėrtetues i librave tė mėparshme dhe garantues i tyre. Gjyko, pra, mes tyre me atė qė All-llahu e zbriti, e mos pėlqe epshet e tyre e tė largohesh nga e vėrteta qė i erdhi. Pėr secilin prej jush, Ne caktuam ligje program (tė posaēėm nė ēėshtje tė veprimit). Sikur tė donte All-llahu, do t'ju bėnte njė popull (nė fe e sheriat), por deshi t'ju sprovojė nė atė qė iu dha juve, andaj ju (besimtarė) pėrpiquni pėr punė tė mira. Kthimi i tė gjithė juve ėshtė te All-llahu, e Ai do t'ju njoftojė me atė qė kundėrshtoheshi.
49. (Ta zbritėm) Qė edhe ti tė gjykosh me atė qė tė zbriti All-llahu, e mos ndiq dėshirat e tyre dhe ruaju rrezikut tė tyre qė tė mos tė shmangin nga njė pjesė e asaj qė ta zbriti All-llahu. Nėse ata refuzojnė (gjykimin tėnd), ti dije se All-llahu ka pėr qėllim t'i ndėshkojė pėr disa mėkate tė tyre. Nė tė vėrtetė, njė shumicė e njerėzve janė jashtė rrugės.
50. A thua mos po kėrkojnė gjykimin e kohės sė injorancės, po pėr njė popull qė bindshėm beson, a ka gjykim mė i mirė se ai i All-llahut?
51. O ju qė besuat! Mos zini miq as jehuditė, e as tė krishterėt. Ata janė miq tė njėri-tjetrit. E kush prej jush i miqėson ata, ai ėshtė prej tyre. Vėrtetė All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin zullumqarė.
52. E ata qė nė zemrat e tyre kanė sėmundje, i sheh se ngarendin te ta (pėr miqėsi) duke thėnė: "Po frikėsohemi se mos po na sillet ndonjė e keqe". Po All-llahu do tė sjellė fitoren, ose diē tjetėr nga ana e Tij, e atėherė do tė pendohen pėr atė qė e mbanin fsheht nė shpirtin e tyre.
53. Ata qė besuan ju thonė: "A kėta ishin qė u betuan nė Zotin me betimin mė tė fortė tė tyre se ishin me ju? I shkatėrruan veprat e veta dhe aguan tė dėshpėruar.
54. O ju qė besuat! Kush largohet prej nga feja e vet (i bėn dėm vetes) s'ka dyshim se All-llahu do tė sjellė njė popull qė Ai e do atė (popull) dhe ata e duan Atė (Zotin), (njė popull) qė ėshtė modest e i butė ndaj besimtarėve, por i ashpėr dhe i fortė ndaj mohuesve, qė lufton nė rrugėn e All-llahut dhe qė nuk i frikėsohet kėrcėnimit tė asnjė kėrcėnuesi. Kjo (cilėsi e atij populli) ėshtė dhuratė e All-llahut qė i jep atij qė do. All-llahu ėshtė dhurues i madh, i dijshėm.
55. Mik (i afėrt) juaji ėshtė vetėm All-llahu, ėshtė i dėrguari i Tij dhe ata qė besuan e qė falin namazin dhe japin zeqatin duke bėrė rukuė (duke qenė respektues).
56. E kush ka pėr mik All-llahun, tė dėrgurin e Tij dhe ata qė besuan, s'ka dyshim se ana (pala-krahu) e All-llahut ėshtė ngadhėnjyese.
57. O ju qė besuat! Mos i merrni pėr miq ata tė cilėve u ėshtė dhėnė libri para jush edhe as jobesimtarėt qė me fenė tuaj tallen dhe luajnė. Kinie dro All-llahun po qe se jeni besimtarė.
58. Edhe thirrjen (ezanin) tuaj pėr namaz ata e marrin pėr tallje e lojė. Me kėtė vėrtetojnė se janė popull qė nuk kupton.
59. Thuaj: "O ithtarė tė librit, a na shihni pėr tė metė vetėm pse besuam All-llahun; besuam atė qė na zbriti neve dhe atė qė zbriti mė parė! S'ka dyshim, shumica jush janė tė shfrenuar.
60. Thuaj: " A t'ju lajmėroj pėr njė tė keqe (tė zezė) mė tė dėmshme (nga ajo e metė qė na e shihni) si dėnim nga All-llahu? (Ajo ėshtė) Mallkimi i atij qė e mallkoi All-llahu dhe hidhėrimi ndaj tij, qė disa rej tyre i shdėrroi nė majmunė e nė derra, e i bėri tė djallit. Tė tillėt janė nė pozitė mė tė keqe dhe mė tė humburit prej rrugės sė drejtė.
61. E kur vijnė te ju, thonė: "Kemi besuar", ndėrsa ata me (kufr) mosbesim kanė hyrė dhe me tė kanė dalė. Po All-llahu di mė sė miri se ēka fshihnin ata.
62. Dhe, shumė prej tyre i sheh se nguten nė mėkat, nė mizori e nė ngrėnie tė haramit. Sa e shėmtuar ėshtė ajo qė bėnė ata.
63. E, pse paria fetare (e krishterė dhe jehude) tė mos i ndalin nga ato thėnie tė tyre tė rreme dhe nga ngrėnia e haramit (e ryshfetit)! Sa punė e keqe ėshtė ajo e tyre (e parisė fetare).
64. Jehuditė thanė: "Dora e All-llahut ėshtė e shtrėnguar!" Qofshin tė shtangur duart e tyre dhe qofshin tė mallkuar, pse thanė atė. Jo, duart e Tij janė tė shlira. Ai furnizon ashtu si tė dojė. Kjo qė t'u zbrit ty do t'u shtojė disave nga ata (nga paria fetare) shumė largimin dhe mohimin. Ne ndėrmjet tyre hodhėm armiqėsi dhe urrejtje qė do t'u vazhdojė deri nė ditėn e kijametit. Sa herė qė ndezėn zjarr pėr luftė, All-llahu e shuajti atė, e ata pėrpiqen pėr shkatėrrime nė tokė. All-llahu nuk i do ngatėrrestarėt.
65. Sikur ithtarėt e librit tė besonin dhe tė ruheshin (haramit), Ne do t'ua shlyenim mėkatet e tyre dhe do t'i fusnim nė xhennete me pėrjetime tė begatshme.
66. Dhe, sikur ta zbatonin Tevratin, Inxhilin dhe Kur'anin, qė u zbritėn nga Zoti i tyre, ata do tė kishin furnizim me bollėk nga qielli dhe toka. Ėshtė njė grup i drejtė (i matur) prej tyre, por ėshtė e keqe ajo qė punojnė shumica prej tyre.
67. O ti i dėrguar! Komunikoje atė qė t'u zbrit prej Zotit tėnd, e nėse nuk bėn (kumtimin nė tėrėsi), atėherė nuk e ke kryer detyrėn (revalatėn-risalen). All-llahu tė garanton mbrojtjen prej njerėzve (prej armiqve). All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin qė mohon.
68. Thuaj: "O ithtarė tė librit, ju nuk jeni asgjė (nė fe) derisa tė mos zbatoni Tevratin, Inxhilin dhe atė qė ju zbriti nga Zoti i juaj. E kjo qė t'u zbrit ty nga Zoti yt do tė shtojė te shumica prej tyre rezistencė e mohim. Po ti, mos u keqėso pėr popullin qė nuk beson.
69. S'ka dyshim se kush e beson All-llahun (sinqerisht) e beson ditėn e gjykimit dhe bėn vepra tė mira, qoftė prej atyre qė besuan, prej jehudivė, prej sabiinėve (tė krishterė qė adhurojnė yjtė), prej tė krishterėve, pėr ta nuk do tė ketė frikė as pikėllim (me kusht qė tė kenė pranuar tė dėrguarin e fundit- Muhammedin).
70. Ne patėm marrė besėn prej beni israilve, atyre u dėrguam pejgamberė, por sa herė qė u erdhi atyre ndonjė pejgamber qė (me mėsime) nuk u pėlqeu epsheve tė tyre, ata disa prej tyre i pėrgėnjeshtruan, kurse disa tė tjerė i mbytėn.
71. Ata menduan se nuk do tė kenė telashe (qė i mbytėn pejgamberėt), mirėpo ashtu u verbuan (nga rruga e drejtė) dhe u shurdhuan (nga e vėrteta). Pastaj (pasi i zuri belaja) All-llahu u pranoi pendimin. Mirėpo, mė vonė shumė prej tyre mbetėn tė verbėr e tė shurdhėr. All-llahu di pėr atė qė punuan.
72. Bėnė kufr (mohuan tė vėrtetėn) ata qė thanė: "All-llah ėshtė ai, Mesihu, bir i Merjemes". E vetė Mesihu, (Isai) tha: "O beni israil, adhuronie All-llahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj, sepse ai qė i pėrshkruan Zotit shok, All-llahu ia ka ndaluar (ia ka bėrė haram) atij xhennetin dhe vendi i tij ėshtė zjarri. Pėr mizorėt nuk ka ndihmės.
73. Gjithashtu bėnė kufr (mosbesim) ata qė thanė: " All-llahu ėshtė i treti i treve". S'ka nė gjithėsi tjetėr pos njė All-llahu, e nėse nuk pushojnė nga ajo qė thanė (tre zotėra), do t'i kapė dėnim i dhėmbshėm, ata qė nuk besuan prej tyre.
74. E pse tė mos pendohen dhe tė kėrkojnė te All-llahu falje, kur All-llahu dihet se falė shumė, ėshtė mėshires.
75. Mesihu, bir i Merjemes, nuk ėshtė tjetėr, vetėm se i dėrguar; para tij pati shumė tė dėrguar. Nėna e tij ishte e drejtė (e ndershme). Qė tė dy ata ishin qė ushqeheshin (si njerėzit tjerė). Ja, si u sqarohen atyre argumentet dhe shih pastaj sesi i kthejnė shpinėn tė vėrtetės!
76. Thuaju: A adhuroni pos All-llahut atė qė nuk mund t'ju sjellė as dėm as dobi? All-llahu ėshtė qė dėgjon (ē'thoni) qė di (ē'veproni).
77. Thuaju: "O ithtarė tė librit, mos e teproni nė fenė tuaj jashtė tė vėrtetės dhe mos shkoni pas epsheve tė njė populli tė mėparshėm qė ka humbur, qė ka shkaktuar humbjen e shumė tė tjerėve dhe qė u largua nė tėrėsi prej rrugės sė drejtė.
78. Ata qė mohuan tė vėrtetėn nga beni israilėt, u mallkuan prej gjuhės sė Davudit dhe tė Isait, tė birit tė Mejremes. Kėshtu u veprua sepse kundėrshtuan dhe e tepruan.
79. Ata ishin qė nuk ndalonin njėri-tjetrin nga e keja qė punonin. E ajo qė bėnin ishte e shėmtuar.
80. I sheh shumė prej tyre qė i miqėsojnė ata qė mohuan. E keqe ėshtė ajo qė i pėrgaditėn vetės sė tyre ngase All-llahu ėshtė i hidhėruar kundėr tyre dhe ata pėrjetė janė nė azab (nė vuajtje tė dėnimit).
81. Sikur tė ishin ata qė vėrtet e besojnė All-llahun, pejgamberin dhe atė qė i zbriti atij, nuk do t'i zinin pėr miq ata (idhujtarėt), por shumica prej tyre janė fasika (mėkatarė).
82. Gjithqysh ti do tė vėresh se jehuditė dhe ata qė i pėrshkruan Zotit shok (idhujtarėt) janė njerėzit me armiqėsi tė fortė kundėr besimtarėve (kundėr muslimanėve). Ndėrsa do tė vėresh se mė tė afėrmit si miq pėr besimtarėt thanė: "Ne jemi nesara-krishterė". Kėtė ngase prej tyre (tė krishtrėve) ka dijetarė (ulema) dhe tė devotshėm, dhe se ata nuk janė kryeneēė.
83. Kur e dėgjojnė atė qė i ėshtė zbritur tė dėrguarit (Kur'anin), prej syve tė tyre rrjedhin lotė, ngase e kanė kuptuar tė vėrtetėn dhe thonė: "Zoti ynė, ne kemi besuar, pra regjistro ndėr ata qė dėshmojnė (ndėr ymetin e Muhammedit).
84. (the thonė) Pėrse tė mos besojmė All-llahun dhe atė tė vėrtetė qė na erdhi, duke qenė se ne shpresojmė qė Zoti ynė do tė na ēojė (nė xhennet) sė bashku me njerėzit e mirė.
85. Pėr ata qė thanė, All-llahu i shpėrbleu me xhennete, nėn tė cilėt rrjedhin lumenj, ku do tė jenė pėrgjithmonė. Ky ėshtė shpėrblimi pėr njerėzit bamirės.
86. Ndėrkaq, ata qė mohuan dhe pėrgenjeshtruan arumentet Tona, janė banues tė zjarrit.
87. O ju qė besuat! Mos i ndaloni (mos i bėni haram) tė mirat qė pėr ju i lejoi (i bėri hallall) dhe mos teproni, se All-llahu nuk i do ata qė e teprojnė (i kalojnė kufijtė e dispozitave tė Zotit).
88. Hani nga ajo qė All-llahu ju furnizoi si hallall tė mirė dhe, duke qenė se ju All-llahut i besoni, ruanu dėnimit tė Tij!
89. All-llahu nuk ju merr nė pėrgjegjėsi pėr betimiet e juaja tė paqėllimta (pėr betim), por ju merr pėr ato qė jeni zotuar qėllimisht. E shpagimi i tij (i betimit tė bėrė) ėshtė duke i ushqyer dhjetė tė varfėr me ushqim mesatar qė ushqeni familjen tuaj, ose duke i veshur ata (tė dhjetė), ose duke liruar njė rob. E kush nuk ka mundėsi t'i bėjė kėto, le tė agjėrojė tri ditė. Ky ėshtė shpagim pėr betimet tuaja kur i theni ato. Ruani betimet tuaja. Kėshtu All-llahu ju sqaron dispozitat e veta, ashtu qė jeni mirėnjohės.
90. O ju qė besuat, s'ka dyshim se vera, bixhozi, idhujt dhe hedhja e shigjetės (pėr fall) janė vepra tė ndyta nga shejtani. Pra, largohuni prej tyre qė tė jeni tė shpėtuar.
91. Shejtani nuk dėshiron tjetėr, pėrveē se nėpėrmjet verės dhe bixhozit tė hedh armiqėsi mes jush, t'ju pengojė nga tė pėrmendurit Zotit dhe t'ju largojė nga namazi. Pra, a po i jepni fund (alkoolit e bixhozit)?
92. Bindjuni All-llahut dhe bindjuni tė dėrguarit e kini kujdes (mos kundėrshtoni). E nėse refuzoni, atėherė pra, dine se obligim i tė dėrguarit Tonė ėshtė vetėm komunikimi i qartė.
93. Ata qė besuan dhe bėnė punė tė mira, nuk kanė mėkat pėr atė qė u ushqyen (mė herėt) derisa ata ruhen (prej haramit), besojnė dhe bėjnė vepra tė mira, mandej ruhen (nga ajo qė ka qenė e lejuar e ėshtė e ndaluar) dhe besojnė dhe pastaj ruhen (nga ēdo mėkat) dhe bėjnė mirė. All-llahu i do ata qė bėjnė mirė.
94. O ju qė besuat, All-llahu do t'ju sprovojė me diēka nga gjahu qė e arrijnė duart ose shigjetat tuaja, pėr t'u dalluar te All-llahu ai qė i frikėsohet Atij nė heshtje (nė bazė besimi). E kush i shkel (dispozitat) pas kėtij (sqarimi) ai ka dėnim tė dhėmbshėm.
95. O ju qė besuat, mos e mbytni gjahun, duke qenė ju nė ihram. E kush e mbyt atė me qėllim, atėherė dėnimi ėshtė therrorizimi i njė kafshe shtėpiake tė ngjashme me atė (tė egrėn) qė e ka mbytur. Pėr kėtė ēėshtje vendosin dy njerėz tė drejtė nga mesi juaj, duke bėrė at kurban pėr Qabe, ose (dėnimi ėshtė) duke ushqyer tė varfėr, ose sa ai (ushqimi), agjėrim, kėtė pėr ta shijuar tė keqen e punės sė tij. All-llahu ka falur tė kaluarėn. E kush bėn pėrsėri, (gabimin) All-llahu dėnon ashpėr. All-llahu mbizotėron (ēėshtjet), hakmerret (me dėnim).
96. Gjahu dhe ushqimi nė det u ėshtė lejuar, si pėrjetim pėr ju dhe pėr udhėtarėt, kurse gjahu tokėsor u ėshtė ndaluar sa tė jeni nė ihram. Kinie dro All-llahun, te i cili do tė tuboheni!
97. All-llahu e bėri Qaben, shtėpinė e shenjtė, vend jetėsimi (ēėshtjet tė fesė tė jetės) pėr njerėz, dhe muajin e shenjtė, edhe kurbanin edhe (ato kafshė tė shėnuara pėr kurban) atė me qafore. Kėtė (pėrcaktim nga Zoti) qė ta dini se All-llahu e di ē'ka nė qiej dhe ē'ka nė tokė dhe se All-llahu ka pėrfshirė me urtėsinė e dijen e vet ēdo send (pėrcaktimi i Zotit pėr kėto ėshtė me qėllim tė caktuar, e pėr tė mirėn e njerėzve).
98. Dine se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė, dhe dine se All-llahu ėshtė dhurues, ėshtė mėshirues.
99. I dėrguari nuk ka tjetėr obligim vetėm tė kumtojė (shpalljen); All-llahu di ē'publikoni dhe ē'bani fshehtė.
100. Thuaj: "Nuk ėshtė e njejtė e keqja dhe e mira, po edhe nėse tė mahnit ty shumimi i sė keqes, pra kini frikė All-llahun (e mos pranoni tė keqen) o ju tė zotėt e mendjes, ashtu qė tė shpėtoni.
101. O ju qė besuat, mos pyetni pėr sende qė, nėse u thuhet ajo (pyetja) haptazi, ju vjen keq juve, e nėse pyetni pėr to gjatė kohės kur zbritej Kur'ani, do t'ju dalė nė shesh (dhe do ta ngarkoni veten pa nevojė). All-llahu u fali atė (pyetjet qė i bėtė mė herėt); All-llahu falė shumė, ėshtė i bute.
102. Njė popull qė ishte para jush pat bėrė aso pyetjesh, e pastaj (nuk i zbatoi) u bė mohues i tyre.
103. All-llahu nuk emėroi (pėr tė shenjtė) Behirėn, as Saibėn, as Vesilėn, dhe as Hamėn, por ata qė nuk besuan trillojnė rrenė pėr All-llahun, (duke thėnė se All-llahu i pėrcaktoi) dhe shumica e tyre nuk kuptojnė (se janė duke shpifur).
104. E kur ju thuhet atyre: "Ejani te ajo qė e zbriti All-llahu dhe te (ēka thotė) i dėrguari, ata thonė: "Na mjafton ajo qė i gjetėm prindėrit tanė", (a mjafton) edhe nėse prindėrit e tyre ishin qė nuk dinin asgjė dhe nuk ishin nė rrugė tė drejtė.
105. O ju qė besuat, ruane veten tuaj! Ai qė ka humbur, nuk ju dėmton juve kur jeni nė rrugė tė drejtė. Kthimi i tė gjithė juve ėshtė te All-llahu dhe Ai ju njohton pėr atė qė vepruat.
106. O ju qė besuat, dėshmimi me rastin e atij qė lė testament (vasijjet) kur i ėshtė afruar ndonjėrit prej jush vdekja, bėhet me dy dėshmitarė tė drejtė nga mesi juaj, ose nga dy tė tjerė pos jush, nėse jeni nė udhėtim (nė rrugė e s'keni tė afėrm) dhe ju gjen telashja e vdekjes. E nėse dyshoni (nė dėshminė e tyre) i ndalni ata tė dy pas namazit (tė iqindisė) dhe ata betohen nė All-llahun: "Ne nuk e japim betimin nė All-llahun pėr asgjė edhe sikur tė jetė (ai pėr tė cilin betohemi) i afėrm dhe nuk e fshehim dėshminė e (porositur prej) All-llahut, pse atėherė ne do tė jemi mėkatarė!"
107. E nėse dihet se ata tė dy kanė merituar mėkat (kanė gėnjyer) atėherė nė vend tė tyre merren dy tė tjerė prej atyre qė kanė meritė (meritė trashėgimi) dhe ata tė dy betohen nė All-llahun: "Dėshmimi ynė ėshtė mė i drejtė nga dėshmimi i atyre (dy tė parėve), dhe ne nuk e tejkaluam (drejtėsinė), pse atėherė do tė ishim nga mizorėt!"
108. Ky (rregull) ėshtė mė afėr qė tė bėjnė dėshmimin (dėshmitarėt e testamentit) ashtu si ėshtė drejt, dhe qė tė frikėsohen (dėshmitarėt trashėgimtarė) se po thyhet betimi i tyre me njė betim tjetėr. Kini frikė All-llahun dhe bindjuni, se All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin shkatėrrues.
109. (Pėrkujtonie o njerėz) Ditėn kur All-llahu i tubon tė dėrguarit e u thotė: "Ēfarė pėrgjigje (popujt) u dhanė juve?" Ata (pejgamberėt) thonė: "Ne nuk dimė, vėrtet Ti je qė i di tė gjitha tė fshehtat!"
110. All-llahu (atė ditė) i thotė: "O Isa, bir i Merjemes, pėrkujtoj tė mirat e Mia ndaj teje dhe ndaj nėnės sate, kur tė fuqizova me shpirtin e shenjtė (Xhibrilin), e ti u fole njerėzve (kur ishe) nė djep dhe (kur ishe) i pjekur (si burrė), kur ta mėsova ty librih e urtėsinė Tevratin e Inxhilin, kur me lejen Time formove nga balta si formė shpeze e i fryve asaj dhe me urdhėrin Tim u bė shpezė, kur e shėrove tė verbėrin dhe tė sėmurin nga sėmundja e lėkurės me dėshirėn Time, kur me urdhėrin Tim i nxore (tė gjallė) tė vdekurit, kur i zbrapa beni israilėt prej teje (qė deshėn tė tė mbysin) atėherė kur erdhe me argumente, e disa prej tyre qė nuk besuan than: "Kjo (mrekullia e Isait) nuk ėshtė tjetėr vetėm se magji e qartė!"
111. Dhe kur i frymėzova Havarijjunėt (i urdhėrova): "Tė mė besoni Mua dhe tė dėrguarin Tim!" E ata thanė: " Ne besuam, e ti dėshmo se ne jemi muslimanė".
112. Dhe (pėrkujto) kur Havarijjunėt thanė: " O Isa, bir i Merjemes, Zoti yt a mund tė na zbresė njė tryezė nga qielli?" (Isai) tha: "Keni frikė All-llahun nėse jeni besimtarė!"
113. (Ata) Thanė: "Ne dėshirojmė tė hamė nga ajo dhe tė na binden (edhe mė shumė) zemrat tona dhe tė vėrtetojmė bindshėm se na e the tė vėrtetėn e tė bėhemi dėshmues tė saj!"
114. Isai, bir i Merjemes, tha: "O All-llah, Zoti ynė, zbritna nga qielli njė tryezė, tė na jetė festė (gėzim) pėr ne dhe pėr ata (qė vijnė) pas nesh, tė jetė argument prej Teje, dhe dhurona se Ti je furnizuesi mė i mirė!"
115. All-llahu tha: "Unė atė ua zbres, e kush prej jush mohon pastaj, Unė atė e dėnoj me njė dėnim qė nuk e dėnoj asnjė nga njerėzit".
116. Dhe kur All-llahu tha: "O Isa, bir i Merjemes, a ti njerėzve u the: "Mė besoni mua dhe nėnės time dy zota pos All-llahut!?" (Isai) Tha: "Larg asaj tė mete je Ti (o Zoti im). Nuk mė takon mua ta them atė qė s'ėshtė e vėrtetė. Ta kisha thėnė unė atė, ti do ta dije. Ti e di ē'ka nė mua, e unė nuk di ē'ka nė Ty. Ti je mė i dijshmi i tė fshehtave!"
117. Unė nuk u kam thėnė tjetėr atyre, pos asaj qė Ti mė urdhėrove;ta adhuroni All-llahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj,dhe sa isha ndėr ta, kam qenė pėrcjellės i tyre, e pasi qė mė more mua, Ti ishe roje (dhe dėshmues) i tyre. Ti je dėshmitar pėr ēdo send!"
118. Nėse i dėnon ata, nė tė vėrtetė ata janė robėr Tu, e nėse u falė atyre, Ti je i gjithėfuqishmi, i urti.
119. All-llahu tha: "Kjo ėshtė dita qė tė drejtėve u bėn dobi drejtėsia e tyre. Ata kanė xhennete nė tė cilėt rrjedhin lumenj, janė pėr jetė tė pasosur nė ta. All-llahu ėshtė i kėnaqur me ta dhe ata janė tė kėnaqur ndaj Tij. Ky ėshtė shpėtim i madh.
120. Vetėm i All-llahut ėshtė sundimi ndaj qiejve e tokės dhe ēka ka nė to. Ai ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo send.


6. En'am
1. Falėnderimi i qoftė vetėm All-llahut, qė krijoi qiejt dhe tokėn, qė formuloi errėsirat e dritėn, e megjithkėtė (qė Ai meriton lavdėrim) ata qė mohuan, i barazojnė (idhujt) me Zotin e tyre.
2. Ai ėshtė qė ju krijoi nga balta, e mandej ju caktoi njė afat (pėr vdekje) dhe njė afat ėshtė i caktuar pranė dijes sė Tij, dhe pas (gjithė kėsaj tė vėrtete) ju dyshoni.
3. Ai ėshtė All-llahu (qė adhurohet e madhėrohet prej ēka ka) nė tokė; Ai i di fshehtėsitė dhe publikimet tuaja dhe Ai e di atė qė bėni.
4. Nuk ka argument qė u vjen atyre nga argumentet e Zotit tė tyre, e qė ata nuk i shmangen.
5. Ata pėrgėnjeshtruan tė vėrtetėn kur u erdhi, e mė vonė do tė kuptojnė lajmin e asaj me tė cilėn talleshin.
6. A e vėrejtėn ata sa gjenerata para tyre i shkatėrruam qė Ne u patėm mundėsuar atyre (komoditet) nė tokė ēfarė juve nuk ju mundėsuam; u patėm lėshuar nga qielli shi me bollėk dhe u patėm bėrė qė tė rrjedhin lumenj ndėr ta, e pėr shkak tė mėkateve tė tyre i shkatėrruam dhe pas tyre sollėm (breza) tjerė.
7. Edhe sikur tė zbritnim ty njė libėr tė shkruar nė letėr, e ta preknin atė me duart e tyre, ata qė mohuan do tė thoshin: "Kjo nuk ėshtė tjetėr pėrveē njė magji e qartė".
8. E pastaj thanė: "Pse tė mos i zbret atij (Muhammedit) njė engjėll (tė na thotė pėr Muhammedin se ėshtė i dėrguar)". E sikur tė zbritnim Ne njė engjėll, ēėshtja do tė merrte fund duke mos u dhėnė atyre njė afat.
9. Sikur ta bėnim Ne atė (tė dėrguarin) engjėll, atė do ta bėnim (nė formė) njeriu e do t'ua pėrzienim (ngatėrronim) atyre atė qė i pėrzien ata vetes sė tyre.
10. Edhe tė dėrguarit tė tjerė para teje janė pėrqeshur, e ata qė u tallėn pėsuan (dėnim) pėr shkak se talleshin.
11. Thuaj: "Ecni nėpėr tokė e mandej shikoni se si qe pėrfundimi i gėnjeshtarėve.
12. Thuaj: "E kujt ėshtė e tėrė kjo nė qiej e tokė?" Thuaj: "Vetėm e All-llahut". Ai ia pėrcaktoi mėshirėn Vetes. Ai do t'ju tubojė nė ditėn e gjykimit, pėr tė cilėn gjė nuk ka dyshim. Ata qė i shkaktuan humbje vetvetes, ata nuk besojnė.
13. Vetėm e Tij ėshtė gjithėēka pushon e lėviz natėn e ditėn. Ai gjithėēka dėgjon dhe gjithėēka di.
14. Thuaj: "A pos All-llahut, krijues i qiejve dhe i tokės, qė ushqen tė tjerėt, ndėrsa vetė nuk ushqehet, tė pranoj Zot tjetėr?" Thuaj: "Unė jam urdhėruar tė jem i pari qė bindem dhe (urdhėrohem): tė mos bėhem kurrsesi nga idhujtarėt.
15. Thuaj: "Vėrtet, unė i frikėsohem dėnimit tė ditės sė madhe, nėse nuk i pėrulem Zotit tim".
16. Kush mėnjanohet atė ditė nga ai (dėnimi), atė Ai e ka mėshiruar, dhe ai ėshtė shpėtim i qartė.
17. Nėse All-llahu tė godet me ndonjė tė keqe, s'ka kush qė ta largojė atė pos Tij, e nėse tė dhuron ndonjė tė mirė, duhet ditur se Ai ėshtė i gjithėfuqishėm pėr ēdo send.
18. Ai ėshtė mbizotėrues ndaj robėrve tė Tij. Ai hollėsisht di punėt e Tij dhe tė robėrve tė Vet.
19. Thuaj: "Cili send ka dėshminė mė tė madhe?" Thuaj: "All-llahu ėshtė dėshmues mes meje e jush, e mua mė ėshtė shpallur ky Kur'an qė me tė t'ju tėrheqė vėrejtjen juve dhe atij qė i komunikohet (dhe tė gjithė atyre qė vijnė pas jush deri nė ditėn e kijametit). Ju po dėshmoni se pos All-llahut ka edhe zota tjerė, a?" Thuaj: "Unė nuk dėshmoj!" Ai ėshtė vetėm njė Zot dhe unė jam i pastėr nga ajo qė ju i shoqėroni!"
20. Atyre qė Ne u kemi dhėnė librin, e njohin atė (Muhammedin) sikurse i njohin bijtė e tyre. Janė ata qė asgjėsuan vetveten, andaj nuk besojnė.
21. Kush ėshtė mė mizor se ai qė ndaj All-llahut shpif gėnjeshtra apo ka pėrgėnjeshtruar faktet e Tij? S'ka dyshim, shpifėsit dhe gėnjeshtarėt nuk kanė shpėtim.
22. Pėrkujto ditėn kur Ne i tubojmė tė gjithė dhe u themi atyre qė i shoqėruan: "Ku janė ata tė shoqėruarit tuaj, qė i trillonit?"
23. Atėherė (pas atij sprovimi) pėrgjigje tjetėr s'u mbetet pėrveē tė thonė: "Pėr All-llahun, o zoti ynė, ne nuk ishim dhujtarė!"
24. Shih, se si bėjnė gėnjeshtra kundėr vetes dhe si u shkoi huq ajo qė trillonin!
25. Ka prej tyre qė ty tė dėgjon (kur lexon Kur'anin). Po Ne kemi krijuar mbulesė mbi zemrat e tyre qė tė mos e kuptojnė atė dhe nė veshėt e tyre sajuam shurdhim, dhe edhe sikur t'i shohin tė gjitha faktet, ata nuk besojnė, derisa kur vijnė te ti e tė polemizojnė ata qė mohuan thonė: "Nuk ėshtė tjetėr ky (Kur'ani) vetėm se mit i hershėm.
26. Ata ndalojnė (tė tjerėt) nga ai dhe vetė largohen prej atij (Kur'anit), e me atė nuk shkatėrrojnė tjerėt vetėm vetveten, dhe nuk e hetojnė.
27. E sikur t'i shihje ata kur janė ndalur pranė zjarrit e thonė: "Ah sikur tė ktheheshim (nė dynja), tė mos gėnjejmė faktet e Zotit tonė e tė bėhemi nga besimtarėt!"
28. Jo, (s'ėshtė ashtu) po atyre u doli nė shesh ajo qė e mbanin fshehtė mė parė, prandaj edhe sikur tė ktheheshin ata do tė pėrsėritnin atė qė e kishin tė ndaluar, e s'ka dyshim, ata janė gėnjeshtarė.
29. Ata thanė: "Nuk ka tjetėr, vetėm kjo jeta jonė nė kėtė botė, dhe ne nuk do tė rigjallemi.
30. Dhe, sikur t'i kishte parė ata kur tė ndalohen para Zotit tė tyre e u thuhet atyre: "A nuk ėshtė kjo (ringjalja) e vėrtetė?" Ata thonė: " Po, pėr zotin tonė!" thotė: "Shijoni pra dėnimin pėr atė qė mohonit!"
31. Ata qė pėrgėnjeshtruan se do tė takohen me All-llahun (nė ditėn e gjykimit) kanė humbur pėrderisa t'u vijė momenti (kijameti) befas e tė thonė: "Tė mjerėt ne pėr atė qė lėshuam" (nga punėt e mira nė dynja), e duke i bartur gabimet e veta nė shpinė, dhe, e shėmtuar ėshtė ajo qė bartin.
32. Jeta e kėsaj bote nuk ėshtė gjė tjetėr vetėm se njė pėrjetim e mashtrim. S'ka dyshim se bota tjetėr ėshtė mė e dobishmja pėr ata qė ruhen. A nuk logjikoni?
33. Ne dimė se ty tė brengos ajo qė thonė, e ata nuk tė gėnjejnė ty, por ata mizorė mohojnė argumentet e All-llahut.
34. Janė pėrgėnjeshtruar tė dėrguar para teje, duruan atė gėnjeshtėr, dhe u torturuan pėrderisa u erdhi ndihma Jonė, prandaj s'ka kush qė ndryshon fjalėt (premtimet) e All-llahut. E ti je i njohur me disa nga ngjarjet e tė dėrguarve (edhe ti do tė ndihmohesh sikurse ata).
35. Por, nėse refuzimi i tyre tė ėshtė bėrė brengė e madhe, ti kėrkoje, nėse ke mundėsi, ndonjė vrimė nė tokė ose nė qiell e t'u sjellėsh atyre ndonjė argument (po ti s'mund ta bėsh kėtė). Tė kishte dashur All-llahu i kishte tubuar nė rrugė tė drejtė; po ti mos u bė nga tė padijshmit (dhe mos u brengos).
36. Vetėm ata qė kanė dėgjim tė shėndoshė i pėrgjigjen (ftesės). Tė vdekurit (ata qė dėgjojnė dhe nuk besojnė) All-llahu i ringjall, e pastaj te Ai kthehen (u jep atė qė e meritojnė).
37. Dhe thanė: "Pėrse tė mos i zbret atij (Muhammedit) njė mrekulli nga Zoti i tij?" Thuaj: "S'ka dyshim se All-llahu ka fuqi t'ia zbresė njė mrekulli, por shumica e tyre nuk e dinė (se ēka do t'i gjente mė pas).
38. Nuk ka asnjė gjallesė nė tokė dhe as shpendė qė fluturojnė me dy krahė e qė nuk janė tė ndara nė grupe (tė ndryshme), sikurse edhe ju (Zoti i krijoi, i pajisi si juve). Asgjė nuk kemi lėnė pas dore nga evidenca. Mė nė fund te Zoti i tyre do tė tubohen.
39. E ata qė i bėnė tė rreme faktet Tona janė shurdhmemecė tė mbetur nė errėsira. All-llahu e humb kė tė dojė dhe e vė nė rrugė tė drejtė atė qė do.
40. Thuaju: " Nėse u vjen dėnimi nga All-llahu ose u vjen kijameti, mė tregoni,nėse jeni tė sinqertė, a do tė thirrni kė pos All-llahut (pėr ndihmė)?"
41. Jo, vetėm Atij (All-llahut) do t'i luteshi, e nėse do Ai, ju heq atė pėr ēka i luteni, e do t'i harronit ata (zota) qė ia shoqėronit.
42. Ne kemi dėrguar (pejgamberė) edhe te popjt para teje (e derisa nuk dėgjuan), i dėnuam me skamje e mjerim, ashtu qė tė pėrulen.
43. E pse tė mos pėruleshin kur ju erdhi atyre dėnimi jonė? Por zemrat e tyre ishin ngurosor, po edhe djalli ua hjeshoi atė qė bėnin.
44. Meqė lanė pas dore atė me ēka u kėshilluan (t'i i drejtohen Zotit), Ne ua hapėm dyrt e ēdo gjėje (begatie) derisa kur u gėzuan pėr atė qė ju kishte dhėnė, i kapėm befas, e ata mbetėn tė zhgėnjyer.
45. Ndaj u zhduk mbeturina e popullit mizor, pra Falėnderim i qoftė Zotit tė botave.
46. Thuaj: "Nėse All-llahu ua merr tė dėgjuarit, tė pamurit dhe ua mbyll zemrat, pos All-llahut cili zot tjetėr do t'ju sjellė atė?". Shih se si ua sqarojmė faktet e megjithkėtė ata nuk ua vėnė veshin!
47. Thuaj: "Mė tregoni nėse dėnimi nga All-llahut u vjen befas ose me parashenja, a shkatėrrohet kush tjetėr pos popullit mizor?"
48. Ne tė dėrguarit nuk i dėrgojmė ndryshe vetėm si pėrgėzues dhe qortues. E kush besoi dhe u pėrmirėsua, ata nuk kanė as frikė as brengė.
49. Ata qė i pėrgėnjeshtruan faktet tona, ata i kap dėnimi ngase nuk respektuan normat.
50. Thuaj: "Unė nuk u them juve se i kam nė kompetencė depotė e All-llahut (e t'ju sjellė mrekulli), as nuk pretendoj se i di fshehtėsitė (e t'ju tregojė se kur do t'ju vijė dėnimi), as nuk u them se unė jam engjėll. Unė ndjek vetėm atė qė mė shpallet mua. Thuaj: "A janė baras i verbėti dhe ai qė sheh?" A nuk mendoni?
51. Ti tėrhiqju vėrejtjen me kėtė (Kur'an) atyre qė i frikėsohen tubimit para zotit tė tyre, nė mėnyrė qė tė ruhen, sepse pos Tij nuk do tė ketė as mbrojtės as ndėrmjetėsues.
52. Dhe mos i pėrze ata qė adhurojnė Zotin e tyre pa pra mėngjes e mbrėmje, duke qenė tė sinqertė ndaj Tij. Ti nuk pėrgjigjesh asgjė nga llogaria e tyre e as ata nuk kanė kurrfarė pėrgjegjėsie nga llogaria jote, e po i dėbove ata do tė bėhesh nga tė padrejtit.
53. Kėshtu Ne i sprovojmė disa me disa tjerė (pasanikun me varfnjakun, atė me autoritet me atė pa tė) ashtu qė tė thonė: " A kėto janė mes nesh qė All-llahu i dhuroi?" A nuk ėshtė All-llahu mė i dijshmi pėr ata qė janė mirėnjohės?!
54. E kur tė vijnė ty ata qė i besojnė ajetet tona, thuaju: "Selamun alejkum, Zoti juaj ia ngjeshi vetes mėshirėn. Kush bėn prej jush ndonjė tė keqe pa dije, e mandej pas asaj (tė keqe) pendohet dhe pėrmirėsohet, s'ka dyshim se All-llahu ėshtė qė falė shumė dhe ėshtė Mėshirues.
55. Ja, kėshtu Ne i sqarojmė argumentet, nė mėnyrė qė tė dalė nė shesh rruga e kriminelėve.
56. Thuaj: "Unė jam i ndaluar tė adhuroj ata qė adhuroni ju, pos All-llahut! Thuaj: "Unė nuk ndjeki dėshirat tuaja, pse atėherė do tė isha i humbur e jo prej tė udhėzuarve (nė rrugė tė drejtė).
57. Thuaj: "Unė i pėrmbahem tė vėrtetės (qė mė erdhi) nga Zoti im. Ju e gėnjet atė, e pėr atė qė nguteni ju (dėnimin), nuk e bėj unė, vendimi i takon vetėm All-llahut; Ai e rrėfen tė vėrtetėn dhe Ai ėshtė mė i miri i gjykatėsve.
58. Thuaj: "Sikur tė ishte ajo pėr tė cilėn nguteni ju te unė, ēėshtja mes meje dhe jush do tė ishte e pėrfunduar. All-llahu mė sė miri i di pėr mizorėt.
59. Ēelėsat e fshehtėsive janė vetėm te Ai, atė (fshehtėsinė) nuk e di kush pos Tij. Ai e di ēka ka nė tokė dhe nė det, Ai e di pėr ēdo gjeth qė bie dhe s'ka kokėrr nė thellėsi tė tokės, s'ka tė njomė dhe s'ka tė thatė qė nuk ėshtė (shėnuar) nė librin e qartė (Levhi Mahfudh).
60. Ai ėshtė qė ju vė nė gjumė natėn dhe e di ēka vepruat ditėn, pastaj ju ngjall-zgjon nė tė (ditėn) pėr deri nė afatin e caktuar (vdekje). Pastaj do tė ktheheni e do t'ju njohtojė me atė qė keni pas vepruar.
61. Vetėm Ai ėshtė mbizotėrues ndaj robėrve tė vet. Ndaj juve dėrgon rojė (cakton engjėj) derisa kur t'i vijė ndonjėrit prej jush vdekja, atij ia marrin shpirtin tė dėrguarit tanė (tė tjerė) dhe ata nuk bėjnė kurrfarė lėshimi.
62. Pastaj i kthehen All-llahut, Sunduesit tė vėrtetė tė tyre. Vetėm i tij ėshtė sundimi (gjykimi) dhe Ai ėshtė mė i shpejti i llogaritėsve.
63. Thuaj: "Kush ju shpėton prej errėsirave (trishtuese) tė tokės e tė detit e (nga trishtimi) ju e lutni atė haptas e fshehtas (duke thėnė), nėse Ai na shpėton prej kėsaj, ne do tė jemi (besimtarė) mirėnjohės?"
64. Thuaj: "All-llahu ju shpėton nga ajo dhe nga ēdo brengosje. Megjithėkėtė ju Atij i pėrshkruani shok.
65. Thuaj: "Ai ka fuqi (t'ju shpėtojė, por edhe) t'ju sjellė dėnim prej sė larti ose prej sė poshti nėn kėmbėt tuaja apo t'ju ndaj nė grupe e ta luftoni njėri-tjetrin. Shih se si i sqarojmė faktet nė mėnyrė qė tė kuptojnė".
66. E populli yt e konsideroi atė (Kur'anin) tė rremė, porse ai (Kur'ani) ėshtė i vėrtetė. Thuaj: "Unė nuk jam rojė e juaj".
67. Ēdo lajm e ka afatin e realizimit, e mė vonė, ju do tė kuptoni.
68. Kur sheh ata se janė thelluar (me tallje) nė ēėshtjet Tona, largohu prej tyre derisa tė kalojnė nė bisedė tjetėr. Nėse djalli tė bėn tė harrosh (e rri me ta), pasi tė bie ndėr mend, mos rri me popullin mizor.
69. Pėr ata qė ruhen (pėr besimtarėt) s'ka kurrfarė pėrgjegjėsie (qė tallen), por duhet t'ju pėrkujtojmė nė mėnyrė qė tė ruhen edhe ata (qė tallen).
70. Hiqu atyre qė e marrin fenė (nė vend qė ta respektojnė) pėr lojė e dėfrim dhe i ka mashtruar jeta e kėsaj bote. Ti pėrkujto me tė (Kur'anin) qė tė mos bjerė njeriu viktimė e asaj qė ka vepruar, e qė s'ka mbrojtės as ndėrmjetėsues pėr te pos All-llahut. Madje ai (njeri) edhe nėse jep, ēdo lloj shpagimi nuk i pranohet. Tė tillėt janė ata qė ranė viktimė e asaj qė punuan. Ata, pėr shkak se mohuan, pėr pije kanė ujė tė vluar e dėnim tė idhėt.
71. Thuaj: "A pos All-llahut tė adhurojmė ēka nuk na sjell as dobi as dėm dhe tė kthehemi mbrapa (nė kufr) pasi qė All-llahu na vuri nė rrugė tė drejtė? Dhe atėherė tė bėhemi sikur ai, tė cilin djallėzit e kanė rrėmbyer (e kanė hedhur) nė tokė (nė njė humnerė) e lėnė tė hutuar qė, edhe pse ai ka shokė qė e thėrrasin nė rrugė tė drejtė (i thonė): "Eja te ne" (ai nuk pėrgjigjet). Thuaj: "I vetmi udhėzim ėshtė ai udhėzimi i All-llahut, dhe se jemi urdhėruar qė t'i dorėzohemi zotit tė botėve.
72. (Na ėshtė thėnė) Dhe falne namazin dhe kini frikė prej Tij, se Ai ėshtė te i cili do tė tubohemi.
73. E Ai ėshtė qė krijoi qiejt dhe tokėn me qėllim tė caktuar, e (ruajuni dėnimit) ditėn kur thotė: "Bėhu"! Ajo bėhet. Fjala e Tij ėshtė e njėmendtė dhe Atij i takon sundimi ditėn kur i fryhet "Surit" (kjo ėshtė hera e dytė). Ai e di tė fshehtėn dhe konkretėn, ėshtė mė i urti qė di pėr ēdo gjė nė hollėsi.
74. Pėrkujtoju (o i dėrguar) kur Ibrahimi i tha babait tė vet Azerit: "A statuja (idhuj) adhuron pėr zota? Unė po tė shoh ty dhe popullin tėnd nė njė humbje tė sigurt.
75. E kėshtu Ibrahimit ia mundėsuam t'i shohė madhėsitė e qiejve e tė tokės pėr t'u bėrė edhe mė i bindur.
76. E kur atė e mbuloi nata, ai e pa njė yll e tha: "Ky ėshtė Zoti im!" E kur u zhduk ai (perėndoi) tha:" Unė nuk i dua ata qė humbėn".
77. Kur e pa hėnėn tė posa lindur tha: "Ky ėshtė Zoti im! e kur perėndoi ajo, tha: Nėse Zoti im nuk mė udhėzon, unė do tė jem prej njerėzve tė humbur!"
78. Kur e pa diellin tė lindur, tha: "Ky ėshtė Zoti im, ky ėshtė i madh!" e kur ai perėndoi, tha: O populli im, unė jam i pastėr nga ajo qė ju i shoqėroni!"
79. Unė me veten time i drejtohem Atij qė krijoi qiejt e tokėn, larg besimeve tė tjera; unė nuk jam prej atyre qė i pėrshkruajnė shok!
80. Po atė e (me Ibrahimin) polemizoi populli i tij e ai tha: "A polemizoni me mua, rreth All-llahut e Ai mė udhėzoi?" Unė nuk u frikohem atyre qė ju ia bėni shok, vetėm nėse Zoti im do ndonjė send (tė mė godas, ai mė godet). Me dijen e Tij Zoti im ka pėrfshirė ēdo send, a nuk e merrni me mend?"
81. E si t'ju frikohem atyre qė ju ia shoqėruat, e ju nuk frikoheni pėr atė qė i shoqėruat All-llahut pa pasur kurrfarė argumenti. E cili grup, pra, ėshtė mė e drejtė tė jetė i sigurt, nėse jeni qė kuptoni?
82. Ata qė besuan dhe besimin e tyre nuk e ngatėrruan me besim tė kotė, atyre u takon tė jenė tė sigurt dhe ata janė nė rrugė tė drejtė.
83. Kėto janė argumentet tona qė ia dhamė Ibrahimit kundėr popullit tė tij. Ne ngrisim nė shkallė tė lartė atė qė duam. Zoti yt ēdo send e vė nė vendin e vet, asgjė nuk mund t'i fshehet.
84. Ne atij (Ibrahimit) i falėm Is-hakun dhe Jakubin dhe secilin prej tyre e udhėzuam. Mė parė edhe Nuhun e patėm udhėzuar. E nga pasardhėsit e tij (tė Ibrahimit) udhėzuam Davudin, Sulejmanin, Ejjubin, Jusufin, Musain dhe Harunin. Kėshtu i shpėrblejmė bamirėsat.
85. (shpėrblyem) Edhe Zekerijanė, Jahjanė, Isain, Ilijasin tė gjithė prej tė mirėve tė pėrsosur.
86. (shpėrbylem) Edhe Ismailin, Eljesanė, Junusin dhe Lutin. Tė gjithė kėta i veēuam mbi njerėzit tjerė.
87. Edhe disa nga prindėrit, nga pasardhėsit dhe nga vėllezėrit e tyre i zgjodhėm (pėr pejgamberė) dhe i udhėzuam nė rrugė tė vėrtetė.
88. Ky ėshtė udhėzim i All-llahut, udhėzon me tė kė tė dojė nga robėt e Tij. E sikur t'i pėrshkruajnė shok Zotit (edhe ndonjė nga kėta) kishte pėr t'iu shkuar huq ajo qė kanė vepuar.
89. Ata ishin qė u patėm dhėnė librin, urtėsinė e pejgamberllėkun; e nėse kėta (idhujtarėt mekas) e refuzojnė kėtė (pejgamberllėkun tėnd), Ne e kemi siguruar kėtė me njė popull qė nuk e refuzon.
90. Ata (tė dėrguarit e pėrmedur) ishin qė All-llahu i vuri nė rrugė tė drejtė, andaj ti merri shembull nė udhėzim. Thuaj: "Unė nuk kėrkoj pėr kėtė (komunikimin e Kur'anit) shpėrblim prej jush. Ky nuk ėshtė tjetėr, pėrveē njė kėshillė pėr mbarė njerėzit.
91. Ata (mohuesit) nuk e njohėn All-llahun sa duhet njohur Atė kur thanė; "All-llahu nuk i shpalli gjė asnjė njeriu!" Thuaj: "Kush e zbriti librin, me tė cilin erdhi Musai e qė ishte dritė e udhėrrėfyes pėr njerėz, e tė cilin ju e bėni tė shpėrndarė nė letra,qė disa i prezentoni, kurse shumicėn e fshehni. Dhe u mėsuat ēka nuk e dinit ju as prindėrit tuaj? Thuaj: (e zbriti) All-llahu". Mandej lėri ata qė luajnė nė atė kotėsinė e tyre.
92. Edhe ky (Kur'an) ėshtė libėr qė e zbritėm; ėshtė i bekuar, vėrtetues i tė mėparshmes, e qė t'i tėrheqėsh vėrejtjen nėnės sė fshatrave (tė banorėve mekas) dhe atyre pėrreth saj (mbarė botės). Ata qė e besojnė Ahiretin, besojnė nė tė (Kur'anin), ata edhe e falin namazin rregullisht.
93. E kush ėshtė mė gabimtar i madh se sa ai qė trillon rrenė ndaj Zotit, ose thotė: "Mua po mė shpallet e nuk i ėshtė shpallur asgjė, ose se sa ai qė thotė: "Do tė thur diēka tė ngjajshme me atė qė e ka zbritur All-llahu". E, sikur t'i shihje mizorėt kur janė nė agoni tė vdekjes, e engjėjt kanė shtrirė duart e veta (me ndėshkim) e (u thonė): "Shpėtonie pra vetveten (nėse mundeni)". "Tash pėrjetoni dėnimin e turpshėm pėr shkak se e thoshit tė pavėrtetėn pėr All-llahun, dhe ndaj argumenteve tė Tij ishit kryeneē.
94. Nė tė vėrtetė ju na erdhėt njė nga njė (tė vetmuar), ashtu si ju krijuam sė pari; keni lėnė prapa shpinės atė qė u patėm dhėnė, e nuk po shohim se i keni me vete ndėrmjetėsuesit tuaj, tė cilėt i mendonit se pėr ju janė ndihmėtarė (i shoqėronit All-llahut). S'ka dyshim, ėshtė kėputur lidhja mes jush, dhe mbaroi ajo ēka mendonit (ndėrmjetėsues apo zotėra tjerė).
95. S'ka dyshim, All-llahu ėshtė zbėrthyes i farės (i kokrrės sė saj) dhe i bėrthamės (sė pemės). Ai nxjerr tė gjallin nga i vdekuri dhe Ai ėshtė nxjerrės i tė vdekurit nga i gjalli. Ky ėshtė All-llahu, e si atėherė shmangeni (nga besimi)?
96. Ai ėshtė krijues i dritės sė mėngjesit. Natėn e bėri kohė pushimi, e diellin dhe hėnėn pėr llogaritje tė kohės. Ky (rregull) ėshtė caktim i plotfuqishmit, i gjithėdijshmit.
97. Ai ėshtė, qė krijoi yjet pėr ju qė me ta tė orientoheni nė errėsira kur jeni nė tokė ose nė det. Vėrtet Ne i shpjeguam argumentet tona pėr njė popull qė di tė mendojė.
98. Ai ėshtė qė ju krijoi (filloi) prej njė njeriu; aty (mbi tokė) jetoni (qėndroni) dhe nėn te do tė pushoni. Ne i sqaruam argumentet njė populli qė di tė kuptojė.
99. Ai ėshtė qė lėshoi nga lartė shiun e me tė nxori bimėn e ēdo sendi dhe prej bimės gjelbėrim dhe prej tij (prej gjelbėrimit) kokrra tė dendura nė kallinj. E nga hurmet, nga sythat e tyre kalaveshė tė afėrt (pėr t'i vjelė). Edhe kopshtie me hardhi, ullinj e shegė tė ngjajshme (nė dukje) e tė llojllojshme (nė shije). Shikoni pra frutat e tyre kur i formojnė dhe kur piqen (tė gjitha kėto nga shiu). Edhe nė kėto ka fakte pėr njerėzit qė besojnė.
100. E xhinėt ia bėjnė shokė All-llahut, e nė tė vėrtetė Ai i krijoi ata (xhinėt) dhe duke mos patur kurrfarė dije, ata shpifėn se Ai (Zoti) ka djem e vajza. Larg (shpifjeve) ėshtė madhėria e Tij e lartė.
101. Ai (All-llahu) ėshtė qė krijo (pa kurrfarė shembulli) qiejt dhe tokėn (e duke qenė i tillė), e si do tė ketė Ai fėmijė kur nuk pati bashkėshorte? Ēdo send e krijoi Ai, dhe ėshtė mė i dijshmi pėr tė gjitha sendet e krijuara.
102. Ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj, nuk ka tė adhuruar pėrveē Tij, Krijues i ēdo sendi, pra adhuronie Atė; Ai ėshtė mbikėqyrės ndaj ēdo sendi.
103. Tė parėt (e njerėzve) nuk mund ta pėrfshinė Atė, e Ai i pėrfshinė tė parėt. Ai ėshtė shumė i kujdesshėm, hollėsisht i njohur.
104. Juve ju erdhėn argumente tė qarta nga Zoti i juaj e kush i sheh (kupton) ai e ka pėr vete, e kush verbėrohet, ai e ka pėr tė zezėn e vet. E unė (Pejgamberi) nuk jamė rojė e juaj.
105. E kėshtu Ne i sqarojmė dėshmitė, ashtu qė ata thonė: "Ke mėsuar ti" (nga librat, po fjalės sė tyre nuk i vihet veshi) dhe qė pėr t'ia bėrė edhe mė tė qarta njė populli qė di tė dallojė (tė vėrtetėn nga e kota).
106. Ti (Muhammed) praktiko atė qė t'u shpall nga Zoti yt. S'ka Zot, pėrveē Tij. Largohu prej idhujtarėve.
107. E sikur tė donte All-llahu, ata nuk do tė ishin idhujtarė. Ne nuk tė bėmė pėrcjellės tė tyre e as qė je mbikėqyrės i tyre.
108. Ju mos ua shani ata (zota) qė u luten (idhujtarėt), pos All-llahut, e (si hakmarrje) tė fyejnė All-llahun nga armiqėsia, duke mos ditur (pėr madhėrinė e Tij). Kėshtu Ne i kemi zbukuruar ēdo populli veprimin e vet, mandej e ardhmja e tyre ėshtė te Zoti i tyre, e Ai i shpėrblen pėr atė qė vepruan.
109. Ata u betuan me njė betim tė fortė nė All-llahun, se nėse u vjen atyre ndonjė mrekulli, do ta besojnė. Thuaj: "Ēėshtja e atyre mrekullive ėshtė te All-llahu". E ku e dini ju, ndoshta kur tė vijnė ato nuk u besojnė.
110. Ne i rrotullojmė zemrat dhe tė parėt e tyre (prej besimit) ashtu sikundėr nuk e besuan atė (Kur'anin) pėr herė tė parė, dhe i lėmė tė bredhin tė hutuar nė atė mashtrimin e tyre.
111. E edhe sikur t'ju zbritnim Ne atyre engjėjt, t'ju flitnin tė vdekurit, t'ju tubonin atyre ēdo send (gjallesė) konkretisht, ata nuk kishin pėr tė besuar, vetėm po tė donte All-llahu, por shumica e tyre nuk dinė (se besimi ėshtė dhuratė nga Zoti).
112. Dhe kėshtu (sikurse edhe ty) ēdo pejgamberi i bėmė armiq disa nga njerėzit dhe nga xhinėt e djallėzuar, qė me fjalė tė shkėlqyeshme nė mėnyrė tė fshehtė nxit njėri-tjetrin nė mashtrime. E sikur tė donte Zoti yt, ata nuk do tė bėnin atė (armiqėsi), po ti lėri ata me ato trillime.
113. Dhe qė tė anojnė (te ato fjalė mashtruese) zemrat e atyre qė nuk besojnė botėn e ardhshme dhe qė tė kėnaqen e ngarkohen me atė qė janė duke u ngarkuar (ty nuk tė dėmtojnė asgjė).
114. (Thuaj) A pos All-llahut tė kėrkoj unė gjykatės (mes meje dhe juve)? Kur Ai ėshtė qė zbriti librin nė mėnyrė tė shkoqitur? Atyre qė u dhamė librin e dinė se ai (Kur'ani) ėshtė i zbritur prej Zotit tėnd saktėsisht, pra mos u bė prej atyre qė dyshojnė.
115. Fjalėt e Zotit tėnd janė plot tė vėrteta (ēka lajmėrojnė) dhe plot tė drejta (ēka gjykojnė). S'ka kush qė tė ndryshoj fjalėt (vendimet) e Tij. Ai ėshtė qė dėgjon e di.
116. Nė qoftė se u bindesh shumicės (mohuese qė janė) nė tokė, ata do tė largojnė ty nga rruga e All-llahut. Ata nuk ndjekin tjetėr vetėm supozime dhe nuk janė tjetėr vetėm se rrenacakė.
117. S'ka dyshim, Zoti yt e di mė sė miri pėr atė qė ėshtė larguar rruga e Tij dhe Ai ėshtė mė i dijshmi pėr tė udhėzuarit.
118. Ju (besimtarė) hani nga ajo qė (ėshtė therrur dhe) ėshtė pėrmendur emri i All-llahut, po qe se jeni tė bindur nė faktet e Tij.
119. Ē'keni ju qė tė mos hani nga ajo pėr tė cilėn ėshtė pėrmendur emri i All-llahut, e Ai ju sqaroi juve se ēka ėshtė ndaluar pėr ju, pėrveē kur jeni detyruar (atėherė edhe harami ėshtė hallall). Njė shumicė (e mohuesve), duke mos pasur kurrfarė dije, por vetėm nga pasionet e tyre, duan t'i largojnė nga e vėrteta (njerėzit). Po Zoti yt di mė sė miri pėr ata qė i shkelin dispozitat.
120. Dhe mos bėni mėkate as haptas as fshehtas. Ata qė bėjnė mėkatin do tė ndėshkohen pėr mėkatin e bėrė.
121. Dhe mos hani nga ajo qė (para therjes sė saj) nuk ėshtė pėrmendur emri i All-llahut, vėrtet ajo (ngrėnia) ėshtė mėkat. Djallėzit i nxisin miqtė e vet qė t'ju polemizojnė juve, e nėse i dėgjoni ata, atėherė jeni si ata (idhujtarė).
122. Vallė, a ėshtė ai qė qe i vdekur kurse Ne e ngjallėm dhe i dhamė dritė, me tė cilėn ecėn mes njerėzve, si ai qė ka mbetur nė errėsirė (i humbur) dhe nuk mund tė shpėtojė nga ajo? Ja, kėshtu (si kėtij nė errėsirė) iu duket mirė mohuesve ajo qė veprojnė.
123. Dhe ashtu (sikurse nė Mekė) nė ēdo qytet kemi bėrė kriminelėt e tij pari, nė mėnyrė qė tė bėjnė dredhi nė tė, por nuk mashtrojnė tjetėr kė pos veten e tyre dhe prapėseprapė nuk kuptojnė.
124. E kur u vjen atyre ndonjė argument i prerė (pėr Muhammedin), ata thonė: "Kurrsesi nuk e besojmė atė (dėrgesėn e Muhammedit) derisa tė mos na jepet edhe neve ngjajshėm me atė qė iu pat dhėnė tė dėrguarve tė All-llahut"! Mė sė miri All-llahu e di ku ta vėrė dėrgesėn (risalen) e vet. Ata qė bėnė krim do t'i godasė poshtrimi dhe dėnimi i fortė te All-llahu pėr shkak se vazhdimisht bėnin hile.
125. Atė qė All-llahu dėshiron ta udhėzojė, ia zgjeron zemrėn pėr (tė pranuar) islamin. Atė qė dėshiron ta lėrė tė humbur, zemrėn e tij ia bėn shumė tė ngusht sikur tė ngjitej nė qiell. Kėshtu All-llahu lėshon dėnimin mbi ata qė nuk besojnė.
126. Kjo ėshtė rruga e Zotit tėnd, ėshtė e drejtė, Ne shpjeguam argumentet pėr njerėz qė pėrkujtojnė.
127. Ata e kanė vendin e shpėtimit (Xhennetin) te Zoti i tyre; Ai ėshtė mbrojtės i tyre, pėr atė qė ata vepruan.
128. Pėrkujto ditėn kur Ai i tubon ata tė gjithė (e u thotė): "O grumbull i xhinve, ju mashtruat shumė njerėz!" E nga njerėzit qė ishin miq tė tyre (tė xhinve) thonė: "Zoti ynė ne pėrfituam njėri prej tjetrit, dhe e arritėm afatin tė cilin e caktove!" Tha: "(Zoti) Zjarri ėshtė vendi juaj, pėrgjithmonė jeni nė tė, pos (kohės) ēka do All-llahu" Vėrtet Zoti yt ėshtė mė i urti, mė i dijshmi.
129. Po ashtu (sikur u dhamė xhinve dhe njerėzve pėrjetim), Ne i bėjmė sundues disa mizorė mbi mizorėt e tjerė pėr shkak tė asaj qė fituan (vepruan).
130. O grumbull i xhinve dhe i njerėzve! A nuk ju erdhėn nga mesi juaj tė dėrguar t'ju rrėfejnė argumentet e Mia dhe t'ju tėrheqin vėrejtjen pėr takimin tuaj nė kėtė ditė? Ata thonė: "Dėshmojmė kundėr vetvetes". I pat mashtruar ata jeta e kėsaj bote dhe ashtu (tė detyruar) dėshmuan kundėr vetvetes se me tė vėrtetė e refuzonin (tė vėrtetėn).
131. Kėtė (dėrgimin e tė dėrguarve) ngase Zoti, yt nuk ėshtė qė pėr shkak tė mėkatit tė shkatėrrojė njė vend, e banorėt e tij tė jenė tė painformuar.
132. Po pėr secilin (veprues) ka shkallė (qė do t'i arrijė) sipas asaj qė vepruan. All-llahu nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veprojnė.
133. Zoti yt nuk ka nevojė pėr asgjė, Ai ėshtė mėshirues. Nėse do Ai, juve ju zhduk dhe sjell kė tė dojė pas jush, ashtu sikurse ju solli juve nga pasardhėsit e atyre qė ishin para jush.
134. Ajo qė iu kėrcėnohet (kijameti, ringjallja, llogaria, pėrgjegjėsia) pa tjetėr do tė vijė, e ju nuk mund ta pengoni. (Nuk mund ta menjanoni caktimin e Zotit).
135. Thuaj: "O populli im (kurejshit)! veproni nė atė qė jeni, e unė do ta vazhdoj tė veproj nė atė qė jam, e mė vonė do ta dini se kujt do t'i takojė e ardhmja e lavdishme. Ėshtė e ditur se zullumqarėt nuk gjejnė shpėtim.
136. Dhe nga ajo qė krijoi Ai prej tė lashtave dhe prej kafshėve shtėpiake, ata (idhujtarėt) ndanė njė pjesė pėr All-llahun dhe thanė: "Kjo ėshtė pėr All-llahun, si mendonin ata, e kjo ėshtė e idhujve tanė". Ajo qė ishte pėr idhujt, nuk shkon te All-llahu, e ajo qė ėshtė pėr All-llahun, shkon te idhujt e tyre. Sa gjykim i shėmtuar ėshtė ai qė gjykojnė (pjesėn e idhujve e plotėsonin nga ajo e All-llahut, nė rast nevoje, e tė All-llahut jo).
137. Kėshtu shumicės sė idhujtarėve, idhujt ua hijeshuan atyre mbytjen e fėmijėve tė vet, pėr t'i shkatėrruar (me mashtrime) dhe pėr ua ngatėrruar fenė (qė e kishin pasur tė Ismailit). Po sikur tė donte All-llahu, ata nuk do tė bėnin atė, andaj hiqu tyre dhe asaj qė shpifin.
138. Dhe sipas bindjes sė tyre ata thoshin: "Kėto kafshė dhe kėto bimė janė tė ndaluara, nuk mund tė ushqehet me to, pėrveē ata, tė cilėve ne ua lejomė; kėto janė kafshė qė ėshtė e ndaluar t'u hipet; kėto janė kafshė gjatė therrjes sė tyre nuk pėrmendin emrin e All-llahut, duke shpifur ndaj Tij. Ai do t'i ndėshkojė ata pėr shpifjet e tyre.
139. Madje ata thonin: "Ēka ėshtė nė barqet e kėtyre kafshėve ėshtė vetėm pėr mashkujt tanė, e ndaluar pėr gratė tona. E nėse ishte e ngordhtė (fruti nė bark) ata (mashkuj e femra) ishin tė barabartė nė tė. Do tė ndėshkojė Ai cilėsimin e tyre tė rrejshėm. Ai ėshtė i pėrsosur nė punėt e Tij, i dijshėm pėr krijesat e Tij.
140. S'ka dyshim se kanė dėshtuar keq ata qė mbytėn fėmijėt e tyre nga mendjelehtėsia e pa kurrfarė dije dhe ata qė duke i shpifur Zotit, shpallėn tė ndaluar atė qė Zoti u kishte dhuruar. Ata kanė humbur rrugėn e drejtė dhe prej fillimit nuk ishin nė udhėzim.
141. Ai (All-llahu) ėshtė qė krijoi kopshte (bimėt e tė cilave) tė ngritura lart (nė shtylla) dhe tė rrafshta (tė shtrira nė tokė), edhe hurmet dhe drithėrat me frute (shije) tė ndryshme; (krijoi) ullinjtė dhe shegėt e ngjashme (nga shija). Hani frutat e tyre kur tė piqen dhe ditėn e korrjes (tė vjeljes) sė frutave jepne atė pjesė qė ėshtė obligim (tė varfėrve e nevojlive) dhe (hani-jepni) mos teproni, pse Ai nuk i do shkapėrderdhėsit.
142. Nga kafshėt (shtėpiake krijoi) edhe aso pėr ngarkim (pėr hipje) dhe aso, prodhimi i tė cilave pėrdoret pėr shtrojė (leshi i tyre ose pėr therrje). Hani nga ajo qė All-llahu ju dhuroi, e mos ndiqni gjurmėt (rrugėt) e shejtanit, pse ai ėshtė armik juaj i hapėt.
143. Ai (krijoi) tetė lloje (nga kafshėt shtėpiake): prej deleve dy (dash e dele), prej dhive dy (cjap e dhi). Thuaj: "A janė tė ndaluar (haram) dy meshkuj apo dy femra apo ēka mbanė (pjell) mitra e dy (llojeve tė tyre) femrave?" Mė tregoni, pra, me fakte tė ditura (e jo me trillime) nėse jeni tė sinqertė.
144. Ai (krijoi) edhe nga devet dy (lloje) dhe nga lopėt dy (lloje). Thuaj: "A dy meshkuj i ka ndaluar (haram), a dy femrat, ose ēka mban mitra e dy (llojeve tė tyre) femrave?" A mos ishit tė pranishėm kur All-llahu ju porositi me kėtė (hallall apo haram)?" E kush ėshtė mė mizor se ai qė trillon rrenė pėr All-llahun dhe ashtu t'i humbė njerėzit nė mungesė tė dijes. All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė mizorėt.
145. Thuaj: "Nė atė qė mė ėshtė shpallur mua (nė Kur'an) nuk po gjej diēka tė ndaluar nga ushqimi, pėrveē nė qoftė se ai (ushqimi) ėshtė: coftinė, gjak i derdhur ose mish derri, ai i ndytė, dhe pos asaj qė ėshtė therrur jo nė emėr tė All-llahut (por tė ndonjė idhulli) e qė ėshtė mėkat. E kush detyrohet (t'i hajė kėto tė ndaluara), por duke mos pasur pėr qėllim shijen dhe duke mos e tepruar; Zoti yt ėshtė qė falė e mėshiron shumė.
146. E (posaqėrisht) ndaj atyre qė janė jehudi Ne kemi ndaluar ēdo (kafshė) thundrake: nga lopėt dhe delet u kemi ndaluar dhjamin e tyre, pos atij (dhjami) nė shpinėn dhe nė zorrėt e tyre dhe pos atij tė pėrzier me ndonjė asht. Kėtė (masė-ndalesė) e morėm si ndėshkim ndaj mėkatit tė tyre. S'ka dyshim, Ne jemi tė vėrtetė (nė ēka ju rrėfejmė).
147. Po, nė qoftė se (pėr kėtė jehuditė) tė pėrgėnjeshtrojnė Thuaj: "Sa mėshirues i madh ėshtė ky Zoti juaj, po (mos u mashtroni) dėnimi i Tij pėr njerėzit kriminelė nuk mund tė prapėsohet!"
148. E ata qė i shoqėruan Zotit, do tė thoshin: "Sikur tė donte All-llahu nuk do t'i bėnim shok (nuk do tė ishim idhujtarė), as ne, as prindėrit tanė, e as nuk do tė ndalonim asnjė send."Kėshtu patėn gėnjyer edhe ata qė ishin para tyre derisa (pėr shkak tė mėkatit) pėrjetuan dėnimin tonė tė ashpėr. Thuaj: "A mos keni ndonjė fakt e tė na prezentoni atė neve?" Ju i mbėshteteni vetėm hamendjes, nė tė vėrtetė,vetėm gėnjeni.
149. Thuaj: "All-llahu ka argumentin mė tė plotė dhe sikur tė donte Ai do t'ju vinte nė rrugė tė drejtė tė gjithėve.
150. Thuaj: "Sillni dėshmitarėt, tė cilėt dėshmojnė se All-llahu ndaloi (bėri haram) ato (qė i ndalonin vetė). Nėse duan tė dėshmojnė rrejshėm, ti mos dėshmo bashkė me ta dhe mos shko pas dėshirave tė atyre qė argumentet Tona i bėnė tė rreme dhe pas atyre qė nuk besojnė jetėn e qė largohen prej Zotit tė tyre (adhurojnė tjetėr).
151. Thuaj: "Ejani t'ju lexojė atė qė me tė vėrtetė ju ndaloi Zoti juaj: tė mos i shoqėroni Atij asnjė send, tė silleni mirė me prindėrit, tė mos i mbytni fėmijėt tuaj pėr shkak tė varfėrisė, sepse Ne u ushqejmė juve dhe ata, tė mos u afroheni mėkateve tė hapta apo tė fshehta, mos e mbytni njeriun sepse mbytjen e tij e ndaloi All-llahu, pėrpos kur ėshtė me vend. Kėto janė porositė e Tij, kėshtu tė mendoni thellė.
152. Mos iu afronu pasurisė sė jetimit derisa ai tė arrijė pjekurinė, (mund t'i afroheni) vetėm nė mėnyrė mė tė mirė, zbatoni me drejtėsi masėn dhe peshojėn, Ne nuk ngarkojmė asnjė njeri pėrtej mundėsive tė tij. Kur tė flitni (tė dėshmoni), duhet tė jeni tė drejtė edhe ėshtė ēėshtja pėr (kundėr) tė afėrmit, dhe zotimin e dhėnė All-llahut plotėsonie. Kėto janė me ēka Ai ju porositė kėshtu qė tė pėrkujtoni.
153. Dhe se kjo ėshtė rruga (feja) Ime e drejtė (qė e caktova pėr ju), pra pėrmbajuni kėsaj, e mos ndiqni rrugė tė tjera e t'ju ndajnė nga rruga e Tij. Kėto janė porositė e Tij pėr ju, ashtu qė tė ruheni.
154. E Musait i dhamė librin plotėsim (i tė mirave) pėr atė qė tregon bindje tė mirė, dhe sqarues pėr ēdo send, udherrėfyes e mėshirė, ashtu qė tė besojnė se do tė takohen me Zotin e tyre.
155. Dhe ky ėshtė libėr, dobiprurės, Ne e zbritėm, pėrmbanju kėtij, ruajuni ashtu qė tė mėshiroheni.
156. (E zbritėm Kur'anin) Qė tė (mos) thoni: "Libri u zbriti vetėm dy grupeve para nesh (jehudive e tė krishterėve) dhe se ne ishim tė panjohur me librat (me mėsimet) e tyre.
157. Dhe qė tė (mos) thoni: "Sikur tė na kishte zbritur neve libri, (sikurse u zbriti atyre dy grupeve) ne do tė ishim edhe mė tė udhėzuar se ata. Juve ju erdhi nga Zoti juaj argumenti (Kur'ani), ju erdhi udhėzimi, mėshira. E kush ėshtė mė zullumqar se ai qė argumentet e Zotit i bėn tė rreme dhe ua kthen shpinėn atyre? Ne do t'i ndėshkojmė me ndėshkim mė tė rėndė ata qė ua kthyen shpinėn argumenteve Tona, pėr shkak tė prapėsimit qė bėnė.
158. A mos janė duke pritur tjetėr ata (pas kėtyre fakteve) vetėm t'ju vijnė engjėjt (t'ua marrin shpirtin), tė vijė Zoti yt (urdhėri pėr shkatėrrim) ose tė vijnė disa nga shenjat e Zotit tėnd, (nė) ditėn kur vijnė disa shenja tė Zotit tėnd, asnjė njeriu nuk i vlen besimi i Tij nėse nuk ka besuar mė parė ose nuk ka bėrė nė besimin e tij kurrfarė tė mire. Thuaj: "Pritni, edhe ne jemi duke pritur!"
159. Vėrtet ata qė e pėrēanė fenė e tyre dhe u ndanė nė grupe, ti (Muhammed) nuk ke kurrfarė pėrgjegjėsie. ēėshtja e tyre ėshtė vetėm te All-llahu, Ai do t'i njohė me atė qė punuan.
160. Kush vjen me njė (punė) tė mirė, ai (nė ditėn e gjykimit) shpėrblehet dhjetė fish, e kush vjen me (vepėr) tė keqe, ai ndėshkohet vetėm pėr tė. Atyre nuk u bėhet e padrejtė.
161. Thuaj: "Vėrtet Zoti im mė udhėzoi nė rrugė tė drejtė, qė ėshtė fé e drejtė, fé e Ibrahimit, qė ishte larg besimeve tė kota. Ai (Ibrahimi) nuk ishte idhujtar!
162. Thuaj: "Namazi im, kurbani im, jeta ime dhe vdekja ime janė thjesht pėr All-llahun, Zotin e botėve.
163. Ai nuk ka shok (nuk adhuroj tjetėr). Me kėtė (thjeshtėsi tė adhurimit vetėm pėr Zotin) jam i urdhėruar dhe jam i pari i muslimanėve (i pari qė pranoj dhe bindem)!
164. Thuaj: " A tė kėrkojė Zot pos All-llahut, e Ai ėshtė Zot i ēdo sendi (ekzistues) dhe dėmi i secilit person ėshtė kundėr vetes. Askush nuk do tė bartė barrėn e tjetrit. Mandej, kthimi juaj ėshtė te Zoti juaj; e Ai ju njofton pėr atė qė pėrēaheshit.
165. Ai ėshtė qė ju bėri sundues (zėvendėsues) nė tokė (pas shkatėrrimit tė atyre qė ishin mė parė) dhe lartėsoi nė njė shkallė mė tė lartė disa nga ju mbi tė tjerėt, pėr t'ju sprovuar nė atė qė ju dha. All-llahu ėshtė ndėshkues i shpejtė, ėshtė qė falė e Mėshirues.

7. A'raf
1. Elif, Lam, Mim, Sadė.
2. (Ky ėshtė) Libri, qė tė ėshtė zbritur ty, qė me tė t'u tėrheqėsh vėrejtjen dhe t'i kėshillosh besimtarėt, pra tė mos ketė shtrėngim nė gjoksin tėnd (pėr kumtimin e tij).
3. Pėrvetėsoni atė qė ju ėshtė zbritur nga Zoti juaj, e mos zini miq (pėrkrahės) pos Tij. Pak ėshtė ajo qė po merrni pėrvojė.
4. Sa fshatra (banorė) kemi shkatėrruar (me fajin e tyre) e dėnimi Jonė u erdhi atyre natėn, a (ditėn) kur ishin duke pushuar (duke fjetur).
5. Kur u erdhi atyre dėnimi Jonė, s'kishin ē'tė kėrkonin tjetėr, vetėm tė thonė: "Vėrtetė,ne ishim zullumqarė" (tė pranojnė gabimin).
6. Ne patjetėr do tė marrim nė pėrgjegjėsi ata, tė cilėve u ėshtė dėguar (pejgamber), e do t'i marrim nė pyetje edhe tė dėrguarit.
7. Dhe duke e ditur mirė Ne do t'u rrėfejmė atyre (pėr atė qė punuan), se Ne nuk ishim qė mungonim (ishim tė pranishėm).
8. Atė ditė peshimi (masa) ėshtė i drejtė. Atij qė i rėndohen peshojat, ata janė tė shpėtuar.
9. Kujt i vijnė lehtė peshojat, ata e humben vetveten, ngase i refuzan argumentet Tona me tė padrejtė.
10. Ne ju vendosėm nė tokė dhe ju mundėsuam jetesėn (mjetet pėr tė jetuar), e pak prej jush po falėnderoni.
11. Ne ju krijuam pastaj ju dhamė formėn, e mandej engjėjve u thamė: "Bėni sexhde pėr Ademin". Ata i bėnė sexhde pos Iblisit. Ai nuk qe prej atyre qė bėnė sexhde.
12. (All-llahu) Tha: "Ēka tė pengoi ty tė bėsh sexhde, kur Unė tė urdhėrova?" Ai (Iblisi) tha: "Unė jam mė i vlefshėm se ai, mė krijove mua nga zjarri, e atė e krijove nga balta!"
13. (All-llahu) Tha: "Zbrit nga ai (Xhenneti), nuk tė takon tė bėsh kryelartėsi nė tė, dil jashtė, s'ka dyshim ti je i poshtėruar".
14. (Iblisi) Tha: "Mė afatizo gjer ditėn kur ringjallen (njerėzit)!"
15. (All-llahu) Tha: "Ti je i Afatizuar!"
16. (Iblisi) Tha: "Pėr shkak se mė humbe mua, unė do t'u ulem atyre (do t'u zė pusi) nė rrugėn Tėnde tė drejtė,
17. Mandej, do t'ju sillem atyre para, prapa, nga e djathta dhe nga e majta e tyre, e shumicėn e tyre nuk do ta gjejsh qė tė falėnderohen (tė besojnė)!"
18. (All-llahu) Tha: "Dil nga ai (Xhenneti), i urrejtur, i dėbuar. Kush prej tyre vjen pas teje, Unė kam pėr ta mbushur Xhehennemin me tė gjithė ju.
19. (Ne i thamė) O Adem, ti dhe bashkėshortja jote zini vend nė Xhennet, hani nga tė doni, e mos iu afroni kėsaj peme, pse do tė bėheni prej zulumqarėve (tė vetvetes suaj).
20. Shejtani i nxiti ata tė dy (i mashtroi), qė t'ua zbulojė atyre pjesėt e turpshme qė u ishin tė mbuluara dhe tha: "Zoti juaj nuk ua ndaloi ju dyve atė pemė vetėm qė tė mos bėhi meleqė (engjėj), ose tė mos bėheni prej tė pėrjetshmėve.
21. Dhe ju bėri be atyre (duke u thėnė) se: unė jam kėshillues pėr ju.
22. Atėherė me mashtrim i zbriti (nė nivel tė palakmueshėm). E kur e shijuan pemėn u zbulua vendturpi i tyre dhe filluan tė mbulojnė atė (duke vėnė gjeth mbi gjeth) nga gjethet e (pemėve tė) Xhennetit. Zoti i tyre i thirri (duke u thėnė): "A nuk ua ndalova ju dyve atė pemė dhe a nuk ju thashė ju dyve se shejtani ėshtė armik i haptė pėr ju?!"
23. Ata tė dy thanė: "Zoti ynė, ne i bėmė tė padrejtė(i dėmtuam) vetvetes sonė, nė qoftė se nuk na falė dhe nuk na mėshiron, ne me siguri do tė jemi prej tė shkatėrruarve!"
24. (All-llahu) Tha: "Zbritni, jeni armik i njėri-tjetrit. Nė tokė ju e keni vendqėndrimin (vendbanimin) dhe pėrjetim deri nė njė kohė.
25. Tha: "Nė tė (nė tokė) do tė jetoni (do tė gjallėroni), nė tė do tė vdesni (do tė varroseni) dhe prej saj do tė nxirreni (do tė ringjalleni).
26. O bijtė e Ademit, Ne krijuam pėr ju petk qė ju mbulon vendturpėsinė dhe petk zbukurues. Po petku i devotshmėrisė, ai ėshtė mė i miri. Kėto janė argumentet e All-llahut, ashtu qė ata tė pėrkujtojnė.
27. O bijtė e Ademit, tė mos ju mashtrojė kurrsesi shejtani sikurse i nxori prindėrit tuaj nga Xhenneti, zhveshi prej tyre petkun e tyre qė t'ju dalė nė shesh lakuriqėsia e tyre. Vėrtetė ai dhe shoqėria e tij ju sheh, ndėrsa ju nuk e shihni. Ne i kemi bėrė shejtanėt miq tė atyre qė nuk besojnė.
28. Kur punojnė ata (idhujtarėt) diēka tė shėmtuar, thonė: "Ne i gjetėm qė kėshtu prindėrit tanė, edhe All-llahu na urdhėroi kėtė (vizitėn reth Qabes lakuriq). Thuaju: "All-llahu nuk urdhėron tė shėmtuarėn, a thoni pėr All-llahun ēka nuk dini?"
29. Thuaj: "All-llahu mė urdhėroi mua drejtėsinė dhe nė tėrėsi kthejuni Atij nė ēdo namaz (lutje) dhe adhuronie Atė duke qenė tė sinqertė nė lutje vetėm pėr tė. Ashtu sikur qė ju filloi (krijoi) sė pari do tė ktheheni te Ai.
30. Njė grup (nga ju) Ai e vuri nė rrugė tė drejtė, e njė grup meritoi tė jetė i humbur, pse ata (tė humburit) shejtanėt i morėn pėr miq, e megjithatė mendonin se ishin nė rrugė tė drejtė.
31. O bijtė e Ademit, vishuni bukur pėr ēdo namaz (lutje), hani dhe pini e mos teproni, pse Ai (All-llahu) nuk i do ata qė e teprojnė (shkapėrderdhin).
32. Thuaj: "Kush i ndaloi bukuritė dhe ushqimet e mira qė All-llahu i krijoi pėr robtė e vet?" Thuaj: "Ato janė nė kėtė botė pėr ata qė besuan, e nė ditėn e kijametit janė tė posaēme pėr ta. Kėshtu i sqarojmė argumentet njė populli qė kupton.
33. Thuaj: "Zoti im i ndaloi vetėm tė kėqijat e turpshme, le tė jenė tė hapta ose tė fshehta, ndaloi mėkatin, ndaloi shtypjen e tjetrit pa tė drejtė, ndaloi t'i mvishni All-llahut shok pa patur pėr tė kurrfarė argumenti, dhe ndaloi tė thoni pėr All-llahun atė qė nuk e dini se ėshtė e vėrtetė.
34. Ēdo popull (qė pėrgėnjeshtroi pejgamberėt) ka afatin e vet, e kur t'u vijė afati tyre, ai nuk mund tė shtyhet pėr asnjė moment, e as tė pėrngutet mė parė.
35. O bijtė e Ademit, juve ju vijnė tė dėrguar nga mesi juaj, ju pėrkujtojnė faktet e Mia (shkoni pas tyre). E kush ruhet dhe pėrmirėsohet, pėr ta s'ka as frikė as s'kanė pėrse tė pikėllohen.
36. E ata qė i konsideruan tė rreme faktet tona dhe me kryelartėsi u larguan prej tyre, ata janė banues tė zjarrit dhe nė tė janė pėrjetė.
37. Kush ėshtė mė mizor se ai qė trillon shpifje ndaj All-llahut, apo i pėrgėnjeshtron argumentet e Tij? Ata e arrijnė pjesėn e tyre qė u ėshtė caktuar (nė shėnime) deri kur t'u vijnė atyre tė dėrguarit tanė (melaiket) t'ju marrin shpirtin e u thonė: "Ku janė ata qė pos Zotit i lutshit?" Ata thonė: "Kanė humbur prej nesh" dhe ashtu dėshmojnė pėr vete se ishin mohues (kafira).
38. (All-llahu) Ju thotė: "Hyni nė Xhehennem me atė popull qė ishte para jush nga xhinėt dhe njerėzit (e qė ishin si ju). Sa herė qė njė grup hyn nė tė, e mallkon atė tė mėparshmin derisa kur tė arrijnė nė tė tė gjithė, grupi i fundit i tyre thotė pėr grupin e parė: "Zoti ynė, kėta (paria) na kanė humbur neve (nga rruga e drejtė), pra shtoju dėnimin me zjarr atyre!" (All-llahu) Thotė: "Pėr secilin (grup) ėshtė (dėnimi) i shtuar, por ju nuk po dini.
39. Tė parėt e tyre (paria) tė mbramėve tė tyre ju thotė: " Ju nuk keni pėrparėsi ndaj nesh (pse vetė keni bėrė kufur), shijone pra dėnimin pėr atė qė e fituat!"
40. Nuk ka dyshim se ata qė pėrgėnjeshtruan argumentet Tona dhe nga mendjemadhėsia u larguan prej tyre, atyre nuk u hapen dyert e qiellit dhe nuk do tė hyjnė nė Xhennet deri tė pėrbirojė devja nėpėr vrimėn e gjilpėrės. Ja, kėshtu i shpėrblejmė kriminelėt.
41. Pėr ata ėshtė pėrgatitur shtrat nga zjarri dhe mbulojė (nga zjarri). E kėshtu pra i shpėrblejmė zullumqarėt.
42. Ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, e Ne as qė obligojmė ndoken ēka nuk ka mundėsi (tė veprojė), tė tillėt janė banues tė Xhennetit dhe nė tė janė pėrgjithmonė.
43. Nga zemrat e tyre kemi hequr (kemi zhdukur) ēdo gjė qė ishte krijuar nga zilia (nga urrejtja), janė nė Xhennet, ku rrjedhin lumenj, e ata thonė: "falėnderojmė All-llahun qė na udhėzoi pėr kėtė (pėr iman, pėr punė tė mira,na hoq zilinė, na futi nė Xhennet), pse sikur tė mos na drejtonte All-llahu, ne nuk do tė dinim tė udhėzohemi. Vėrtetė, tė dėrguarit e Zotit na e thanė tė vėrtetėn dhe ne i besuam!" E atyre u drejtohet thirrje: "Ky ėshtė Xhenneti, iu dha juve pėr atė qė vepruat.
44. Ata tė Xhennetit i thėrrasin (i pyesin) banuesit e zjarrit e u thonė: "Ne e gjetėm tė vėrtetė atė qė na e pat premtuar Zoti ynė, e ju (banues tė zjarrit) a e gjetėt tė vėrtetėn atė qė u pat premtuar Zoti juaj?" Ata (banuesit e zjarrit) thonė: "Po". Atėherė nė mes tė tyre (mes dy grupeve) thėrret njė zė: "Mallkimi i All-llahut qoftė mbi zullumqarėt!"
45. Ata qė penguan nga rruga (imani) e All-llahut dhe qė kėrkuan shtrembėrimin e saj dhe ata qė ishin mohues tė botės tjetėr.
46. E mes atyre dyve (dy grupeve) ėshtė njė perde (mur), e mbi A'raf (lart mbi mur) janė burra qė i njohin secilin (tė Xhennetit dhe tė Xhehennemit) me shenjat e tyre. Ata i thėrrasin banuesit e Xhennetit: "Paqja (shpėtimi) qoftė mbi ju!" Ata (tė A'rafit) nuk kanė hyrė nė tė, po shpresojnė.
47. E kur u shkon shikimi i tyre nga ata tė Xhehennemit, Thonė: "Zoti ynė mos na bė neve me mizorėt!"
48. Ata tė Arafit i thėrrasin do burra qė i njohin me shenjat e tyre dhe u thonė: "Ēka ju vlejti ai grumbullimi juaj (nė pasuri e numėr) dhe ajo qė bėnit kryelartėsi?" (e tash jeni nė Xhennenem).
49. A kėta janė ata (besimtarėt), pėr tė cilėt betoheshi se nuk ka pėr t'i pėrfshirė mėshira e All-llahut?" (nė mėnyrė ironike i pėrqeshin kufarėt, mandej u thonė besimtarėve): "Vazhdoni nė Xhennet, as nuk ka frikė pėr ju, as nuk keni pėr t'u brengosur!"
50. Banuesit e zjarrit i thėrrasin (dhe i lusin) ata nė Xhennet (duke ju thėnė): "Na qitni diē nga uji apo nga ajo qė u ka furnizuar All-llahu (se mbaruam nga etja)!" Ata (nė Xhennet) thonė: "All-llahu i ka ndaluar qė tė dyja kėto pėr jobesimtarėt!"
51. Ata qė fenė e tyre e morrėn tallje e lojė dhe tė cilėt i mashtroi jeta e dynjas. Sot, pra, Ne i harrojmė ata sikurse e patėn harruar takimin e kėsaj dite tė tyre dhe, sikurse i refuzonin argumentet Tona!"
52. Ne u sollėm atyre (mekasve) njė libėr (Kur'anin) qė ua shkoqitėm nė baza tė diturisė, e qė ėshtė udhėrrėfyes e mėshirė pėr ata qė besojnė.
53. Ata nuk presin tjetėr, por vetėm atė qė do t'u vijė. E atė ditė kur t'u vijė (dėnimi i premtuar) ajo qė e pritnin, ata tė cilėt mė parė e kishin harruar thonė: "Vėrtetė tė dėrguarit e Zotit tanė erdhėn me fakte tė vėrteta, a kemi ndonjė ndėrmjetsues qė tė na shpėtojė, ose tė kthehemi (nė dynja) e tė veprojmė tjetėr nga ajo qė vepruam" Ata shkatėrruan vetveten dhe u shkoi huq trillimi qė e bėnin.
54. Vėrtetė, Zoti juaj, All-llahu ėshtė Ai qė krijoi qiejt dhe tokėn brenda gjashtė ditėsh, pastaj qėndroi mbi Arshin, Ai e mbulon ditėn me natėn, qė me tė shpejtė e kėrkon atė (mbulimin e dritės sė ditės), edhe dielli, edhe hėna e edhe yjet i janė nėnshtruar sundimit tė Tij. Ja, vetėm Atij i takon krijimi dhe sundimi. I madhėruar ėshtė All-llahu, Zoti i botėve.
55. Lutnie Zotin tuaj tė pėrulur e nė heshtje, pse Ai nuk i do ata qė e teprojnė.
56. Mos bėni ērregullime nė tokė pas rregullimit tė saj (me tė ardhur tė pejgamberėve) dhe lutnie Atė duke pasur frikė (dėnimin) dhe duke shpresuar (mėshirėn). S'ka dyshim se mėshira e All-llahut ėshtė pranė atyre tė mirėve.
57. Ai ėshtė qė i lėshon erėrat si myzhde pranė mėshirės (shiut) sė Tij. E kur ato (erėrat) bartin re tė mėdha mbi, ne i sjellim mbi njė tokė tė vdekur dhe lėshojmė nė tė ujin (shiun), dhe me tė (me ujin) nxjerrim tė gjithė frutat. Kėshtu i nxjerrim (i ngjallim) tė vdekurit, ashtu qė tė pėrkujtoni (fuqinė e Zotit).
58. Me lejen e All-llahut toka e mirė mbinė bimėt, e ajo qė nuk ėshtė kualitative, ajo nuk mbinė vetėm (pak) me vėshtirėsi. Kėshtu Ne i rradhisim argumentet Tona pėr ata qė falenderojnė.
59. Ne e patėm dėrguar Nuhun te populli i vet, e ai tha: "O populli im, adhuronie All-llahun, nuk keni zot tjetėr pos Tij. Unė kam frikė pėr dėnimin Tuaj nė njė ditė tė madhe!"
60. Paria nga populli i tij tha: "Ne po tė shohim (nė kėtė qė na thėrret) plotėsisht tė humbur!"
61. (Nuhu) Tha: "O populli im, unė nuk kam kurrfarė humbje, por unė jam i dėrguar prej Zotit tė botėve!"
62. "Unė ju kumtoj juve shpalljet e Zotit tim, ju kėshilloj dhe unė di nga Zoti im ēka ju nuk dini!"
63. "A mos u ēuditėt qė shpallja ju erdhi nga Zoti juaj pėrmes (gjuhės sė) njė njeriu nga mesi juaj, pėr t'ju tėrhequr vėrejtjen qė tė ruheni dhe ashtu tė shpėtoni!"
64. Po ata e pėrgėnjeshtruan atė (Nuhun), e Ne e shpėtuam atė dhe ata qė ishin me tė nė anije, ndėrsa ata qė pėrgenjeshtruan faktet tona i fundosėm. Vėrtet, ata ishin popull i verbėr.
65. Edhe te (populli) Ad-i (dėrguam) vėllain e tyre Hudin, e ai tha: "O populli im, adhuronie (njė Zot) All-llahun, ju nuk keni zot pos Tij, a nuk po frikėsoheni?!"
66. Paria qė nuk besoi nga populli i tij tha: "Ne po tė shohim mendjelehtė dhe tė konsiderojmė vėrtetė rrenacak!"
67. Tha (Hudi): "O populli im, nuk jam mendjelehtė (nuk kam tė metė mendore), por unė jam i dėrguar prej Zotit tė botėve".
68. (Jam i dėrguar) Qė t'u komunikoj shpalljet e Zotit tim dhe unė jam kėshillues besnik pėr ju.
69. A mos ju erdhi ēudi qė ju erdhi shpallja nga Zoti juaj pėrmes njė njeriu nga mesi juaj, e pėr t'ju tėrhequr vėrejtjen. Perkujtoni kur Ai ju bėri sundues pas popullit tė Nuhut dhe ju shtoi fuqinė fizike. Pėrkujtoni tė mirat e All-llahut qė tė gjeni shpėtim.
70. Ata thanė: "A na erdhe (tė na frikėsosh) qė ta adhurojmė vetėm All-llahun e tė braktisim atė ēka adhuronin prindėrit tanė? Nėse je i vėrtetė (ēka thua) sillna atė qė na premton (kėrcenohesh)".
71. (Hudi) Tha: "Juve ju gjeti dėnimi dhe pėrbuzja nga Zoti juaj. A mė polemizoni mua pėr emra (tė idhujve) qė i emėruat ju dhe prindėrit tuaj, e qė pėr ta All-llahu nuk shpalli kurrfarė argumenti? Pritni pra, (dėnimin) edhe unė sė bashku me ju jam duke pritur".
72. Ne me mėshirėn Tonė e shpėtuam atė dhe ata qė ishin me tė, dhe i shkulėm nga rrėnja, ata qė pėrgenjeshtruan argumentet Tona dhe nuk ishin besimtarė.
73. Edhe te (populli) Themud u dėrguam vėllain e tyre, Salihun, e ai u tha: "O populli im, besonie All-llahun (njė) nuk keni Zot tjetėr pos Tij. Qe, ju erdhi argumenti nga Zoti juaj. Ja, kjo devja ėshtė mrekulli pėr ju. Linie kėtė tė lirė tė hajė nė tokėn e All-llahut dhe kurrsesi mos e merrni me tė keq, e t'ju kapė dėnim i dhembshėm.
74. Pėrkujtoni All-llahun kur Ai ju bėri sundues pas Adit, ju vendosi nė tokė e ju nė rrafshin e saj ndėrtoni pallate, kurse nė kodrina ngritni shtėpia, pėrkujtoni tė mirat e All-llahut e mos u bėni shkatėrrues nė tokė.
75. Krerėt kryelartė nga populli i tij u thanė atyre qė ishin mė tė dobėt e qė kishin besuar: "A e dini se me tė vėrtetė Salihu ėshtė i dėrguar nga Zoti i tij?" Ata thanė: "Vėrtet, ne jemi besimtarė tė asaj me ēka ėshtė dėrguar".
76. Ata kryelartit thanė: "Ne jemi mohues (jobesimtarė) tė asaj qė ju i besuat".
77. Ata e therrėn devėn dhe me kryelartėsi shkelėn dispozitėn e Zotit tė tyre dhe thanė: "O Salih, sillna atė me ēka na u kėrcenove, nėse je prej tė dėrguarve".
78. Atėherė ata pėrjetuan tėrmetin dhe u gdhinė nė shtėpitė e tyre kufoma tė ngrira.
79. Ai u zmbraps prej tyre e tha: "O populli im, unė ju komunikova dėrgesėn e Zotit tim, ju kėshillova sa munda, por ju nuk i pėrfillni kėshilluesit".
80. Pėrkujto kur popullit tė vet Luti i tha: "A punoni tė shėmtuarėn, qė asnjė nga popujt e botės nuk e bėri para jush".
81. Vėrtet, ju tė shtyrė nga epshet u afroheni burrave duke i lėnė gratė. Po ju jeni popull i shfrenuar".
82. Pėrgjigja e popullit tė tij nuk ishte tjetėr vetėm se tė thonė: "Dėboni ata (Lutin me besimtarė) nga vendbanimi juaj, ata janė njerėz qė ruhen shumė (i largohen tė shėmtuarės)".
83. Ne shpėtuam atė dhe familjen e tij, pos gruas sė tij qė mbeti aty (ndėr tė shkatėrruarit).
84. Ne lėshuam mbi ata njė lloj shiu (me gurė). E shiko se si ishte fundi i kriminelėve!
85. E nė Medjen (dėrguam) vėllain e tyre Shuajbin. Ai tha: "O populli im, adhuronie All-llahun (njė), ju nuk keni zot tjetėr pos Tij. Juve ju erdhi mrekullia nga Zoti juaj. Zbatoni drejtė matjen dhe peshojėn, e mos u bėni padrejtėsi njerėzve nė sendet e tyre, dhe mos bėni ērregullime nė tokė pas pėrmirėsimit tė saj. Kėto janė mė tė dobishme pėr ju, nėse jeni besimtarė.
86. Mos zini pusi nė ēdo rrugė e tė kėrcėnoheni dhe tė pengoni nga rruga e All-llahut atė qė i ka besuar atij (Shuajbit), e tė kėrkoni shtrembėrimin e asaj (e rrugės).Pėrkujtoni kur ishit pakicė e Ai ju shumoi dhe shikoni se si qe fundi i ērregulluesve.
87. E nė qoftė se njė grup prej jush ėshtė qė i besoi asaj me tė cilėn unė u dėrgova, e njė grup nuk besoi, duroni deri tė gjykojė mes nesh All-llahu, e Ai ėshtė gjykatėsi mė i mirė.
88. Paria, qė ishte krjelartė nga populli i tij, tha: "O Shuajb, ne do tė dėbojmė ty dhe sė bashku me ty edhe me ata qė besuan nga fshati ynė, ose pa tjetėr tė ktheheni nė fenė tonė". Ai (Shuajbi) tha: "A edhe nėse ne nuk e dėshirojmė atė (kthimin)?".
89. Ne do tė kemi shpifur gėnjeshtėr ndaj All-llahut, nėse ktheheni nė fenė tuaj (idhujtare), pasi qė All-llahu na shpėtoi nga ajo. Nuk ėshtė pėr ne tė kthehemi nė tė vetėm nėse ėshtė dėshira e All-llahut, Zotit tonė. Zoti ynė ka pėrfshirė me diturinė e vet ēdo send, ne ju kemi mbėshtetur All-llahut. Zoti ynė, vendos mes nesh dhe mes popullit tonė gjykimin tėnd tė drejtė, se Ti je mė i miri gjykatės.
90. Krerėt prej popullit tė tij, qė nuk besuan, i thanė: (Popullit i thanė) Nėse shkoni (pranoni) pas Shuajbit, (pas fesė sė tij) atėherė ju jeni me siguri tė dėshpėruar.
91. Ata (popullin e padėgjueshėm) i kapi tėrmet i fortė dhe aguan nė shtėpitė e tyre kufoma tė gjunjėzuara.
92. Ata qė pėrgėnjeshtruan Shuajbin, sikur nuk ekzistuan fare aty, ata qė konsideruan Shuajbin rrenacak, vėrtet ishin tė dėshtuarit.
93. E ai (Shuajbi) u kthye e tha: "O populli im, vėrtet unė ju kumtova porositė e Zotit tim, ju dhashė kėshilla, e si tė brengosem pėr njė popull qė nuk besoi".
94. Ne nuk e dėrguam asnjė pejgamber nė ndonjė vendbanim e qė nuk e ndėshkuam atė (popullin) me skamje e vėshtirėsi tė tjera, nė mėnyrė qė ata tė pėrulen (tė binden).
95. Mandej e zėvendėsuam tė keqen me tė mirėn derisa u shumuan ato (tė mirat) e thanė: "Prindėrit tanė i pat goditur skamja e mjerimi" (ky ėshtė rregull natyror, po ata nuk falėnderuan). Atėherė befas i dėnuam pa e vėrejtur ata.
96. E sikur banorėt e kėtyre vendbanimeve tė kishin besuar dhe tė ishin ruajtur, Ne do t'ju hapnim begati nga qielli e toka, por ata pėrgėnjeshtruan, andaj i dėnuam me shkatėrrim pėr atė qė merituan.
97. A mos u siguruan banorėt e fshatrave nga dėnimi jonė kur ata ishin fjetur (natėn)?
98. A mos u siguruan banorėt e fshatrave nga dėnimi jonė para dite kur ata ishin duke luajtur?
99. A mos u siguruan ata prej ndėshkimit tė All-llahut? Nuk sigurohet kush prej frikės sė ndėshkimit tė All-llahut pos njerėzve tė humbur.
100. A nuk e kanė tė qartė ata qė trashėguan tokėn pas banorėve tė saj (qė u shkaktėrruan) se, nėse dėshirojmė Ne i godasim (i dėnojmė) pėr mėkatet e tyre, ua mbyllim zemrat e tyre, dhe ata nuk dėgjojnė (kėshillat).
101. Kėto janė fshatra pėr tė cilat po tė tregojmė disa nga lajmet e tyre. Atyre iu patėn ardhur tė dėrguarit e tyre me argumente (me mrekulli), por ata nuk i besuan asaj tė cilėn mė parė e kishin gėnjyer. Ja, kėshtu vulos All-llahu zemrat e atyre qė nuk besojnė.
102. Ne te shumica e tyre nuk gjetėm zbatimin e premtimit, e gjetėm shumicėn e tyre jashtė bindjes (respektit).
103. Mandej pas tyre dėrgam Musain me mrekulli tė argumentuara te faraoni dhe rrethi i tij, e ata i refuzuan ato, e shih se si ishte pėrfudimi i shkatruesve?
104. Musai tha: O faraon, s'ka dyshim, unė jam i dėrguar prej Zotit tė botėve".
105. Ėshtė dinjitet pėr mua ta them pėr All-llahun vetėm tė vėrtetėn. Unė u kam ardhur me argumente nga Zoti juaj, lejoi pra beni israilėt tė vijnė me mua!"
106. Ai (faraoni) tha: "Nėse ke ardhur me ndonjė argument, dhe nėse je ai qė thua, na trego pra atė argument".
107. Ai (Musai) e hodhi shkopin e vet, kur ja, u shfaq gjarpėr i vėrtetė.
108. Dhe e nxori dorėn e vet, kur qe, pėr shikuesit dritė e bardhė.
109. Rrethi i parisė nga populli i faraonit tha: "Ky nuk ėshtė tjetėr pos magjistar i pėrsosur".
110. Ai dėshiron t'ju nxjerrė prej tokės suaj: "E ēka mė urdhėroni (propozoni ju)?"
111. Ata (krerėt) thanė: "Ndale atė dhe vėllain e tij, e dėrgo nėpėr qytete tubues (tė magjistarėve).
112. Tė sjellin ēdo magjistarė tė dijshėm (tė aftė).
113. Magjistarėt erdhėn te faraoni, e thanė: " Ne do tė kemi shpėrblim, nė qoftė se dalim fitues!"
114. Ai (faraoni) tha: "Po, dhe ju do tė jeni prej tė afėrmėve tė mi".
115. Ata (magjistarėt) thanė: "O Musa, (zgjidh) ose do tė hedhėsh ti ose ne po hedhim?"
116. Ai (Musai) tha: "Hidhni ju"! E kur hodhėn ata (shkopinjė e litarė), magjepsėn sytė e njerėzve, i frikėsuan ata dhe sollėn njė magji tė madhe.
117. E Ne e frymėzuam Musain (duke i thėnė): "Hidhe shkopin tėnd!" Kur qe, ai gėlltiste atė qė kishin magjepsuar.
118. Atėherė u dėshmua e vėrteta dhe u zhduk ajo qė kishin pėrgatitur.
119. Aty u mundėn ata (magjistarėt dhe faraoni) dhe u kthyen tė poshtėruar.
120. E magjistarėt u hodhėn (u pėrulėn) nė sexhde.
121. Dhe thanė: "Ne i besuam Zotit tė gjithėsisė,
122. Zotit tė Musait dhe tė Harunit!"
123. E faraoni tha: "Ibesuat atij (Musait) para se t'ju lejoja unė? Kjo ėshtė njė dredhi qė ju e pėrgatitėt nė qytet (Misir) pėr t'i dėbuar prej tij banorėt e tij (kibtėt), po mė vonė do ta kuptoni (ēka do t'ju gjejė).
124. Kam pėr t'ua prerė duartė dhe kėmbėt tėrthorazi, pastaj tė gjithė juve do t'ju gozhdoj.
125. Ata (qė besuan) hanė: "S'ka dyshim, ne jemi tė kthyer te Zoti ynė".
126. Ti nuk hakmerresh ndaj nesh vetėm pse besuam nė argumentet e Zotit tonė, pasi qė na erdhėn ata. Zoti ynė, na dhuro durim (pėr dėnimin qė do tė na bėn faraoni) dhe na bėn tė vdesim muslimanė!"
127. Tė parėt nga populli i faraonit thanė: "A do tė lejosh Musain dhe popullin e tij tė bėj pėrēarje nė tokė dhe tė braktisin ty dhe zotat e tu?" Ai (faraoni) tha: "Do t'ua mbysim djemtė e do t'i lėmė tė gjalla gratė e tyre pėr shėrbim, ne jemi dominues mbi ta".
128. Popullit tė vet Musai i tha: "Kėrkoni ndihmė prej All-llahut dhe kini durim. S'ka dyshim se toka ėshtė e All-llahut, ia lė nė trashėgim atij qė nga robėt e tij, e ardhmja e lumtur ėshtė pėr tė devotshmit.
129. Ata (populli i Musait) thanė: "Ne ishim tė shtypur para se tė na vije ti, e edhe pasi na erdhe". Ai (Musai) tha: "Ėshtė shpresė se All-llahu do ta shkatėrrojė armikun tuaj (faraonin), e ju do t'ju bėjė ta zėvendėsoni nė kėtė vend, e do t'ju shikojė se si ju veproni".
130. (Pėr madhėrinė e Zotit) Ne e provuam popullin e faraonit me skamje dhe me pakėsim tė frutave, nė mėnyrė qė tė marrin mėsim.
131. Kur u vinte atyre e mira (viti i begatshėm), ata thonin: "Kjo ėshtė e (mira) jona thjesht". E kur i godiste ndonjė e keqe, fatin e zi ia pėrshkruanin Musait dhe atyre (besimtarėve) qė ishin me tė. Veni re, fati i tyre ėshtė te All-llahu (e jo te Musai), por shumica e tyre kėtė nuk e dinin.
132. Ata thanė: "Me ēfarėdo argumenti tė na vijshė qė me te tė na magjepsesh (largosh nga feja qė kemi), ne nuk do tė besojmė ty".
133. Atėherė (pėr shkak tė mohimit) Ne lėshuam kundėr tyre: vėrshimin, karkalecat, rriqėrat (insekte dėmtuese), bretkocat dhe gjakun, fakte tė gjalla njėra pas tjetrės, po ata mbanin kokėfortėsi sepse ishin mėkatar.
134. Pasi qė i gjeti belaja (me ato masa dėnimi) ata thanė: "O Musa, lute pėr ne Zotin tėnd me atė meritė qė ke (si pejgamber), nėse na e largon dėnimin ne do tė pranojmė ty (si tė dėrguar) dhe do t'i lejojmė beni israilėt bashkė me ty (tė shkoni ku tė doni).
135. E kur e larguam nga ata dėnimin (me lutjen e Musait) pėr deri nė njė afat qė do tė arrinin, ata e thyen besėn.
136. Atėherė ndėrmorėn kundėr tyre dhe i fundosėm nė det, ngase pėrgėnjeshtruan argumentet Tona dhe nuk qanė kokėn pėr to.
137. E atij populli qė ishte i nėnshtruar i trashėguam lindje e perėndim tė tokės, qė Ne e bekuam (me tė mira), ndėrsa pėr durimin qė patėn, u plotėsua fjala mė e mirė (premtimi i vėrtetė) e Zotit ndaj beni israilve; rrėnuam atė qė bėnte faraoni i tij, si dhe atė qė kishin ndėrtuar ata.
138. Beni israilėt i kaluam pėrtej detit, e ata me njė popull qė adhuronte do statuja tė tyre, dhe thanė: "O Musa, na e bėn edhe ne njė zot (statujė) si zotėt qė i kanė ata (ai popull)". Ai (Musai) tha: "Ju jeni popull qė nuk dini".
139. Vėrtet, ai popull (qė po adhuron idhuj) ėshtė i shkatėrruar nė atė (adhurim) dhe ajo qė vepruan ėshtė e asgjėsuar (s'ka dobi).
140. Musai tha: "Mos deshėt, pos All-llahut, tė kėrkoj pėr ju zot tjetėr, kurse Ai ju vlerėsoi mbi njerėzit e tjerė?"
141. Pėrkujtoni (o beni israil) kur Ai ju shpėtoi prej popuulit tė faraonit, qė u shtroi mė tė keqen mundim, ua mbyti djemt tuaj, ua la tė gjalla gratė tuaja. E ju me kėto ishit nė sprovė tė madhe nga Zoti juaj".
142. Dhe Ne i caktuam Musait tridhjetė net (afatin pėr shpallje), e ato i plotėsuam edhe me dhjetė dhe kėshtu u mbush afati pėr takim Zotin e tij nė katėrdhjetė net. Ndėrsa Musai vėllait tė vet Harunit, i tha: "Mė zėvendėso mua te populli im dhe rregullo, e mos shko rrugės sė tė kėqinjve".
143. E kur Musai erdhi nė kohėn qė i caktuam dhe i foli Zoti i vet, ai tha: "Zoti im! Mė mundėso pamjen tėnde e tė shikoj!" Ai (Zoti) i tha: "Ti nuk ke mundėsi tė mė shohėsh, por shiko kodrėn, e nėse ajo qėndron nė vendin e vet, ti do tė shohėsh Mua. Kur u drejtua kah kodra, njė pjesė e dritės nga Zoti i tij e bėri atė (kodrėn) thėrmi, e Musait i ra tė fikėt. Kur erdhi nė vete, tha: "E lartė ėshtė madhėria Jote, pendohem te Ti (pėr atė qė kėrkova), dhe unė jam i pari i besimtarėve!"
144. Ai (All-llahu) tha: "O Musa, Unė tė gradova ty mbi njerėzit me shpalljen Time dhe me tė folurit tim. Merr atė qė tė dhash dhe bėhu mirėnjohės.
145. Dhe i pėrshkruan atij nė pllaka ēdo gjė (qė i nevojitej), si kėshillim dhe sqarim pėr secilin send. "Merri kėto me seriozitet dhe urdhėroje popullin tėnd qė t'i pėrvetėsojė mė tė mirat e tyre (dispozitat me shpėrblim mė tė madh). Unė do t'ua tregoj vendbanimin mėkatarėve.
146. Unė do t'i zbraps nga argumentet e Mia ata tė cilėt pa pasur drejtė bėjnė kryelarėsi nė tokė, tė cilėt edhe nėse shohin ēdo argument nuk besojnė, dhe nėse shohin udhėn e shpėtimit, nuk e marrim atė rrugė, nėse e shohin rrugėn e gabuar atė e marrin rrugė. Kėtė (kėtė verbėrim tė tyre), ngase ata i konsideruan tė rreme faktet Tona dhe ngase i lanė pas dore ato.
147. Ata tė cilėt i mohuan argumentet Tona dhe takimin nė ditėne botės sė ardhshme, ata asgjėsuan veprat e tyre. A shpėrblehen ata (mė thevab ose me dėnim) pos sipas asaj si kanė vepruar.
148. Populli i Musait, pas tij (kur ai shkoi nė kodrėn Tur pėr pranimin e shpalljes) e mbaroi nga stolitė e tyre njė figurė viēi qė kishte britmė (Pallte). A nuk e shihnin ata se ai nuk ju fliste as nuk i udhėzonte nė ndonjė rrugė tė drejtė. E morėn atė (e adhuruan si idhull viēin), e ishin tė padrejtė ndaj vetes sė tyre.
149. E kur nė duart e tyre u thye (ajo vepėr e shėmtuar u penduan) dhe e kuptuan se me tė vėrtetė kanė gabuar thanė: "Nėse nuk na mėshiron Zoti ynė dhe nuk na falė gabimin, ne padyshim do tė jemi nga mė tė dėshpruarit.
150. E kur u kthye Musai shumė i hidhėruar te populli i vet, tha: "Sa keq mė paskeni zėvendėsuar pas shkuarjes sime! A e ngutėt (pritjen) urdhėrin e Zotit tuaj? I hodhi pllakat dhe e zuri pėr (flokė) koke vėllain e vet duke e tėrhequr kah vetja". Ai (vėllai Harun) tha: "O bir i nėnės sime, populli mė mundi dhe gati mė mbyti, mos mė konsidero mua me njerėzit mizorė".
151. (Musai) Tha: "Zoti im, mė falė mua dhe vėllain tim dhe na dhuro mėshirėn Tėnde, se Ti je mėshirues i mėshiruesve.
152. Nuk ka dyshim se ata qė adhuruan viēin ka pėr t'i pėrfshirė pėrbuzja nga Zoti i tyre dhe nėnēmimi nė jetėn e dynjasė. Kėshtu, i shpėrblejmė (me dėnim) trilluesit e rrenės.
153. E ata qė bėnė vepra tė kėqia e pastaj u penduan pas tyre, dhe besuan sinqerisht, Zoti yt ua falė gabimet dhe ėshtė mėshirues pas tij (pas pendimit tė tyre).
154. E kur iu ndalė hidhėrimi Musait, ai mori pllakat (qė i pat hedhur), e nė tekstin e tyre ishin (shėnuar) udhėzime e mėshirė pėr ata qė kanė frikė ndaj Zotit tė tyre.
155. Musai zgjodhi nga populli i vet shtatėdhjetė veta pėr kohėn qė Ne ia caktuam takimin. E pasi qė kapi ata dridhja (e tokės), ai tha: "Zoti im!, sikur tė kishe dashur Ti, i kishe zhdukur mė parė ata dhe mua. A po na zhduk pėr atė qė bėnė tė marrėt nga ne? Kjo ėshtė vetėm sprovė e Jotja, qė me tė e bėn tė humbur atė qė do, dhe e vė nė rrugė tė drejtė atė qė do. Ti je mbrojtėsi ynė, pra falna e mėshirona, se Ti je mė i miri qė falė (gabimet).
156. Dhe cakto pėr ne (jetė) tė mirė nė dynja dhe tė mirė nė botėn tjetėr, pse vėrtet jemi kthyer kah Ti. Ai (Zoti) tha: "Dėnimi im ėshtė ai me tė cilin e godas cilin dua, e mėshira Ime ka pėrfshirė secilin send. Atė (Mėshirėn) do ta caktoj pėr ata tė cilėt i ruhen (mėkateve), e japin zeqatin dhe pėr ata qė argumentet tona i besojnė.
157. Qė pranojnė tė dėrguarin (Muhammedin), Pejgamberin arab, (qė nuk shkruan as nuk lexon), tė cilin e gjejnė tė cilėsuar (tė pėrshkruar me virtytet e tij), te ata nė Tevrat dhe nė Inxhil, e qė i urdhėron ata pėr ēdo tė mirė dhe i ndalon nga ēdo e keqe, u lejon ushqimet e kėndėshme dhe u ndalon ato tė pakėndshmet, dhe heq nga ata barrėn e rėndė tė tyre dhe prangat qė ishin mbi ta. Pra, ata tė cilėt e besojnė atė, e ndėrojnė dhe e ndihmonė, veprojnė me dritėn qė iu zbrit me tė, tė tillėt janė tė shpėtuarit.
158. Thuaj (Muhammed): "O ju njerėz! Unė jam i dėrgari i All-llahut te tė gjithė ju. All-llahut qė vetėm i Tij ėshtė sundimi i qiejve e i tokės, s'ka tė adhuruar tjetėr pos Tij; Ai jep jetė dhe Ai jep vdekje, pra besoni All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, pejgamberin e pashkolluar, qė beson All-llahun dhe shpalljet e Tij, ndiqnie rrugėn e tij qė ta gjeni tė vėrtetėn.
159. Edhe prej popullit tė Musait qe njė grup qė udhėzoi drejtė dhe iu pėrmbajt asaj (drejtėsisė).
160. Ne i ndamė ata (popullin e Musait) nė dymbėdhjetė grupe fises, e kur Musait i kėrkoi ujė populli i vet, Ne e udhėzuam (duke thėnė): "Bjeri me shkopin tėnd gurit" (ai i ra) dhe prej tij (gurit) gufuan dymbėdhjetė kroje, ashtu qė secili grup e dinte krojin e vet. Ne bėmė qė retė t'u bėjmė hije atyre dhe u sollėm rrėshirė dhe shkutėza (dhe u thamė): "Hani nga tė mirat me tė cilat ju dhuruam!" (e pse ishit pėrbuzės). Ata nuk na dėmtuan Ne, por e dėmtuan vetveten e tyre (ngase u dėnuan).
161. (pėrkujto edhe kėtė) Kur atyre iu tha: "Banoni nė kėtė fshat (vendbanim) dhe hani nga (frutat e tij) kah tė doni e thuani: "Falje" dhe nė derė hyni tė pėrulur, se Ne do t'ua shtojmė edhe mė punėmirėve!"
162. E ata prej tyre qė ishin mizorė ndrushuan fjalė tjetėr nga ajo qė iu kishte thėnė, atėherė Ne zbritėm kundėr tyre njė dėnim nga qielli pėr shkak se ishin zullumqarė.
163. Dhe pyeti ti (Muhammed) pėr fshatin qė ishte nė breg tė detit e ata e shkelėn rendin e tė shtunės (qė e kishin tė ndaluar gjuajtjen e peshqve), kur nė tė shtunėn e tyre peshqit u vinin sheshazi mbi ujė, e nė ditėn qė nuk festonin nuk u vinin. Ja, kėshtu i sprovuam ata ngase ishin mėkatarė.
164. Dhe kur njė grup prej tyre thanė: "Pėrse kėshilloni njė popull qė All-llahu do ta shkatėrrojė ose dėnojė me njė dėnim tė ashpėr?" Thanė (kėshilluesit): "Arsyetimi para Zotit tuaj dhe me shpresė qė t'ju largohen gabimeve".
165. E kur braktisėn atė pėr tė cilėn ishin kėshilluar, Ne i shpėtuam ata qė pengonin nga tė kėqiat, ndėrsa ata qė kundėrshtuan i kapėm me njė dėnim tė fortė, ngase ishin tė shfrenuar.
166. E kur ata tejkaluan me arogancė tė hapėt, nga ajo qė ishin tė ndaluar, Ne i shndėrruam nė majmunė tė pėrbuzur.
167. Pėrkujto (o i dėrguar) kur Zoti Yt shpalli qartas se mbi ta do tė vė, deri nė ditėn e kijametit, sundimin e ndonjė qė ka pėr t'ua shijuar atyre mundimin mė tė shėmtuar. Vėrtet Zoti yt ndėrmerr shpejt dėnimin, Ai edhe falė e mėshiron shumė.
168. Ne i shpėrndajmė ata nė grupe nėpėr tokė; prej tyre ka tė mirė, por edhe jo tė tillė. Ne i provuam me tė mira e me tė kėqia, nė mėnyrė qė tė tėrhiqen nga e keqja.
169. E pas tyre erdhi brezi qė trashėgoi librin. Kėta merrnin mjete tė pavlerė tė kėsaj bote (lakmues qė nuk dallonin tė mirėn a tė keqen) e thonin: "Do tė na bėhet falje", e merrnin atė pėrsėri. A nuk ėshtė marrė prej tyre zotimi nė librin (Tevratin) se nuk do tė thonė ndaj All-llahut tjetėr pos tė vėrtetės dhe ata e dinim mirė se ēka nė tė (libėr). Po, a nuk po kuptoni se bota tjetėr ėshtė mė e mirė (se ajo ēka merrnit ju) pėr ata qė ruhen.
170. Po atyre qė i pėrmbahen librit dhe falin namazin, Ne nuk u humbin shpėrblimin tė tė mirėve.
171. Pėrkujto kur ngritėm kodrėn mbi ta si re, e ata menduan se ajo do tė bie mbi ta. (Ne u thamė): Merrni kėtė qė u dhamė me kujdes dhe pėrkujtoni ē'keni nė tė, e tė ndaleni nga ajo qė ėshtė e ndaluar.
172. Pėrkujto kur Zoti Yt nxori nga shpina e bijve tė Ademit pasardhėsit e tyre dhe i bėri dėshmues tė vetes sė tyre (duke u thėnė): "A nuk jam Zoti juaj?" Ata thanė: "Po, dėshmuam!" Tė mos thoni nė ditėn e kijametit: "Ne nga ky (dėshmim) ishim tė panjohur.
173. Ose tė mos thoni: "Prindėrit tanė mė parė ishin idhujtarė, e ne ishim pasardhės tė tyre. A do tė na shkatėrrosh ne pėr atė qė bėnė ata asgjėsues tė sė vėrtetės?"
174. Po kėshtu u sqarojmė argumentet, qė ata tė kthehen nga e gabuarja nė tė vėrtetėn.
175. Dhe lexoju atyre tregimin e atij qė patėm dhėnė dituritė Tona, ndėrsa ai u zhvesh prej tyre dhe atėherė atė e shoqėroi shejtani dhe kėshtu ai u bė prej tė humburėve.
176. E sikur tė donim Ne, do ta ngrisnim lartė me (dituri), por ai nuk iu largua tokės (dynjasė) dhe shkoi pas epshit tė vet. Shembulli i tij ėshtė si ai i qenit, tė cilin nėse e pėrzė ai e nxjerr gjuhėn, po edhe nėse nuk e pėrzė, ai sėrish e nxjerr gjuhėn. Ky ėshtė shembulli i atyre qė i konsideruan tė rreme argumentet Tona. Ti rrėfe tregimet (ymetit tėnd) nė mėnyrė qė ata tė mendojnė.
177. Shembulli i keq ėshtė populli, ai qė pėrgenjeshtroi faktet Tona dhe e dėmtoi vetveten.
178. Atė qė All-llahu e udhėzon, ai ėshtė nė rrugė tė drejtė, e atė qė e humb, e ata janė tė dėshpruarit.
179. Ne krijuam shumė nga xhinėt e njerėzit pėr xhehennem. Ata kanė zemra qė me to nuk kuptojnė, ata kanė sy qė me ta nuk shohin dhe ata kanė veshė qė me ta nuk dėgjojnė. Ata janė si kafshėt, bile edhe mė tė humbur, tė tillėt janė ata tė marrėt.
180. All-llahu ka emrat mė tė mirė, andaj Atė thirrnie me ata e hiquni nga ata qė bėjnė shtrembėrime me emrat e Tij. Ata kanė pėr t'u shpėrblyer (me dėnim) pėr veprimet e tyre.
181. E ndėr ata qė krijuam Ne, ka njerėz qė udhėzojnė nė tė drejtėn e edhe veprojnė me tė.
182. Ndėrsa ata qė i konsideruan tė rreme argumente Tona, Ne do t'i shpijmė nė humbje nė mėnyrė graduale kah nuk e kuptojnė ata.
183. Mirėpo, atyre u jap afat, se kapja (dėnimi) Ime ėshtė e fortė.
184. A nuk menduan ata se ai bashkėkohaniku i tyre (Muhammedi) nuk ka farė ēmendurie, ai ėshtė vetėm qortues i hapėt.
185. A nuk vėshtruan ata me vėmendje pushtetin e madh nė qiej e nė tokė dhe ēka krijoi All-llahu prej sendeve, e edhe nė atė se ndoshta u ėshtė afruar afati i tyre i vdekjes. Atėherė, cilės bisedė pos kėsaj (Kur'anit) do ti besojnė?
186. Pėr atė qė All-llahu e la nė humbje, s'do tė ketė udhėzues, dhe ata do t'i lė tė bredhin nė vrazhdėsinė e tyre.
187. Tė pyesin ty (Muhammed) pėr ēastin (katastrofėn e pėrgjithshme) se kur do tė ndodhė ai. Thuaj: "Atė e di vetėm Zoti im, kohėn e tij nuk mund ta zbulojė kush pos Tij (e sjell kijametin pa e hetuar asnjė nga krijesat). Ēėshtja e tij (se kur do tė ndodh) ėshtė preokupim i rėndė (pėr krijesat) nė qiej e nė tokė. Ai (katastrofa) nuk ju vjen ndryshe, vetėm befas. Tė pyesin ty sikur ti di pėr tė. Thuaj: "Pėr tė di vetėm All-llahu, por shumica e njerėzve nuk e dinė (pse ėshtė e fshehtė)".
188. Thuaj: "Unė nuk kam nė dorė pėr veten time as ndonjė dobi, as ndonjė dėm, pos ēka do All-llahu. Sikur ta dija tė fshehtėn, do tė shumoja pėr vete tė dobishmet, e nuk do tė mė prekte gjė e keqe. Unė nuk jam tjetėr vetėm se qortues dhe pėrgėzues pėr njerėzit qė besojnė.
189. Ai (All-llahu) ėshtė Ai qė ju krijoi prej njė vete, e prej saj pėr t'u qetėsuar pranė saj. Kur e mbuloi ai (mashkulli) atė (gruan), ajo u ngarkua me njė barrė tė lehtė dhe ashtu vazhdoi me tė, e kur u bė e rėndė, ata tė dy lutėn All-llahun, Zotin e tyre: "Nėse na jep njė (fėmijė) tė mirė, ata (pa tė meta), ne do tė jemi falendėrues ndaj Teje".
190. Pasi qė atyre tė dyve ju dha (fėmijė) tė mirė, ata (fėmijė e pasardhės) i pėrshkruan shokė nė atė qė iu dha. I pastėr ėshtė All-llahu nga ajo qė ia pėrshkruajnė.
191. A i pėrshkruajnė shok atė ēka nuk mund tė krijojė asnjė send, e ata (idhujt) vetė janė tė krijuar.
192. Ata (idhujt) nuk mund t'ju sjellin atyre ndonjė ndihmė e as veten e tyre ta ndihmojnė.
193. Dhe, edhe nėse i thirrni pėr t'i udhėzuar, ata nuk ju pėrgjigjen. Pėr ju ėshtė njejtė, i thirrėt ata ose heshtėt.
194. S'ka dyshim se ata qė po i adhuroni ju pos All-llahut, janė tė krijuar sikur ju (njerėzit janė mė tė pėrsosur). Thirrni pra ata, e le t'ju pėrgjigjen juve nėse thuani tė vėrtetėn.
195. A kanė ata (idhujt) kėmbė tė ecin me to, a kanė duar tė rrėmbejnė me to, a kanė sy tė shohin me ta? Thuaj: "Thirrni shokėt (zotat) tuaj e thurrni kurtha pėr mua e mos pritni".
196. Mbrojtėsi i im ėshtė All-llahu qė zbriti librin. Ai kujdeset pėr tė mirėt.
198. Dhe nėse i thirrni pėr udhėzim, nuk dėgjojnė, e tė duken se po tė shikojnė ty, po ata nuk shohin.
199. Ti (Muhammed) merre tė lehtėn, urdhėro pėr tė mirė dhe hiqu prej tė padijshmėve.
200. E nėse tė godet shejtani me ndonjė vesvese, ti kėrko strehim te All-llahu, sepse vėrtet Ai dėgjon e di.
201. Vėrtet, ata qė janė tė ruajtur, kur i prek ndonjė iluzion nga djalli, ata pėrkujtojnė (All-llahun), nga djalli, ata pėrkujtojnė (All-llahun), dhe atėherė shohin (tė vėrtetėn).
202. E vėllezėrit e tyre (jo tė ruajturit) i pėrkrahin (shejtanėt) pėr nė humbje dhe nuk ndahen.
203. Dhe, kur ti nuk u sjell atyre ndonjė mrekulli (qė e kėrkojnė) thonė: "Pėrse ti nuk e trilove vetė?" Thuaj "Unė (nuk trilloj) i pėrmbahem vetėm asaj qė mė shpallet nga Zoti im, ky (Kur'ani) ėshtė argument (me tė cilin ndriēohen zemrat) nga Zoti juaj, ėshtė udhėrrėfyes dhe mėshirė pėr popullin qė beson.
204. Kur lexohet Kur'ani, ju dėgjoni atė (me vėmendje) dhe heshtni, nė mėnyrė qė tė fitoni mėshirė.
205. Ti pėrmende Zotin tėnd nė vete (heshtas), me respekt e me dro, jo me shprehje tė larta, (pėrmende) nė mėngjes e nė mbrėmje dhe mos u bėrė prej atyre qė nuk kanė kujdes.
206. S'ka dyshim se ata qė janė pranė (afėr) Zotit tėnd (melekėt) nuk tėrhiqen nga adhurimi ndaj Tij nga mendjemadhėsia, Atė e madhėrojnė dhe vetėm Atij i bėjnė sexhde.

8. Enfal
1. Tė pyesin ty (Muhammed) pėr plaēkėn (e fituar nė luftė), thuaju: "Plaēka, (mėnyra e ndarjes sė saj) ėshtė ēėshtje e All-llahut dhe tė dėrguarit, prandaj kini frikė All-llahun, pėrmirėsoni gjendjen e unitetit tuaj dhe nėse jeni besimtarė, respektone All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij.
2. E, besimtarė tė vėrtetė janė vetėm ata, tė tė cilėve kur pėrmendet All-llahu u rrėnqethen zemrat e tyre, kur u lexohen ajetet e Tij u shtohet besimi, dhe qė janė tė mbėshtetur vetėm te Zoti i tyre.
3. Dhe, tė cilėt falin (rregullisht) namazin dhe nga ajo, me ēka Ne i furnizuam, ata japin.
4. Tė tillėt janė besimtarė tė vėrtetė dhe pėr kėtė kanė vende tė larta te Zoti i tyre, kanė falje dhe kanė furnizim nė mėnyrė tė ndershme.
5. (Mospajtimi i tyre pėr plaēkė ėshtė) Ashtu si ai kur tė nxori Zoti yt nga shtėpia jote pėr tė vėrtetėn, e njė grup nga besimtarėt nuk ishte i kėnaqur.
6. Bėjnė polemikė me ty pėr tė vėrtetėn pasi qė e kishin tė qartė (se ti veron me lejen e Zotit) sikur me qenė se shtyheshin nė vdekje tė sigurt.
7. Pėrkujtoni kur All-llahu ju premtoi njerėn prej dy grupeve se ėshtė juaja, e ju dėshironit t'ju takojė ai (grup) i paarmatosur, ndėrsa All-llahu dėshiroi qė me premtimet e Tij ta vendosė tė vėrtetėn, e tė zhdukė nė themel mbeturinėn e mohuesve.
8. Ta forcojė tė vėrtetėn e ta ērrėnjosė tė kotėn, edhe pse kėtė e urrejnė kriminelėt.
9. Pėrkujtoni kur kėrkuat ndihmė prej Zotit tuaj, e Ai ju ėshtė pėrgjigjur: "Unė do t'ju ndihmoj me njėmijė engjėj qė vijnė njė pas njė (grup pas grupi).
10. All-llahu nuk e bėri atė (ndihmėn) pėr tjetėr, vetėm t'ju gėzojė(t'u japė myzhde) dhe pėr t'i forcuar (qetėsuar) me tė zemrat tuaja, pse ndihma nė realitet ėshtė vetėm prej All-llahut. All-llahu ėshtė mbizotėrues dhe i urtė.
11. Dhe kur Ai ju kaploi me njė kotje (gjumė) qė ishte siguri pėr ju nga ana e Tij, ju lėshoi shi nga qielli pėr t'ju pastruar me tė, largoi prej jush shtimet e shejtanit, e qė tė fuqizojė bindjen nė zemrat tuaja dhe t'ju pėrforcoj me tė (me shi) kėmbėt tuaja.
12. Edhe kur Zoti yt u kumtoi engjėjve se: "Unė jam me ju, pra, inkurajoni ata qė besuan! Unė do tė hedh frikė nė zemrat e atyre qė nuk besuan, e ju goditni nė qafė e lartė, mėshonju atyre nė ēdo gjymtyrė (gishtėrinj).
13. Kėtė (ndėshkim pėr ta) ngase kundėrshtuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, e kush kundėrshton All-llahun dhe tė dėrguarn e Tij, nuk ka dyshim se All-llahu ėshtė ndėshkimfortė.
14. Kėshtu e keni (dėnimin), pra shijone, e pėr mohuesit ėshtė edhe dėnimi i zjarrit.
15. O ju qė besuat! Kur tė ndesheni nė turmėn (qė lėviz ngadalė) e atyre qė mohuan,mos ua ktheni shpinėn.
16. Kush ua kthen atyre shpinėn, nė atė moment veē atij qė kthehet pėr tė luftuar ose pėr t'iu bashkėngjitur njė grupi tjetėr, ai ka tėrhequr kundėr vetes hidhėrimin e All-llahut dhe vendi i tij ėshtė xhehennemi. E ai ėshtė pėrfundim i keq.
17. Ju nuk i mbytėt (nė tė vėrtetė) ata, por All-llahu (me ndihmėn qė ua dha) i mbyti ata, dhe ti nuk i gjuajte, (nė tė vėrtetė) kur i gjuajte ata, por All-llahu (tė ndihmoi) i gjuajti, e (bėri kėtė) pėr t'i shpėrblyer besimtarėt me njė dhunti tė mirė nga ana e Tij. All-llahu gjithēka dėgjon dhe di.
18. Ja kjo ėshtė e vėrteta. All-llahu dobėson dredhitė e qafirave (kufarėve).
19. Nėse ju (idhujtarė) kėrkuat fitore, ja, ku e keni fitorėn, (kjo ėshtė ironi pėr ta) po nėse hiqni dorė (nga lufta kundėr Pejgamberit), ajo do tė jetė nė dobinė tuaj, e nėse ju ktheheni, edhe Ne kthehemi. Ana (grumbulli) juaj nuk do t'ju vlejė asgjė edhe nėse ėshtė e madhe, sepse All-llahu ėshtė me besimtarėt.
20. O ju qė besuat, respektoni All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, e mos e braktisni atė se ju po e dėgjoni.
21. Dhe mos u bėni si ata qė thanė: "Dėgjuam", por nuk dėgjojnė.
22. Krijesat (gjallesat) mė tė dėmshme te All-llahu janė ata tė shurdhėtit, memecėt, tė cilėt nuk logjikojnė.
23. Sikur tė dinte All-llahu pėr ndonjė tė mirė prej tyre, do t'i bėnte tė dėgjojnė, po edhe sikur t'i bėnte tė dėgjojnė, ata do tė zbrapseshin dhe do tė refuzonin.
24. O ju qė besuat, pėrgjigjuni All-llahut dhe tė dėrguarit kur ju ftojnė pėr atė qė ju jep jetė, (pėr fenė e drejtė), dhe ta dini se All-llahu ndėrhyn ndėrmjet njeriut dhe zemrės sė tij, dhe se ju do tė tuboheni te Ai.
25. Ruajuni nga e keqja (nga dėnimi) qė nuk godet vetėm ata qė bėnė mizori prej jush, (por edhe tė mirėt), dhe ta dini se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė.
26. Pėrkujtoni kur ishit pakicė e tė dobėt nė tokė, dhe frikėsoheshit se do t'ju rrėmbejnė njerėzit (idhujtarėt), e Ai ju mundėsoi vend tė sigurt (nė Medinė) dhe ju pėrkrahu me ndihmėn e Tij, ju furnizoi me tė mira, qė tė jeni mirėnjohės.
27. O ju qė besuat, mos e tradhtoni All-llahun dhe tė dėrguarin, qė tė tradhėtoni amanetet tuaja, deri e dini sa e keqe ėshtė kjo.
28. Dhe, dine se pasuria e juaj dhe fėmijėt tuaj janė vetėm njė sprovė, dhe se te All-llahu ėshtė shpėrblimi i madh.
29. O ju qė besuat, nėse keni frikė All-llahun, Ai do tė vėrė udhėzim (nė zemrat tuaja) pėr ju, do t'ua mbulojė tė kėqiat, do t'ua falė mėkatet. All-llahu ėshtė dhurues i madh.
30. Pėrkujto (o i dėrguar) kur ata qė nuk besuan thurnin kundėr teje; tė ngujojnė, tė mbysin ose tė dėbojnė. Ata bėnin plane, e All-llahu i asgjėsonte, se All-llahu ėshtė mė i miri qė asgjėson (dredhitė).
31. E kur atyre u lexohen ajetet Tona (Kur'ani), thonin: "Kemi dėgjuar (kėso fjalėsh) dhe sikur tė donim edhe ne do tė thonim diēka tė ngjajshme me kėtė dhe se ky nuk ėsht gjė tjetėr pos mit i lashtė".
32. Dhe (pėrkujto) kur thanė: "O All-llah! nėse ėshtė ky (Kur'ani) vėrtet prej Teje, lėsho gur nga qielli kundėr nesh, ose sillna ndonjė dėnim tė idhėt.
33. Po All-llahu nuk do t'i dėnojė ata, derisa ti (Muhammed) je nė mesin e tyre dhe All-llahu nuk do t'i dėnojė, derisa ata kėrkojnė falje (istigfarė).
34. Ēka kanė ata qė tė mos i dėnojė All-llahu, kur ata janė qė pengojnė (tė tjerėt) nga xhamia e shenjtė (Qabja), e edhepse nuk janė mbikėqyrės tė saj. Kujdestarėt e saj janė vetėm ata qė ruhen (tė devotshmit), por shumica e tyre nuk ėshtė qė di.
35. Lutja e tyre pranė shtėpisė (Qabes) nuk ishe tjetėr veēėse britmė dhe duartrokitje, prandaj vuane dėnimin pėr shkak se mohonit.
36. Ata qė nuk besuan, shpenzojnė pasurinė e tyre pėr tė penguar nga rruga e All-llahut. Ata do tė shpenzojnė atė dhe ajo do tė bėhet dėshprim i tyre, e madje ata do tė mposhten. E ata qė mohuan, do tė pėrmblidhen vetėm nė xhehennem.
37. (Kjo masė) Qė ta dallojė All-llahu tė keqin nga i miri, dhe qė tė vė tė kėqinjtė njėri mbi tjetrin, t'i bėjė grumbull tė gjithė e t'i hedhė nė xhehennem. E tė tillėt janė mė tė dėshpruarit.
38. Thuaju atyre qė nuk besuan nėse heqin dorė (nga rruga e tyre e gabuar dhe besojnė) do t'u falet e kaluara, po nėse vazhdojnė, ligji (i Zotit), izbatuar ndaj tė parėve ėhtė i ditur (edhe ju do t'ju zė).
39. Luftoni ata derisa tė mos mbetet idhujtari (besim i kotė), e i tėrė adhurimi tė bėhet vetėm pėr All-llahun. Po nėse ata ndalen (i japin fund mosbesimit), All-llahu ėshtė mbikėqyrės pėr atė qė veprojnė.
40. Po nėse refuzojnė, ta dini se All-llahu ėshtė mbrojtės i juaji. E, sa mbikėqyrės e ndihmės i mirė ėshtė Ai.
41. Ju (besimtarė) ta dini se njė e pesta e asaj qė fituat, nga ndonjė send, i takon (pėrkujtuesve tė) All-llahut, tė dėrguarit tė Tij, tė afėrmve tė tij (tė dėrguarit), jetimėve, nevojtarėve dhe atyre nė mėrgim, (ky ėshtė pėrcaktimi i Zotit), nėse keni besuar All-llahun, dhe atė, (Kur'anin) qė ia zbritėm robit Tonė (Muhammedit) ditėn e furkanit (ditėn e Bedrit, kur u dallua e vėrteta nga e shtrembėra), ditėn e konfrontimit tė dy grupeve. All-llahu ėshtė i fuqishėm pėr ēdo gjė.
42. Kur ju ishit nė bregun e afėrt tė luginės, e ata nė bregun e largėt tė saj (ju ishit kah Medina e ata kah Meka), ndėrsa karavani ishte mė poshtė prej jush (kah deti). Dhe, sikur tė ishit ju ata qė njėri tjetrit i keni caktuar takimin, do ta thyenit caktimin. Por All-llahu ishte Ai qė zbatojė ēeshtjen e kryer tanimė, e tė shkatėrrojė me argument atė qė u shkatėrrua dhe tė bėjė tė jetojė me argumentet atė qė jetoi. All-llahu vėrtet dėgjon e di.
43. Dhe (pėrkujto) kur All-llahu t'i dėftoi ty ata nė ėndėrr, tė paktė nė numėr, e sikur t'i dėftonte shumė, ju do tė dobėsoheshit e do tė grindeshsit pėr ēėshtjen (e luftės), por All-llahu ju shpėtoi. All-llahu vėrtet e di shumė mirė se ē'mbajnė kraharorėt (zemrat).
44. Pėrkujtoni kur u takuat (nė sheshin e luftės), e Ai bėri qė ata nė sytė tuaj tė duken pak, e po ashtu edhe ju tė dukeni nė sytė e tyre pak; e bėri kėtė pėr tė zbatuar All-llahu njė ēėshtje qė ishte e vendosur. Vetėm te All-llahu ėshtė pėrfundimi i ēėshtjeve.
45. O ju qė besuat, kur tė konfrontoheni me ndonjė grup, pėrqėndrohuni dhe pėrmendni ēdo herė All-llahun qė tė arrini fitoren e dėshiruar.
46. Dhe respektone All-llahun e tė dėrguarin e Tij, e mos u pėrēani mes vete e tė dobėsoheni e ta humbni fuqinė (luftarake). Tė jeni tė durueshėm se All-llahu ėshtė me tė durueshmit.
47. Mos u bėni si ata qė dolėn prej shtėpive tė tyre sa pėr krenari e pėr t'i parė bota, e qė pengonin nga rruga e All-llahut. All-llahut nuk mund t'i shpėtojnė me atė veprim tė tyre.
48. Pėrkujto (Muhammed) kur shejtani u dha guxim pėr veprat e tyre dhe tha: "S'ka kush qė mund t'iu mposhtė sot ju, unė jam mbrojtės Juaji!" E kur u ballafaquan tė dy grupet, ai u tėrhoq prapa e tha: "Unė tėrhiqem prej jush, unė shoh ēka nuk shihni ju, unė i frikėsohem All-llahut. All-llahu ndėshkon shumė ashpėr.
49. Kur hipokritėt dhe ata qė nė zemrat e tyre kishte sėmundje (dyshim) thanė: "Kėta (muslimanėt) i ka mashtruar feja e tyre (s'kanė fuqi tė luftojnė). Po kush mbėshtetet nė All-llahun, s'ka dyshim, se All-llahu ėshtė ngadhėnjyes i urtė.
50. Sikur t'i kishe parė engjėjt kur ua marrė shpirtin atyre qė mohuan (do tė shihje tmerr), u binin fytyrave dhe shpinave tė tyre (para, prapa): "Shijoni dėnimin e djegjes!"
51. Kėtė (dėnim e morėt) pėr shkakun e asaj qė fituat. All-llahu nuk ėshtė i padrejtė pėr robtė e Tij.
52. Edhe idhujtarėt, siē e kishte traditė populli i faraonit, e dhe ata qė ishin para tyre, i mohuan argumentet e All-llahut, e pėr shkak tė mėkateve All-llahu i skatėrroi. All-llahu ėshtė i plotfuqishėm, ndėshkues i ashpėr.
53. Kėtė (masė ndėshkuese) e bėri ngase All-llahu nuk ishte ndryshues i njė begatie, tė cilėn ia ka dhuruer njė populli, derisa tė ndryshojė ai vetė nė vetvete (tė bėhet pėrbuzės i sė mirės) dhe ngase All-llahu dėgjon (ēka thonė) dhe di (ēka punojnė).
54. Ashtu siē ishte traditė e popullit tė faraonit dhe atyre qė kishin qenė mė parė, qė i konsideronin tė rreme faktet e Zotit tė tyre, e Ne pėr kėto tė kėqija tė tyre i shkatėrruam, e popullin e faraonit (edhe faraonin) e fundosėm, por tė gjithė kėta ishin dėmtues tė vetes sė tyre.
55. Krijesat mė tė dėmshme te All-llahu janė ata qė mohuan, nuk pritet qė ata tė besojnė;
56. Kėta janė ata prej tė cilėve ti pate marrė premtimin (se nuk do tė ndihmojnė idhujtarėt) e tė cilin ata nuk e ruajtėn por si ēdo herė e thyejnė premtimin e tyre.
57. Po nėse i ndesh (i zė) ata nė luftė, atėherė ti ata (me shkatėrrimin e tyre) shpartallo ata qė janė pas tyre, nė mėnyrė qė tė marrin mėsim.
58. Nėse ti e heton tradhtinė e njė populli (ndaj marrėveshjes), atėherė edhe ti ua hidh atyre (marrėveshjen) nė mėnyrė tė njejtė, sepse All-llahu nuk i do ata qė tradhtojnė (fshehurazi).
59. Dhe, ata qė mohuan, mos tė mendojnė kurrsesi se shpėtuan, (se na ikėn). Ata nuk mund ta bėjnė tė paaftė Atė (zotin) qė i ndjek.
60. E ju pėrgatituni sa tė keni mundėsi force, (mjete luftarake) e kuaj tė caktuar pėr betejė kundėr atyre (qė tradhtojnė) e me tė, (me pėrgatitje) ta frikėsoni armikun e All-llahut, armikun tuaj dhe tė tjerėt, tė cilėt ju nuk i dini (se kush janė), e All-llahu i di ata. Ēkado qė shpenzoni pėr rrugė tė All-llahut, ajo do t'ju konpenzohet dhe nuk do t'ju bėhet padrejtė.
61. Nė qoftė se ata, anojnė kah paqja ano edhe ti kah ajo, e mbėshtetu nė All-llahun. Ai ėshtė qė dėgjon dhe di.
62. Po nėse duan tė mashtrojnė me tė (me paqen), ty tė mjafton All-llahu. Ai ėshtė qė tė fuqizojė ty me ndihmėn e vet dhe me besimtarėt.
63. Dhe Ai ėshtė qė bashkoi zemrat e tyre. Edhe sikur ta shpenzoshe gjithė ata qė ėshtė nė tokė, nuk do tė mund t'i bashkoje zemrat e tyre, por All-llahu bėri bashkimin e tyre, pse Ai ėshtė i gjithėfuqishėm, i urtė.
64. O Pejgamber! All-llahu tė mjafton ty dhe besimtarėve qė janė me ty.
65. O Pejgamber! Nxiti besimtarėt pėr luftė. Nėse prej jush janė njėzet tė durueshėm, (trima tė fqishėm), do t'i mundni dyqind, e nėse janė njėqind, do t'i mundni njėmijė sish qė nuk besuan, pėr shkak se ata janė njerėz qė nuk kuptojnė (pse luftojnė).
66. All-llahu ju bėri lehtėsim tash duke ditur se jeni dobėsuar. Nėse prej jush janė janė njėqind tė durueshėm, do ti mundni dyqinnd, e nėse prej jush janė njė mijė, me ndimėn e Zotit do t'i mundni dy mijė. All-llahu ėshtė me ata qė janė tė durueshėm.
67. Pėr asnjė pejgamber nuk qe me vend tė ketė robėr derisa ta ketė dėrmuar me luftė (armikun) nė tokė. Ju keni pėr qėllim pėrjetimet e kėsaj bote, ndėrsa All-llahu dėshiron pėr ju Ahiretin. All-llahu mbizotėron ēdo gjė, di ēka ėshtė e mirė pėr robtė.
68. Po tė mos ishte dispozita e hershme e caktuar prej All-llahut (qė tė mos dėnohet ai qė pėrpiqet, po nuk e qėllon), juve do t'ju kishte goditur njė dėnim i madh pėr atė qė e morėt.
69. Pra, (ėshtė e lejuar preja e luftės) hani atė qė e fituat me luftė, si tė lejuar dhe tė mirė, pėrmbajuni dispozitave tė All-llahut se All-llahu ėshtė Ai qė falė dhe qė mėshiron.
70. O Pejgamber! Thuaju atyre robėrve qė i keni nė duart tuaja se posa tė vėrejė All-llahu ndonjė tė mirė (besim tė drejtė e tė sinqertė) nė zemrat tuaja, Ai u jep edhe mė shumė tė mira nga ajo ēka ėshtė marrė nga ju, ua falė gabimet, se All-llahu falė pa masė, se ėshtė mėshirues i madh.
71. E nėse (robėrit) duan tė tradhėtojnė ty, ata mė parė tradhtuan All-llahun, (nuk besuan) e Ai (tė ndihmojė), tė mundėsojė tė ngadhėnjesh ndaj tyre. All-llahu i di tė gjitha ndodhitė, vepron me urtėsinė e Tij.
72. Ėshtė e vėrtetė se ata qė besuan, u shpėrngulėn dhe luftuan me pasurinė e tyre nė rrugėn e All-llahut, dhe ata qė strehuan (tė shpėrngulurit) dhe u ndihmuan, tė tillėt janė miq tė njėri tjetrit (nė ndihmė dhe nė trashėgim). Ata qė besuan por qė nuk u shpėrngulėn, ju nuk keni pėrkujdes as ndihmė pėr ta deri sa tė shpėrngulen edhe ata. E nėse ata kėrkojnė ndihmė prej jush pėr ēėshtjen e fesė, atėherė jeni tė obliguar t'u ndihmoni, pėrveē nėse ėshtė puna kundėr njė populli qė me tė keni marrėveshje (nuk mund t'u ndihmoni nė luftė kundėr atij populli). All-llahu mbikėqyr atė qė veproni.
73. Ata qė e mohuan tė vėrtetėn janė miq tė njėri-tjetrit. E nėse nuk e bėni atė (tė ndihmoni e tė kujdeseni njėri-tjetrin), bėhet trazirė dhe rrėmujė e madhe nė tokė.
74. Po ata qė besuan, migruan dhe luftuan pėr rrugėn e All-llahut, dhe ata qė strehuan dhe ndimuan, janė besimtarė tė vėrtetė. Atyre u takon falje (e mėkateve) dhe furnizimi nė mėnyrė tė ndershme.
75. Ndėrsa edhe ata qė besuan mė vonė, e qė u shpėrngulėn dhe luftuan sė bashku me ju, janė tė njejtė me ju (nė tė drejta). E, (sipas dispozitave tė Zotit), farefisi ka mė pėrparėsi ndaj njėri-tjetrit (se sa ensarėt e muhaxhirinėt) mes All-llahu di nė hollėsi pėr ēdo send.


9. Tewbe
1. Denoncim nga All-llahu dhe i dėrguari i Tij ndaj idhujtarėve me tė cilėt ju patėt lidhur kontratė (kumtesė pėr shkputjen e marrėveshjes).
2. Pra, ju (idhujtarė) qarkulloni nėpėr tokė (lirisht) katėr muaj, e dine se fuqinė e All-llahut nuk mund ta bėni tė paaftė dhe se All-llahu mposhtė mohuesit.
3. Dhe (ky ėshtė) njė kumtim nga All-llahu dhe i dėrguari i Tij, drejtuar gjithė njerėzve nė ditėn e haxhit tė madh, se All-llahu ėshtė tėrhequr prej (marrėveshjes sė) idhujtarėve, e njėkohėsisht edhe i dėrguari i Tij. Po, nėse pendoheni, do tė jetė mė mirė pėr ju, e nėse ia ktheni shpinėn (rrugės sė drejtė), ta dini se nuk mund t'i shpėtoni (ndjekjes sė) All-llahut. E, ti pėrgėzoji ata qė mohuan me njė dėnim tė padurueshėm.
4. Pos atyre idhujarėve me tė cilėt keni lidhur marrėveshje, e tė cilėt nuk ju kanė shmangur asgjė dhe nuk e kanė ndihmuar askėnd kundėr jush, pra, edhe ju pėrmbushni marrėveshjen e tyre deri nė afatin e caktuar. S'ka dyshim se All-llahu i do tė devotshmit.
5. E kur tė kalojnė muajtė e shenjtė, luftoni idhujtarėt kudo qė t'i gjeni, robėroni dhe ngujoni ata, e vinju pritė nė ēdo shteg. Nė qoftė se pendohen, e falin namazin dhe e japin zeqatin, atėherė ua lėshoni rrugėn, se vėrtet All-llahu falė ėshtė mėshirues.
6. E nėse ndokush prej idhujtarėve tė kėrkon strehim, ti strehoje nė mėnyrė qė t'i dėgjojė fjalėt e All-llahut (Kur'anin), e mandej pėrcille nė vendin e tij tė sigurt. Kėtė ngase ata janė popull qė nuk e dinė (tė vėrtetėn e fesė islame).
7. Si mund tė kenė udhujtarėt besė (marrėveshje) te All-llahu dhe te i dėrguari i Tij, pėrveē atyre me tė cilėt keni lidhur marrėveshje pranė xhamisė sė shenjtė (Qabes), e derisa ata i pėrmbahe (marrėveshjes) pėrmbahuni edhe ju. All-llahu i do ata qė ruajnė besėn.
8. Si (mund tė kenė besė) ata tė cilėt nėse ju mundin, nuk pėrfillin ndaj jush as farefisni dhe as marrėveshje. Ata ju bėjnė lajka me fjalėt e tyre kundėrshtojnė ngase shumica e tyre janė besėthyes.
9. Ata i shkėmbyen ajetet e All-llahut pėr njė vlerė tė paktė dhe penguan nga rruga e Tij. Ata keq vepruan.
10. Ata nuk respektojnė te asnjė besimtarė as farefisninė as marrėveshjen; si tė tillė janė pėrdhunues.
11. Po, nėse ata pendohen,e falin namazin dhe e japin zeqatin, atėherė i keni vėllezė nė fe. Ne sqarojmė agumentet pėr ata njerėz qė kuptojnė.
12. E nėse ata thyejnė zotimet e tyre pas marrėveshjes, ofendojnė fenė tuaj, atėherė luftoni krerėt e mohuesve. Ata vėrtet nuk kanė besė, luftoni qė tė frenohen (nga krimi e fyerja).
13. Pėrse tė mos e luftoni njė popull qė thyen zotimet e veta dhe tentuan tė dėbojnė tė dėrguarin? Nė tė vėrtetė ata ua filluan tė parėt luftėn. A u frikėsoheni atyre? Mė e drejtė ėshtė t'i frikėsoheni All-llahut, nėse jeni besimtarė.
14. Luftoni ata, All-llahu i dėnon dhe i mposht ata nėpėrmjet jush, e juve ju ndihmon kundėr tyre dhe shėron zemrat e njerėzve besimtarė.
15. Dhe Ai mėnjanon brengat nga zemrat e tyre. All-llahu ia pranon pendimin atij qė do. All-llahu i di tė fshehtat, me urtėsi zgjidh ēėshtjet.
16. A mos menduat se do tė mbeteni anash (pa u provuar), e pa u sqaruar te All-llahu ata qė luftuan prej jush dhe, pėrpos All-llahut, pos tė dėrguarit tė Tij dhe pos besimtarėve, nuk morėn ndonjė tė jashtėm mik intim. All-llahu e di hollėsisht atė qė bėni ju.
17. Nuk ėshtė e drejtė e idhujtarėve tė kujdesen pėr xhaminė e All-llahut, duke qenė se vetė dėshmojnė pėr veten e tyre se janė mohues. Tė tillėve u shkuan kot veprat e tyre dhe ata janė pėrgjithmonė nė zjarr.
18. E drejtė e pėrkujdesjes sė xhamive tė All-llahut ėshtė vetėm e atij qė i ka besuar All-llahut dhe ditės sė mbramė e qė e falė namazin, jep zeqatin e nuk i frikėsohet askujt pos All-llahut. Tė tillėt do tė jenė tė udhėzuarit (nė rrugėn e drejtė).
19. A mos e konsideruat dhėnien e ujit haxhinjve dhe kujdestarinė ndaj xhamisė sė shenjtė, si besimin e atij qė i besoi All-llahut dhe ditės sė fundit dhe qė luftoi nė rrugėn e All-llahut? Jo, ato nuk janė tė barabarta te All-llahu. Popullin mizor All-llahu nuk e vė nė rrugė tė drejtė.
20. Ata tė cilėt besuan, migruan dhe luftuan me pasurinė dhe veten e tyre nė rrugėn e All-llahut, ata kanė pozitė mė tė lartė te All-llahu dhe vetėm ata janė fatlumė.
21. Zoti i tyre i pėrgėzon ata me mėshirė nga Ai, me disponim ndaj tyre, me xhennete ku ata do tė kenė nimet (hirėsi-mirėsi) tė pandėrprerė.
22. Ata aty do tė jenė tė pasosur e te All-llahu ėshtė shpėrblim i madh.
23. O ju qė besuat, mos u ofroni miqėsi (dashuri) prindėrve tuaj, as vėllezėrve tuaj, nėse ata vlerėsojnė mosbesim kundėr besimit. E kush prej jush miqėsohet me ta, ata janė mizor.
24. Thuaj (o i dėrguar): "Nė qoftė se etėrit tuaj, djemtė tuaj, vėllezėrit tuaj, bashkėshortet tuaja, farefisi juaj, pasuria qė e fituat, tregėtia qė frikoheni se do tė dėshtojė, vendbanimet me tė cilat jeni tė kėnaqur, (tė gjitha kėto) janė mė tė dashura pėr ju se All-llahu, se i dėrguari i Tij dhe se lufta pėr nė rrugėn e Tij, atėherė, pritni derisa All-llahu tė sjellė vendimin e Tij. All-llahu nuk vė nė rrugėn e drejtė njerėzit e prishur.
25. Nuk ka dyshim se All-llahu ju ka ndihmuar nė shumė beteja, e edhe nė ditėn e Hunejnit, kur juve ju mahnit numri i madh, i cili nuk ju vlejti asgjė, dhe me gjerėsinė e saj qė e kishte toka u ngushtua pėr ju, pastaj ju u zbrapsėt (ikėt).
26. Pastaj All-llahun zbriti qetėsinė e vet nė tė dėrguarin e Tij dhe nė besimtarė, zbriti njė ushtri qė ju nuk e patė, i dėnoi ata qė mohuan, e ai ishte ndėshkim ndaj mosbesimtarėve.
27. All-llahu pastaj i falė atij qė do. All-llahu falė shumė dhe mėshiron shumė.
28. O ju qė besuat, vėrtetė idhujtarėt janė tė ndyrė, andaj pas kėtij viti tė mos i afrohen mė xhamisė sė shenjtė. Nėse i frikėsoheni skamjes All-llahu me dėshirėn e vet do t'ju pastroj me mirėsitė e Tij. All-llahu ėshtė i gjithdijshėm, ėshtė i urtė.
29. Luftoni ata qė nuk besojnė All-llahun e as botėn tjetėr, nuk e konsiderojnė tė ndaluar (haram) atė qė e ndaloi All-llahu dhe i dėrguari i Tij, nuk besojnė fenė e vėrtetė, prej atyre tė cilėve u ėshtė dhėnė libri, derisa ta japin xhizjen nė dorė e duke qenė tė mposhtur.
30. E jehuditė thanė: Uzejri ėshtė djali i All-llahut, e tė krishterėt thanė: Mesihu ėshtė djalė i All-llahut. Ato ishim thėnie tė tyre me gojėt e tyre (fraza tė thata), qė imitojnė thėniet e jobesimtarėve tė mėhershėm. All-llahu i vraftė, si largohen (nga e vėrteta)!
31. Ata i konsideruan "ahbarėt" (priftėr jehudi) tė tyre, "ruhbanėt" (murgjit e krishterė) tė tyre dhe Mesihun (Isain) birin e Merjemes, pėr zota pos All-llahut, ndėrsa ata nuk janė urdhėruar pėr tjetėr (nga pejgamberėt) pos pėr adhurimin ndaj All-llahut njė, e qė nuk ka tė adhuruar tjetėr pos tij. I lartė ėshtė Ai nga ēka i shoqėrojnė.
32. Ata pėrpiqen me gojėt e tyre ta shuajnė dritėn e All-llahut, e All-llahu nuk do tjetėr, pos ta pėrsosė dritėn e Tij ndonėse jobesimtarėt e urrejnė.
33. Ai (All-llahu) ėshtė qė e dėrgoi tė dėrgarin e Tij me udhėzim tė drejtė e fe tė vėrtetė, e pėr ta bėrė qė tė dominojė mbi tė gjitha fetė, edhe pse e urrejtėn idhujtarėt.
34. O ju qė besuat, vėrtet njė shumicė e parisė fetare e jehudive dhe e tė krishterėve, nė mėnyrė tė paligjshme e hanė pasurinė e njerėzve dhe pengojnė tė tjerėt nga rruga e All-llahut. Ata tė cilėt e ruajnė arin e argjendin e nuk e japin pėr rrugėn e All-llahut, lajmėroji pėr njė dėnim tė dhėmbshėm.
35. Atė ditė kur ajo (pasuri e deponuar) fėrgohet nė prushin e xhehennemit, e me tė (ashtu zharavė) lyhen ballėt, anėt dhe shpinat e tyre (do t'u thuhet): "Kjo ėshtė ajo qė e dispozituat pėr veten tuaj, pra shijoni atė qė e depozitonit!"
36. Te All-llahu numri i muajve ėshtė dymbėdhjetė (sipas hėnės), ashtu si ėshtė nė librin e All-llahut prej ditės kur krijoi qiejt dhe tokėn. Prej tyre katėr janė tė shenjtė. Kjo ėshtė fe e drejtė. Pra, mos e ngarkoni (me mėkat) veten tuaj ata (katėr muaj). Luftoni tė gjithė idhujtarėt pa dallim, siē ju luftojnė ata juve pa dallim, e dinė se All-llahu ėshtė me ata qė ruhen (tė kėqiave).
37. E shtyrja (e njė muaj nė vend tė njė tjetri) nuk ėshtė tjetėr vetėm se njė rritje e mosbesimit, qė me tė edhe mė shumė humbin ata qė mohuan, pse nė njė vit e bėjnė tė lejuar atė (muajin e shenjtė), e nė njė vit tė ndaluar (tė shenjtė), e pėr tė pėrputhur numrin qė All-llahu i bėri tė shenjtė dhe me atė, e bėjnė tė lejuar atė qė All-llahu e ndaloi. Atyre u janė hijeshuar veprat e tyre tė kėqia. Po, All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin mohues.
38. O ju qė besuat, ē'ėshtė me ju, qė kur ju thuhet: "Dilni nė (luftė) rrugėn e All-llahut!", ju u rėnduat nė vend (si tė ishit tė gozhduar). A mos ishit tė kėnaqur me jetėn e kėsaj bote, se sa me atė tė ardhmen? Pėrjetimi i jetės sė kėsaj bote ndaj asaj tė ardhmes, nuk ėshtė asgjė.
39. Nėse nuk dilni (nė luftė), Ai do t'ju dėnojė me njė dėnim tė dhembshėm, do t'ju zėvendėsojė me njė popull tjetėr dhe Atij nuk i bėhet farė dėmi. All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm pėr ēdo gjė.
40. Nė mos e ndihmofshit atė (Pejgamberin), atė e ka ndihmuar All-llahu; kur ata qė nuk besuan e nxorėn atė vetė tė dytin; kur qė tė dy ishin nė shpellė, kur po i thoshte shokut tė vet: "Mos u pikėllo (friko), All-llahu ėshtė me ne!" E All-llahu zbriti qetėsi (nė shpirtin e) atij, e fuqizoi me njė ushtri qė ju nuk e patėt; e fjalėn e atyre qė nuk besuan mė tė ultėn, kurse fjala e All-llahut (ėshtė) mė e larta. All-llahu ėshtė mė i fuqishmi, mė i urti.
41. Dilni (nė luftė), le t'ju vijė (lufta) e lehtė ose e rendė, luftoni pėr hire tė All-llahut me pasurinė tuaj dhe me veten tuaj; kjo ėshtė gjėja mė e dobishme pėr ju, nėse e kuptoni.
42. Sikur tė ishte fitim i afėrt dhe udhėtim mesatar, ata (hipokritėt) do tė vinin pas teje, por pėr ta ishte largėsi e vėshtirė. Ata do tė betohen nė All-llahun: "Sikur tė kishim pasur mundėsi, do tė dilnim me ju". E shkatėrrojnė veten e tyre; All-llahu e di se ata janė rrenacakė.
43. All-llahu ta fali ty (Muhammed) gabimin pse atyre ju dhe leje (tė ngelin pa dalė) para se tė bėhej pėr ty e qartė se cilėt ishin tė drejtė dhe t'i dije me kohė rrenacakėt.
44. Ata qė besojnė All-llahun dhe botėn tjetėr, nuk tė kėrkojnė leje pėr tė mos luftuar me pasurinė dhe veten e tyre. All-llahu i di tė sinqertit.
45. Vetėm ata qė nuk besojnė All-llahun dhe botėn tjetėr dhe qė zemrat e tyre janė tė dyshimta, tė kėrkojnė leje (pėr tė mos vajtur nė luftė), pra ata, sillen vėrdallė nė dyshimin e tyre.
46. E sikur tė kishin dėshiruar ata tė dalin, do tė bėnin pėr tė (pėr luftė) ndonjė pėrgatitje, por All-llahu nuk e pėlqeu ngritjen e tyre, andaj i zmbrapsi, dhe u ėshtė thėnė: "Rrini me tė paaftit (fėmijėt, gratė e pleqtė).
47. Edhe sikur tė dilnin me ju, ata nuk do t'ju shtonin tjetėr pos ngatėrresės dhe shumė shpejt do tė pėrēanin mesin tuaj, duke kėrkuar t'ju turbullojnė. E ndėr ju ka tė tillė qė i dėgjojnė ata. All-llahu i di shumė mirė hipokritėt.
48. Ata edhe mė parė tentuan pėrēarjen tuaj, t'i ngatėrruan ty ēėshtjet derisa tė erdhi e vėrteta dhe ngadhėnjeu vendimi i All-llahut, pėrkundėr asaj qė ata e urrenin.
49. Dhe prej tyre ka tė tillė qė thonė: "Mė lejo mua (tė mos shkoj nė luftė) e mos mė vė nė sprovė!" Ja, ata mu nė sprovė kanė rėnė (mė parė). Xhehennemi gjithsesi i pėrfshin nga tė gjitha anėt jobesimtarėt.
50. Nėse ty tė takon ndonjė e mirė (nė luftė), ajo u vjen keq atyre, e nėse tė godet ndonjė e pakėndshme, ata thonė: "Ne edhe mė parė kemi ndėrmarrė pėr ēėshtjen tonė dhe kthehen tė gėzuar.
51. Thuaj: "Neve nuk na godet asgjė tjetėr, pėrveē ēka na ėshtė caktuar nga All-llahu; Ai ėshtė ndihmėtar yni". Prandaj, vetėm All-llahut le t'i mbėshteten besimtarėt.
52. Thuaj: "Ē'pritni pėr ne tjetėr, pos njerės nga dy tė mirat (o fitues, o dėshmorė)? Ndėrsa ne presim pėr ju qė nga ana e All-llahut, ose nėpėrmjet duarve tona, t'ju godas me dėnim. Pra, ju pritni, e bashkė me ju presim edhe ne.
53. Thuaj: "Shpenzuat ju me dėshirė a me dhunė, nuk u pranohet kurrsesi, vėrtet ju ishit popull i padėgjueshėm.
54. Mospranimin e dhėnieve tė tyre nuk e pengoi tjetėr gjė vetėm pse ata mohuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, dhe namazin e falin vetėm me pėrtaci, e lėmoshėn nuk e japin ndryshe pos duke urrejtur.
55. Prandaj, mos tė mahnitė (mos e shih tė mirė) pasuria e tyre e as fėmijėt e tyre, All-llahu do vetėm t'i dėnojė me to nė jetėn e kėsaj bote e t'ju nxjerrė shpirtėrat duke qenė ashtu qafira.
56. Ata betohen nė All-llahun se vėrtet janė si ju, por ata nuk janė me ju, ata janė popull qė frikohet.
57. Sikur tė gjenin ndonjė vendstrehim, ndonjė shpellė a ndonjė vrimė, ata do tė shkonin aty me vrapim.
58. Ka prej tyre qė do tė bėjnė vėrejtjen nė ndarjen e lėmoshės, nėse u jepet nga ajo, ata mbesin tė kėnaqur, e nėse nuk u jepet, ata hidhėrohen.
59. E sikur tė kėnaqeshin me atė qė ua dha All-llahu dhe i dėrguari i Tij, e tė thonin: "Ne na mjafton All-llahu, All-llahu do tė na furnizojė nga tė mirat e Tij, e edhe i dėrguari i Tij, dhe se vetėm te All-llahu e mbėshtesim dėshirėn (do tė ishte shumė mė mirė pėr ta)".
60. All-llahu caktoi obligim qė lėmosha (zeqati etj.) t'ju takojnė vetėm: tė varfėre (nevojtarėve), tė ngratėve (qė s'kanė fare), punonjėsve (qė e tubojnė), atyre qė duhet pėrfituar zemrat (tė dobėtve nė besim), e duhet dhėnė edhe pėr lirim nga robėria, tė mbyturve nė borgje, (luftėtarėve), nė rrugėn e All-llahut dhe atij qė ka mbetur nė rrugė. All-llahu e di gjendjen e robėrve, punon sipas urtėsisė sė vet.
61. Ka prej tyre qė e ofendojnė Pejgamberin e thonė: "Ai ėshtė bėrė vesh (beson ēka dėgjon)". Thuaj: "Ai ėshtė vesh i tė mirės suaj (dėgjon tė mirėn dhe vepron e jo tė keqen), ai beson All-llahun (ēka i thotė), u zė besė beismtarėve dhe ėshtė mėshirues pėr ata qė besuan nga mesi juaj, e ata qė nuk e lėnė tė qetė tė dėrguarin e All-llahut, ata kanė dėnim tė dhėmbshėm.
62. Ata ju betohen (muslimanėve) nė All-llahun pėr t'ju bėrė juve tė kėnaqur (se s'kanė qėllime tė kėqia), e mė e drejtė ėshtė qė ata tė bėjnė tė kėnaqur All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij (me adhurim dhe vepra tė sinqerta) nėse vėrtet janė besimtarė.
63. A nuk e ditėn ata se kush kundėrshton All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, atij i ėshtė caktuar zjarri i xhehennemit, ku do tė jenė pėrjetė, e ky ėshtė ai poshtėrimi madh.
64. Hipokritėt kanė dro se do tė zbritet ndonjė kaptinė qė do tė nxjerr nė shesh atė qė kanė nė zemrat e tyre. Thuaj: "Ani, talluni!" All-llahu do ta zbulojė atė qė i frikėsoheni.
65. E nėse i pyet ti ata (pėrse tallen), do tė thonė: "Ne vetėm jemi mahnitur e dėfruar". Thuaj: "A me All-llahun, librin dhe tė dėrguarin e Tij talleni?"
66. Mos kėrkoni fare ndjesė, ju pasiqė (shpallėt se) besuat, keni mohuar. Nėse njė grupi nga ju i falim, grupin tjetėr e dėnojmė, ngase ishin kriminelė.
67. Hipokritėt dhe hipokritet janė si njėri tjetri; urdhėrojnė pėr tė keqen e ndalojnė nga e mira dhe shrėngojnė duart e tyre. Harruan All-llahun (nuk i binden), prandaj Ai i harroi (nga mėshira). Nuk ka dyshim, hipokritėt janė ata tė prishurit.
68. Hipokritėve dhe hipokriteve dhe jobesimtarėve All-llahu u ka pėrcaktuar zjarrin e xhehennemit, ku do tė jenė pėrgjithmonė, ai mjafton pėr ta, dhe ata i ka mallkuar All-llahu. Ata kanė dėnim tė pandėrprerė.
69. Ju hipokritė jeni si ata para jush, qė ishin mė tė fuqishėm se ju, kishin mė shumė pasuri e fėmijė, qė pėrjetuan ata qė u takoi, sikurse qė pėrjetuat edhe ju pjesėn tuaj, madje edhe ju u zhytėt (nė tė kėqija) siē u zhytėn ata. Tė tillėt asgjėsuan veprat e veta nė kėtė jetė dhe nė jetėn tjetėr, dhe tė tillėt janė plotėsisht tė dėshpruar.
70. A nuk u arrijti atyre lajmi i atyre qė ishin mė heret si: i popullit tė Nuhut, i Adit, i Themudit, i popullit tė Ibrahimit, i atyre tė Medjemit dhe i tė rrotulluarve (populli i Lutit). Atyre u patėn ardhur tė dėrguarit e tyre me argumente. All-llahu (qė i shkatėrroi) nuk ua bėri atyre padrejtė, por ata ia bėnė padrejtė vetes.
71. Besimtarėt dhe besimtaret janė tė dashur pėr njėri-tjetrin, urdhėrojnė pėr tė mirė, e ndalojnė nga e keqa, e falin namazin dhe japin zeqatin, respektojnė All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij. Tė tillėt do t'i mėshirojė All-llahu. All-llahu ėshtė ngadhnjyes, i urtė.
72. Besimtarėve dhe besimtareve All-llahu u premtoi xhennete nėn tė cilėt rrjedhin lumenj, nė tė to do tė jenė pėrgjithmonė, dhe (u premtoi) vendbanime tė bukura nė xhennetin e Adnit, edhe njė disponim nga All-llahu qė ėshtė mbi tė gjitha. Ky, pra ėshtė ai shpėtimi i madh.
73. O Pejgamber, lufto jobesimtarėt dhe hipokritėt dhe sillu rreptė ndaj tyre - vendi i tyre ėshtė xhehennemi qė ėshtė pėrfundimi mė i keq.
74. Ata betohen nė All-llahun se kanė thėnė (asgjė tė keqe), e nė tė vėrtetė, kanė thėnė fjalė qė nuk pėrkojnė me besimin, dhe pasi patėn shprehur besimin ata e mohuan, dhe u pėrpoqėn pėr atė (mbytjen e Pejgamberit) qė nuk e arritėn. Ata nuk urrejnė pėr tjetėr pos pse All-llahu nga mirėsitė e Tij dhe i dėrguari i begatoi ata. Nėse ata pendohen do tė jetė mė mirė pėr ta, e nėse refuzojnė, All-llahui dėnon me njė dėnim tė dhembshėm si nė kėtė botė ashtu edhe nė botėn tjetėr. E nė kėtė rruzull tė tokės nuk ka pėr ta as mbrojtės, e as ndihmės.
75. E prej tyre (hipokritėve) pati sish qė i patėn dhėnė besėn All-llahut qė: "Nėse na jep (All-llahu) nga mirėsia e Tij, ne do tė ndajmė lėmoshė dhe do tė bėhemi prej punėmirėve.
76. Kur ju dha (All-llahu) nga tė mirat e Veta, ata bėnė koprraci me atė (qė u dha), e thyen besėn dhe u zbrapsen nga respekti ndaj All-llahut.
77. Dhe pėr shkak se e thyen besėn qė i patėn dhėnė All-llahut, dhe pėr shkak tė asaj se gėnjenin, All-llahu u ngjeshi hipokrizinė nė zemrat e tyre deri nė ditėn qė e takojnė Atė.
78. A nuk e ditėn ata se All-llahu e di fshehtėsinė e tyre (nė zemra), bisedėn e tyre, dhe se Ai (All-llahu) i di tė gjiha tė fshehtat.
79. Ata (hipokritė) qė i pėrqeshnin besimtarėt, qė me vullnetin e vet japin lėmoshė, i pėrqeshin edhe ata tė cilėt nuk kanė mė shumė se ēka ėshtė e domosdoshme pėr jetesėn e tyre, e njėkohėsisht tallen me ta, All-llahu u dha shpėrblimin e talljeve tė tyre - dėnimin mė tė rėndė.
80. Kėrko falje pėr ta ose mos kėrko (ėshtė njejtė), e edhe nėse kėrkon falje shtatėdhjetė herė, All-llahu nuk do t'ua falė, sepse ata mohuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, e All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė (tė shpėtimit) ata qė nuk respektojnė.
81. Ata (hipokritė) qė mbetėn (pa shkuar nė luftė), u gėzuan pėr ndejen e tyre pas tė dėrguarit tė All-llahut dhe nuk dėshiruan qė tė luftonin me pasurinė dhe veten e tyre nė rrugėn e All-llahut dhe thanė: "Mos dilni (nė luftė) nė vapė!" Thuaju: "Zjarri i xhehennemit ka vapėn edhe mė tė fortė, nėse janė qė kuptojnė!"
82. Le tė qeshin pak (nė dynja) e le tė qajnė shumė (nė botėn tjetėr). Ai ėshtė shpėrblim i asaj qė fituan.
83. Nėse All-llahu tė kthen ty (prej Tebukut) te ndonjė grup i tyre (hipokritėve), e ata tė kėrkojnė leje pėr tė dalė (me ty nė ndonjė luftė), thuaju: "Ju nuk do tė dilni kurrė me mua dhe kurrė nuk do tė luftoni ndonjė armik sė bashku me mua! Ju ishit tė kėnaqur herėn e parė qė nuk luftuat, pra rrini me ata qė mbetėn!"
84. Dhe asnjėrit prej tyre kur tė vdesin, mos ia fal namazin (e xhenazės) kurrė, e as mos qėndro pranė varrit tė tij (pėr lutje e vizitė), pse ata mohuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij dhe vdiqėn kryeneēė.
85. Po ty tė mos duket e mirė pasuria e tyre dhe fėmijėt e tyre. All-llahu deshi t'i mundojė me tė nė kėtė botė dhe t'u dalė shpirti duke qenė mohues.
86. E kur zbritėt njė kaptinė (qė thotė): tė besoni All-llahun dhe luftoni sė bashku me tė dėrguarin e Tij, ata tė pasurit kėrkuan leje prej teje dhe thanė: "Na le tė mbesim me ata qė rrinė!"
87. U pajtuan tė mbesin me ata qė nuk vajtėn (nė luftė). Po zemrat e tyre janė mbyllur, andaj ata nuk kuptojnė.
88. Por, i dėrguari, e sė bashku me tė edhe ata qė besuan, luftuan me pasurinė dhe veten e tyre dhe atyre u takuan tė gjitha tė mirat, ata janė tė shpėtuarit.
89. All-llahu u ka pėrgatitur atyre xhennete qė nė tė rrjedhin lumenj, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė. Ai ėshtė suksesi i madh.
90. Disa nga arabėt beduinė qė kėrkuan falje, erdhėn pėr t'iu dhėnė leje (tė mos shkonin nė luftė), e ata tė tjerėt qė kishin gėnjyer (me besim) All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij ishin ndalė (paleje). Ata qė prej tyre nuk besuan, do t'i godasė dėnim i ashpėr.
91. Nuk ėshtė ndonjė mėkat pėr tė dobėtit, as pėr tė sėmurėt, e as pėr ata qė nuk kanė me ēka tė pėrgatiten, kur janė tė sinqertė ndaj All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij, pra pėr tė mirėt nuk ka rrugė qortimi. All-llahu falė shumė, ėshtė mėshirues.
92. (nuk ka qortim) Dhe as pėr atė qė kur erdhėn te ti pėr t'i bartur me kafshė, u the: "Nuk kam me ēka t'ju bartė. Ata u kthyen, e prej pikėllimit se nuk kishin me ēka tė pėrgatiteshin nga sytė e tyre ridhnin lotė.
93. E keqja ėshtė pėr ata qė duke qenė pasanikė kėrkuan leje dhe u pajtuan tė mbeteshin me ata qė nuk vajtėn. Po, All-llahu ka vulosur zemrat e tyre, ata nuk do tė gjejnė rrugė.
94. Kur tė ktheheni te ata, ata do t'ju kėrkojnė falje, thuanju: "Mos u arsyetoni, ne nuk ju besojmė, pėr gjendjen e juaj na ka njoftuar All-llahu. Veprėn tuaj do ta shohė All-llahu dhe i dėrguari i Tij, e pastaj ju do tė ktheheni te Ai qė i di tė fshehtat dhe tė dukshmet, e Ai do t'ju lajmėrojė pėr atė qė keni vepruar.
95. Ata do t'ju betohen nė All-llahun, kur tė ktheheni te ata, pėr tė mos i qortuar, ju pra hiqnu tyre ata janė tė ndyrė, e vendi i tyre do tė jetė xhehennemi, shpėrblim pėr atė qė fituan.
96. Ata ju betohen juve qė tė jeni tė kėnaqur ndaj tyre, e nėse ju shprehni kėnaqėsi, All-llahu nuk ėshtė i kėnaqur me popullin e paturpshėm.
97. Arabėt beduinė janė tė pajisur me mohim e hipokrizi mė tė fortė, dhe janė mė tė pėrshtatshėm pėr tė mos i njohur dispozitat qė ia zbriti tė dėrguarit tė Tij All-llahu. All-llahu i di ēėshtjet, Ai ėshtė i urtė.
98. Ka disa beduinė qė pėr atė qė e jep, e konsideron si tė dėshtuar dhe presin kthesa kundėr jush. Kundėr tyre e ardhmja qoftė e keqe! All-llahu dėgjon, di.
99. Po, ka edhe disa nga beduinėt qė besojnė All-llahun dhe botėn tjetėr dhe atė qė e japin e konsiderojnė afrim te All-llahu dhe bekim te i dėrguari. Veni re, ato janė afrime te All-llahu pėr ta, e All-llahu do t'i pėrfshijė nė mėshirėn e Tij. All-llahu falė dhe ėshtė mėshirues.
100. All-llahu ėshtė i kėnaqur me tė hershmit e parė prej muhaxhirėve (migruesve) dhe prej ensarėve (vendasve-ndihmėtarė) dhe prej atyre qė i pasuan ata me punė tė mira, e edhe ata janė tė kėnaqur ndaj Tij. Atyre u ka pėrgatitur xhennete, nė tė cilėt rrjedhin lumenj, ku do tė jenė pėrjetė tė pasosur. E ky ėshtė fitim i madh.
101. Edhe rreth jush ka beduinė qė janė hipokritė, e edhe nga banorėt e Medinės qė janė pėrcaktuar pėr hipokrizi. Ti nuk i di ata, Ne i dimė, ata do t'i dėnojmė dy herė, pastaj shtyhen nė dėnimin e madh.
102. Ka edhe tė tjerė qė i kanė pranuar mėkatet e veta: ata pėrzien vepra tė mira, e edhe tė tjera tė kėqija. Atyre do t'ua falė All-llahu, se Ai i falė atij qė pendohet, e mėshiron atė qė pėrmirėsohet.
103. Merr prej pasurisė sė tyre (tė atyre qė pranuan gabimin) lėmoshė qė t'i pastrosh me tė dhe t'u shtosh (tė mirat) dhe njėkohėsisht lutu pėr ta, se lutja jote ėshtė qetėsim pėr ta. All-llahu dėgjon dhe sheh.
104. A nuk e ditėn ata se All-llahu ėshtė ai qė pranon pendimin e robėve tė vet, pranon lėmoshat dhe se, vetėm All-llahu ėshtė Ai qė shumė pranon pendimin dhe ėshtė mėshirues.
105. Dhe thuaj: "Veproni, All-llahu do ta shohė veprėn tuaj, edhe i dėrguari i Tij e besimtarėt, e mė vonė do tė ktheheni te njohėsi i tė fshehės dhe tė dukshmes, e do t'ju njoftojė pėr atė qė vepruat.
106. Ka edhe tė tjerė qė janė duke pritur urdhėrin e All-llahut, a do t'i dėnojė apo do t'i falė pas pendimit. All-llahu e di gjendjen e tyre dhe di ē'bėn me ta.
107. (Nga hipokritėt mė tė shėmtuarit janė) Edhe ata qė ndėrtuan xhami sherri, mosbesimi e pėrēarjeje mes besimtarėve dhe ftuan nė pritje (solemne) atė qė mė parė kishte luftuar kundėr All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij. Ata do tė betohen: "Ne nuk kemi pasur tjetėr qėllim, vetėm pėr tė mirė!" Po All-llahu dėshmoi se ata vėrtet janė rrenacakė.
108. Ti mos u fal aty kurrė! Njė xhami e cila qė prej ditės sė parė ėshtė themeluar nė respekt ndaj All-llahut (pa hile), ėshtė mė e drejtė tė falesh nė tė, aty ka burra qė dėshirojnė tė pastrohen mirė, e All-llahu i do tė pastrit.
109. A ėshtė mė i mirė ai qė ndėrtesėn e vet e themeloi nė devotshmėri dhe nė kėnaqėsi tė All-llahut, apo ai qė nė ndėrtesėn e vet e themeloi buzė bregut tė shembur e bashkė me tė bie nė zjarrin e xhehennemit? All-llahu nuk i udhėzon njerėzit zullumqarė.
110. Ndėrtesa e tyre tė cilėn e ndėrtuan ata (e qė e shembi Pejgamberi) vazhdimisht do tė jetė mllef nė zemrat e tyre, pos nėse pėlcasin zemrat e tyre. All-llahu di, ėshtė i urtė.
111. All-llahu bleu prej besimtarėve shpirtėrat dhe pasurinė e tyre me xhennet. Luftojnė nė rrugėn e All-llahut, mbysin dhe mbyten. (All-llahu dha) Premtim tė cilin e vėrtetoi nė Tevrat, Inxhill e Kur'an. E kush ėshtė mė zbatues i sigurt i premtimit tė vet se All-llahu? Pra, gėzonju tregtisė qė bėtė me Tė. Ky ėshtė suksesi i madh.
112. (Tė xhennetit janė) Edhe ata qė pendohen, ata qė sinqerisht adhurojnė, ata qė falėnderojnė, ata qė agjėrojnė, ata qė bėjnė ruku, qė bėjnė sexhde, qė urdhėrojnė pėr tė mira e ndalojnė nga tė kėqijat, edhe pėrmbushin dispozitat e All-llahut. Pra, pėrgėzoj besimtarėt.
113. Nuk ėshtė e drejtė pėr Pejgamberin e as pėr besimtarėt tė kėrkojnė falje pėr idhujtarėt, edhe nėse janė tė afėrt tė tyre, pasi qė ta kenė tė qartė se me tė vėrtet ata (idhujtarėt) janė banues tė xhehennemit.
114. Edhe lutja e Ibrahimit pėr babain e vet nuk ishte tjetėr, pos pėr shkak tė njė premtimi qė ia pat premtuar atij, e kur iu bė e qartė se ai ishte armik i All-llahut, u largua prej tij. S'ka dyshim, Ibrahimi ishte shumė i ndieshėm dhe i butė.
115. All-llahu nuk e humb njė popoull pasi qė ta ketė udhėzuar atė, para se t'ju sqarojė atyre se prej ēka duhet ruajtur. All-llahu ėshtė i gjithdijshėm pėr secilin send.
116. S'ka dyshim se sundimi i qiejve e i tokės ėshtė i All-llahut, Ai jep jetė dhe vdekje, e ju, pėrveē All-llahut, nuk keni pėrkrahės tjetėr.
117. All-llahu ia fali Pejgamberit, edhe muhaxhirėve edhe ensarėve, tė cilėt nė ēastin e vėshtirė shkaun pas tij, kur (nga vėshtirėsitė) zemrat e njė grupi nga ata, gati u lėkundėn, por Ai ua fali (i stabilizoi zemrat e) atyre. Vėrtet Ai ėshtė i butė, i mėshirshėm ndaj tyre.
118. (Ai u fali) Edhe atyre tė treve, tė cilėve iu pat shtyrė aq (pranimi i pendimit) sa qė toka u bė e ngushtė pėr ta, pėrkundėr gjerėsisė sė saj, kur u ngushtuan edhe shpirtėrat e tyre sa qė u bindėn se nuk ka srehim prej All-llahut (tjetėrku) pos te Ai. Prandaj edhe atyre ua fali Ai, nė mėnyrė qė tė pendohen. All-llahu pranon pendimin se ėshtė mėshirues.
119. O ju qė besuat! Ta keni nė kujdes All-llahun dhe tė jeni me ata tė drejtit.
120. Nuk ishte me vend pėr banorėt e Medinės e as pėr ata qė ishin rreth tyre nga beduinėt, tė ngelin (pa shkuar) pas tė dėrguarit tė All-llahut e as tė kursejnė veten e tyre ndaj vetes sė tij (Pejgamberit). Nuk ishte me vend ngase, ata nuk i godet as etja, as lodhja, as uria kur janė nė rrugėn e All-llahut, dhe nuk shkelin ndonjė vend qė i hidhėron mosbesimtarėt, dhe nuk arrijnė kundėr armikut ēkado qoftė (mbytje, robėrim tė tyre ose ngadhėnjim mbi ta), vetėm se tė gjitha ato do t'u evidentohen atyre si vepėr e mirė (shpėrblyese). All-llahu nuk ua humb shpėrblimin veprimmirėve.
121. Dhe nuk japin kontribut, tė vogėl ose tė madh, nuk kapėrcejnė ndonjė luginė, e qe tė mos u shenohet (pėr shpėrblim) atyre, pėr t'i shpėrblyer All-llahu mė sė miri atė qė vepruan.
122. Nuk ėshtė e nevojshme tė dalin nė luftė tė gjithė besimtarėt. E pėrse nga ēdo grumbull i tyre tė mos shkojė njė grup pėr t'u aftėsuar nė diturinė fetare, pėr ta mėsuar popullin e vet kur tė kthehet te ata, nė mėnyrė qė ata ta kuptojnė (e tė ruhen).
123. O ju qė besuat! Luftoni jobesimtarėt qė i keni afėr jush, e le ta ndiejnė prej jush grushtin e fortė kundėr tyre. E dine se All-llahu ėshtė me tė devotshmit.
124. E kur zbret ndonjė kaptinė, ka prej tyre qė thonė: "Cilit prej jush ia shtoi kjo besimin?" Sa u pėrket atyre qė besuan, atyre u shtohet besimi dhe gėzohen pėr tė.
125. E sa u pėrket atyre qė kanė sėmundje nė zemrat e tyre, ajo (zbritja e kaptinės) ndytėsisė sė tyre u shton ndytėsi dhe ata vdesin si jobesimtarė.
126. A nuk e shohin ata se pėr ēdo vit sprovohen njė herė apo dy herė, e pėrsėri nuk pendohen e as nuk marrin mėsim.
127. E kur zbret ndonjė kaptinė (qė turpėsinė e tyre) ata shikojnė njėri-tjetrin (e thonė mes vete): a ju pa ndokush ju e pastaj largohen. All-llahu prapėsoi zemrat e tyre ngase ishin popull qė nuk kuptonte.
128. Juve ju erdhi i dėrguar nga lloji juaj, atij i vie rėndė pėr vuajtjet tuaja, sepse ėshtė lakmues i rrugės sė drejtė pėr ju, ėshtė i ndijshėm dhe i mėshirshėm pėr besimtarėt.
129. Po nėse ata refuzojnė (atė qė ua sjell) atėherė thuaj: All-llahu ėshtė pėr mua mjaft, s'ka tė adhuruar pos Tij, vetėm te Ai jamė mbėshtetur, e Ai ėshtė Zot i Arshit tė madh!"


10. Junus
1. Elif, Lamė, Ra. Kėto janė ajetet e librit tė pacenueshėm.
2. A ishte ēudi pėr njerėzit, qė Ne njė njeriut nga mesi i tyre i thamė: Tėrhiqjau vėrejtjen njerėzve, kurse ata qė besuan gėzoi se me tė vėrtetė kanė pozitė tė lartė te Zoti i tyre. E ata qė nuk besuan thanė: "S'ka dyshim, kjo ėshtė njė maxhi e vėrtetė!"
3. Vėrtet Zoti juaj ėshtė All-llahu, i cili krijoi qiejt e tokėn brenda gjashtė ditėsh e pastaj qėndroi mbi Arshin; Ai rregullon gjendjen. Ndėrmjetėsues nuk do tė ketė vetėm poqese lejon Ai. Ky, Madhėria e Tij ėshtė All-llahu, Zoti juaj, pra adhurojeni Atė! A nuk merrni mėsim?
4. Kthimi i tė gjithė juve ėshtė te Ai, premtimi i All-llahut, ėshtė i vėrtetė. Ai e filloi krijimin e pastaj e pėrsėrit atė pėr t'i shpėrblyer me tė drejtė ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira. E pėr ata qė mohuan, ka pije tė valė dhe dėnim tė dhembshėm, pėr shkak se ata mohonin.
5. Ai e bėri diellin shėndritės, e hėnėn dritė dhe asaj (hėnėn) ia caktoi fazat, qė ta dini numrin e viteve dhe llogarinė. All-llahu nuk krijoi kėtė pėr tjetėr, pos me qėllim tė caktuar. Ai ia sqaron argumentet njė populli qė kupton.
6. Nė ndėrrimin e natės e tė ditės, dhe nė ēka krijoi All-llahu nė qiej e nė tokė, vėrtet ka fakte pėr njerėzit qė kanė droje.
7. Ata qė nuk presin takimin Tonė, qė janė tė kėnaqur me jetėn e dynjasė dhe kanė gjetur prehje nė tė, dhe ata qė janė indieferentė ndaj argumenteve tona.
8. Vendi pėr tė tillėt ėshtė zjarri, pėr shkak tė asaj qė punuan.
9. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, Zoti i tyre, pėr shkak tė besimit tė tyre i udhėzon nė xhennete tė begatshme nė tė cilėt rrjedhin lumenj.
10. Lutja e tyre aty ėshtė: "I lartė je o All-llah!", e pėrshėndetja e tyre ėshtė: Selam! dhe lutja e fundit e tyre: "Falėnderimi i qoftė All-llahut, Zotit tė botėve!"
11. Sikur All-llahu t'ua shpejtonte njerėzve pranimin e kėrkesės pėr tė keqen, ashtu si e pranon shpejtimin e kėrkesės pėr tė mirėn, atyre do t'u pėrfundonte afati (i vdekjes). Po Ne, ata qė nuk janė tė bindur se do tė vijnė para nesh, i lėmė tė bredhin nė mashtrimet e tyre.
12. E kur njeriun e godet dėmi, ai na lut qoftė shtrirė, ulur ose nė kėmbė, e kur Ne ia largojmė tė keqen, ai, sikurse tė mos na ishte ulur fare pėr dėmin qė e pat goditur. Kėshtu kriminelėve u duket mirė ajo qė veprojnė.
13. Ne kemi shkatėrruar gjenerata para jush (o idhujtarė), pse nuk besonin, edhe pse tė dėrguarit u erdhėn me argumente tė qarta. Kėshtu shpėrblejmė Ne njerėzit kriminelė.
14. Pastaj juve ju bėmė zėvendėsues pas tyre nė Tokė pėr t'ju parė si do tė veproni.
15. Dhe kur atyre u lexohen ajetet Tona tė qarta, ata qė nuk besojnė takimin Tonė (ringjalljen), thonė: "Sillna njė Kur'an tjetėr, ose ndryshoje kėtė!" Thuaj: "Mua nuk mė takon qė ta ndrushojė vetė, unė pėrcjelli vetėm atė qė mė shpallet, unė nėse kundėrshtoj Zotit tim i frikėsohem dėnimit tė njė Ditės tė madhe.
16. Thuaj: "Sikur tė kishte dashur All-llahu, unė nuk do t'ua kisha lexuar juve atė, as nuk u kisha njoftuar me tė. Unė para tij kam jetuar nė mesin tuaj (as nuk kam ditur as nuk kam lexuar), a nuk mendoni?"
17. A ka mė mizor se ai, qė shpif ndaj All-llahut gėnjeshtėr ose pėrgenjeshtron faktet e Tij? Mėkatarėt vėrtet s'kanė pėr tė shpėtuar.
18. Ata pos All-llahut adhurojnė ēdo gjė qė nuk bėn as dobi, e thonė: "Kėta janė ndėrmjetėsuesit tanė te All-llahu!" Thuaj: "A po e informoni All-llahun me diēka qė Ai nuk e di se ē'ka nė qiej dhe nė tokė?" I pastėr ėshtė madhėria e Tij nga ajo qė i shoqėrojnė!
19. Njerėzit nuk ishin tjetėr pos tė njė feje, e u pėrēanė. E sikur tė mos ishte caktim i hershėm nga Zoti yt, do tė pėrfundohej (me dėnim) mes tyre, pėr atė qė ishin tė pėrēarė.
20. Dhe thonin: "Pėrse nuk i vjen atij (Muhammedit) ndonjė mrekulli nga Zoti i tij?" Po ti thuaj: "E fshehta ėshtė (ēėshtje) vetėm e All-llahut (Ai sjell mrekulli). Prandaj, ju pritni se edhe unė sė bashku me ju po pres!"
21. E kur Ne ua dhurojmė njerėzve mėshirėn pasi t'i ketė goditur e keqja (skamja), kur qe ata u bėjnė hile argumenteve tona. Thuaj: "All-llahu ėshtė mė i shpejti nė ndėshkim". S'ka dyshim, pėrcjellėsit tanė (melaiket) regjistrojnė atė qė po thurrni ju.
22. Ai (All-llahu) ua bėri tė mundshėm udhėtimin nė tokė e nė det, deri kur jeni nė anije qė lundrojnė me ta (me udhėtarėt) me anė tė njė ere tė lehtė dhe janė tė lumtur me tė (me erėn e lehtė), ia beh njė erė e fortė dhe nga tė gjitha anėt rrethohen nga valėt dhe binden se janė shkatėrruar, e lusin All-llahun pa farė pėrzierje tė idhujve (duke thėnė): Nėse na shpėton nga kjo (katastrofė), ne do tė jemi gjithnjė falėnderues!"
23. E kur Ai (All-llahu) i shpėtoi ata, ja, ata veprojnė mbrapshtė nė tokė, pa arsye. O ju njerėz! Kryeneēėsia juaj ėshtė vetėm kundėr vetes suaj, ėshtė pėrjetim i jetės sė kėsaj bote, pastaj kthimi juaj ėshtė te Ne, e Ne ju shpėrblejmė pėr veprimet tuaja.
24. Shembulli i jetės sė kėsaj bote ėshtė si i njė shiu qė e kemi zbritur nga qielli, e me anėn e tė cilit gėrshetohen bimėt e tokės (mbijnė dhe shpeshtohen tė gjitha llojet) prej nga hanė njerėzit e kafshėt deri kur toka tė ketė marrė stolinė e vet dhe tė jetė zbukuruar (me bimė, pemė e behar), e banorėt e saj tė mendojnė se janė tė zotėt e saj, e asaj i vjen urdhėri ynė, natėn ose ditėn, Ne e bėjmė atė (tė mbjellat) tė korrur sikurse tė mos ekzistonte dje. Kėshtu Ne u sqarojmė faktet njerėzve qė mendojnė.
25. All-llahu thėrret pėr nė xhennet, dhe atė qė do, e vė nė rrugė tė drejtė.
26. Atyre qė bėjnė vepra tė mira, u takon e mira (xhenneti) edhe mė tepėr (e shohin All-llahun). Fytyrat e tyre nuk i mbulon pluhuri i zi as nėnēmimi, ata janė banues tė xhennetit, aty janė pėrgjithmonė.
27. E ata qė bėnė tė kėqia, dėnimi i sė keqes ėshtė aq sa ėshtė ajo, ata i mbulon poshtėrimi. Ata nuk mund t'i mbrojė kush nga All-llahu, fytyrat e tyre, porsi t'i kishte mbuluar ndonjė copė e errėt e natės. Ata janė banues tė pėrjetshėm tė zjarrit.
28. Atė ditė i tubojmė tė gjithė, ndėrkaq atyre qė i kanė bėrė shok All-llahut u themi: "Rrini nė vendin tuaj, ju dhe idhujt tuaj!" Ne ndajmė ata. E idhujt e tyre u thonė: "Ju nuk na adhuruat ne!"
29. All-llahu na mjafton si dėshmues mes nesh e jush (kėshtu u thonė idhujt idhujtarėve). Ne nuk dimė gjė pėr adhurimin tuaj ndaj nesh (ne nuk dėgjojmė, nuk shohim e nuk kuptojmė).
30. Aty, nė atė vend, secili njeri provohet me atė qė e ka bėrė mė parė dhe kthehen te All-llahu, Sundimtari i tyre i vėrtetė dhe humb (shkon huq) prej tyre ajo qė trillonin (se do t'u bėjnė shefatė).
31. Thuaj: "Kush ju furnizon me ushqim nga qielli e toka, kush e ka nė dorė tė dėgjuarit e tė pamėt (tuaj), kush nxjerr tė gjallin nga i vdekuri e kush nxjerr tė vdekurin nga i gjalli, kush rregullon ēdo ēėshtje?" Ata do tė thonė: "All-llahu". Ti thuaj: "A nuk frikėsoheni?" (dėnimit).
32. E ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj i vėrtetė. Pas tė vėrtetės nuk ka tjetėr pos iluzione, e si po ia ktheni shpinėn (tė vėrtetės)?
33. Kėshtu ėshtė pra, vendimi i zotit tėnd kundėr tė shfrenuarve, pse ata nuk besojnė.
34. Thuaj: "A ka prej idhujve tuaj ndokush qė ta fillojė krijimin e mandej atė (pas vdekjes) ta rikthejė?" Thuaj: "All-llahu e nis krijimin dhe sėrish e rikthen. Si i largoheni pra, sė vėrtetės?
35. Thuaj: "A ka ndokush prej idhujve tuaj qė ndonjė tė humbur ta drejtojė nė rrugėn e drejtė? Thuaj: "Vetėm All-llahu udhėzon nė tė vėrtetėn.. Atėherė pra, a ėshtė mė e drejtė tė shkohet pas tij qė udhėzon nė rrugėn e drejtė, apo pas atij qė nuk udhėzon, (sepse nuk mund tė udhėzojė as vetveten) vetėm nėse prej dikuj tjetėr udhėzohet? Ē'ėshtė me ju? Si gjykoni?
36. Shumica e tyre nuk pėrkojnė tjetėr pos supozim, e supozimi nuk ėshtė asgjė ndaj tė vėrtetės. All-llahu di shumė mirė pėr atė qė punojnė.
37. Nuk ėshtė e logjikshme tė mendohet se ky Kur'an ėshtė i trilluar prej dikujt pos All-llahut, por ėshtė vėrtetues i asaj (shpalljes) qė ishte mė parė, dhe sqarues e komentues i librit. Nuk ka farė dyshimi se ėshtė (i zbritur) nga Zoti i botėve.
38. Pėrkundėr kėsaj, ata (idhujtarėt) thonė se atė e trilloi ai (Muhammedi). Ti thuaj: "Sillne pra ju njė kaptinė tė ngjajshme me kėtė, madje thirrni kė tė doni nė ndihmė, pos All-llahut, po qe se jeni tė drejtė nė atė qė thoni".
39. Por ja, ata pėrgėnjeshtruan atė (Kur'anin) pa e kuptuar dhe pa ju ardhur shpjegimi i tij. Po kėshtu, gėnjenin dhe ata qė ishin mė pėrpara. Shiko si ishte pėrfundimi i zullumqarėve.
40. Ka prej tyre (te tė cilėt u dėrgua Muhammedi) qė e besojnė atė (Kur'anin), e ka prej tyre edhe asish qė atė nuk e besojnė. Zoti i njeh mė sė miri kokėfortit.
41. Po nėse ata tė pėrgėnjeshtruan ty, thuaj: "Mua mė takon (shpėrblimi nga) vepra juaj, ju nuk pėrgjigjeni pėr atė qė bėj unė, e as pėr atė qė bėni ju.
42. Ka prej tyre qė tė dėgjojnė (kur lexon, por formalisht). A mund tė bėsh tė shurdhėtin tė dėgjojė, edhe kur ata nuk kuptojnė?
43. Ka prej tyre qė tė shikon ty (duket se po tė shikon). A mund ta udhėzosh ti tė verbėrin, kur ata nuk shohin (tė vėrtetėn)?
44. All-llahu nuk u bėn asgjė tė padrejtė njerėzve, por ata i bėjnė tė padrejtė vetes sė tyre.
45. (Pėrkujto) Ditėn kur i tubojnė ata, (atyre u duket) sikur nuk qėndruan (nė dynja) vetėm njė moment tė ditės, atėherė njihen mes vete. E, vėrtet, kanė dėshtuar ata qė nuk besuan kėtė prezencė para All-llahut, edhe nuk gjetėn udhėn e drejtė.
46. Nėse ta bėjmė tė mundshme tė shohish diēka nga (dėnimi) qė u premtuan atyre (mirė), ose ta marrim shpirtin ty (kurse ti nuk sheh gjė), e ardhmja e tyre ėshtė vetėm te Ne. All-llahu ėshtė dėshmues i asaj qė punojnė.
47. Secili popull kishte tė dėrguarin e vet, e kur u vinte i dėrguari i tyre bėhej gjykimi i drejtė mes tyre, atyre nuk u bėhet padrejtėsi.
48. Ata thonė: "Kur do tė jetė ky premtim (dėnim), nėse jeni tė drejtė ē'ka thoni?
49. Thuaj: "Unė nuk mund t'i sjellė vetes sime as dėm as dobi, pos atė qė dėshiron All-llahu". Ēdo popull ka fatin (e caktuar), e kur tė vijė afati i tyre, ata nuk mund ta vonojnė as pėr njė moment e as ta ngutin.
50. Thuaj: "Mė tregoni, nėse u vjen dėnimi i Tij natėn ose ditėn, e ēka i shtyen tė nguten pėr tė, kriminelėt?"
51. A pasi qė tė ndodhė (dėnimi) do tė besoni atė? A tani!? (po besoni), e ju ishit ata qė kėrkonit t'u vijė mė shpejt?
52. Mė vonė (nė ditėn e kijametit) atyre qė bėnė zullum u thuhet: "Shijoni dėnimin e pėrjetshėm!" Mos jeni dėnuar mė shumė se ē'keni merituar?"
53. E ata kėrkojnė t'u tregosh (e do tė thonė): a ėshtė e vėrtetė ajo (qė thua pėr dėnimin)? Thuaj: "Po, pasha Zotin tim, ajo ėshtė mė se e vėrtetė, dhe ju nuk do tė mund ta pengoni kurrsesi.
54. Secili njeri qė ka dėmtuar veten (duke mosbesuar), po tė ishte e tij ēdo gjė qė ekziston nė tokė, ai do ta flijonte atė (pėr tė shpėtuar). E kur e shohin dėnimin, ata fshehin dėshprimin (nga hutia). Atėherė bėhet gjykimi i drejtė mes tyre nuk u bėhet padrejtė.
55. Vini re! Nuk ka dyshim se gjithēka qė gjendet nė qiej e nė tokė ėshtė e All-llahut! Kini kujdes. Premtimi i All-llahut ėshtė mė se i vėrtetė, por shumica e tyre nuk e dinė.
56. Ai jep jetė dhe vdekje, dhe vetėm te Ai do tė ktheheni.
57. O ju njerėz! Juve ju erdhi nga zoti juaj kėshilla (Kur'ani) dhe shėrimi i asaj qė gjendet nė krahrorėt tuaj (nė zemra), edhe udhėzim e mėshirė pėr besimtarėt.
58. Thuaj: "Vetėm mirėsisė sė All-llahut dhe mėshirės sė Tij le t'i gėzohen, se ėshtė shumė mė e dobishme se ajo qė grumbullojnė ata.
59. Thuaj: "Mė thuani, atė qė All-llahu ju dha si ushqim (tė lejuar), e ju nga ai diēka bėtė tė ndaluar e diēka tė lejuar?" Thuaj: "A ju lejoi All-llahu ju, ose ju i shpifni All-llahut?"
60. Po ēfarė ėshtė mendimi i atyre qė shpifin All-llahut, pėr ditėn e kijametit? All-llahu ėshtė dhurues i madh ndaj njerėzve, por shumica e tyre nuk falėnderojnė.
61. Ti nuk angazhohesh me asnjė ēėshtje, nuk lexon nga ai pjesė nga Kur'ani dhe nuk bėni ndonjė vepėr, vetėm se ne jemi prezentuesit tuaj, kur ju ndėrmerrni atė. Zotit tėnd nuk mund t'i fshihet as nė tokė e as nė qiell as sa grimca e as mė e vogėl se ajo e as mė e madhe, por vetėm sa ėshtė evidentuar nė librin e sigurt.
62. Ta keni tė ditur se tė dashurit e All-llahut (evliatė) nuk kanė frikė (nė botėn tjetėr) e as kurrfarė brengosje?
63. (Ata janė ata) Tė cilėt besuan dhe ishin tė ruajtur.
64. Atyre u jepen myzhde nė jetėn e dunjasė (nė ēastin e vdekjes) dhe nė jetėn tjetėr (pėr shpėtim nė xhennet). Premtimet e All-llahut nuk mund tė pėsojnė ndryshim. E, ai ėshtė suksesi i madh.
65. Po ty tė mundojnė thėniet e tyre. E tėrė fuqia dhe ngadhėnjimi i takon vetėm All-llahut. Ai i dėgjon dhe i di tė gjitha.
66. Ta keni tė ditur se gjithēka qė ėshtė nė qiej e nė tokė janė nė pushtetin e All-llahut (pra, edhe idhujtarėt). E ata, qė pos All-llahut adhurojnė, nė tė vėrtetė nuk janė kah pasojnė zota, ata nuk janė kah pasojnė tjetėr pos supozimeve dhe nuk janė tjetėr vetėm se gėnjejnė.
67. Ai (All-llahu) bėri pėr ju natėn qė nė te tė pushoni, e ditėn tė ndritshme (tė shihni). Nė kėtė, (qė bėri) vėrtet ka argumente pėr njė popull qė dėgjon.
68. (Pas tė gjitha argumenteve) Ata (jobesimtarėt) thanė: "All-llahu ka fėmijė". Larg asaj ėshtė All-llahu, Ai s'ka nevojė, e Tij ėshtė ē'ka nė qiej dhe ē'ka nė tokė, ju nuk keni argumente pėr kėtė (qė ta thoni), a thoni pėr All-llahun ēka nuk dini?
69. Thuaj: "Ata qė trillojnė gėnjeshtėr pėr All-llahun, nuk kanė pėr tė shpėtuar".
70. Ata kanė njė pėrjetim nė dynja, pastaj kthimi i tyre ėshtė vetėm te Ne, e Ne do tė bėjmė qė ata tė shijojnė dėnimin e dhembshėm pėr shkak se nuk besonin.
71. Lexoju atyre ngjarjen e Nuhut, kur i tha popullit tė vet: "O populli im, nėse u vjen rėndė qėndrimi im nė mesin tuaj, pėrkujtimet e mia me ajetet e All-llahut, e unė iu kam mbėshtetur vetėm All-llahut, ju vendosni pėr qėllimin tuaj, thirrni nė ndihmė edhe zotat tuaj, e mos e mbani fshehtė, dhe zbatoni atė kundėr meje e mos pritni.
72. E nėse prapėsoheni (nga mėsimet e mia), unė nuk u kėrkoj ndonjė shpėrblim, se shpėrblimi im ėshtė vetėm prej All-llahut. Unė jam i urdhėruar tė jam njėri prej muslimanėve.
73. E ata (populli i tij) e konsideruan atė rrenacak e Ne e shpėtuam atė dhe ata qė ishin bashkė nė anije, dhe i bėmė qė ata tė jenė pasardhės (zėvendėsues), kurse ata qė pėrgėnjeshtruan ajetet tona i pėrmbytėm. Shih pra, si ishte fundi i gėnjeshtarėve.
74. Mandej pas tij dėrguam tė dėrguar te popujt e tyre, tė cilėt erdhėn dhe u sollėn atyre argumente tė forta, por ata nuk i besuan asaj, tė cilėn mė parė e kishin pėrgėnjeshtruar. Kėshtu, pra u vulosim zemrat atyre qė kalojnė kufijtė.
75. Pastaj, pas tyre dėrguam Musai dhe Harunin me argumentet tona, te faraoni dhe paria e rrethit tė tij, po ata paraqitėn kryelartėsi, pse ishte popull qė bėnte krime.
76. E kur u erdhi atyre e vėrteta e sigurt nga Ne, ata thanė: "Kjo nuk ėshtė tjetėr pos magji e qartė.
77. Musai tha: A tė vėrtetės i thoni magji? A magji ėshtė kjo? Magjistarėt nuk shpėtojnė?
78. Ata thanė: "Mos erdhe tė na largosh nga ajo (feja) qė e gjetėm te prindėrit tanė, pėr t'ju mbetur ju dyve madhėshtia nė tokė? Po ne nuk u besojmė juve dyve.
79. Faraoni tha: "Sillmėni mua tė gjithė magjistarėt e aftė.
80. E kur erdhėn magjistarėt, Musai u tha: "Hidhni ē'keni pėr tė hedhur".
81. E kur i hodhėn ata, Musai u tha: "Kjo qė e sollėt ju tash, vėrtet ėshtė magji!" Po All-llahu do ta asgjėsojė kėtė, sepse All-llahu nuk e pėrkrahė veprėn e tė prishurve.
82. Dhe me argumentet e veta All-llahu e fuqizon tė vėrtetėn, ndonėse e urrejnė tė pabesėt.
83. Duke pasur frikė nga faraoni dhe nga rrethi i tij se do t'i turturojnė, Musait nuk i besoi kush pos njė pjese tė pasardhėsve tė popullit tė tij. Vėrtet, faraoni ishte mbizotėrues nė tokė dhe ai ishte prej shkatėrrimtarėve.
84. Musai tha: "O populli im, nėse i keni besuar All-llahut, vetėm atij mbėshtetuni, nėse jeni tė dorėzuar (vendimit tė Tij)!"
85. Ata iu pėrgjegjėn duke i thėnė: "All-llahut iu kemi mbėshtetur, Zoti ynė, mos i mundėso popullit mizor tė na sprovojė!"
86. Dhe me mėshirėn tėnde, na shpėto prej popullit jobesimtarė!"
87. Ne i thamė Musait dhe vėllait tė tij t'i bėni vend nė Egjipt popullit tuaj, shtėpitė tuaja t'i bėni faltore e ta falni namazin rregullisht. Ti (Musa) pėrgėzoi besimtarėt!
88. Musai tha: "Zoti ynė, Ti i ke dhėnė faraonit dhe parisė sė tij mjete tė pėrjetimit dhe pasuri nė jetėn e kėsaj bote, ashtu qė o Zot ynė, po i largojnė njerėzit prej rrugės tėnde. Zoti ynė, zhduke pasurinė e tyre, shtrėngoi zemrat e tyre, e tė mos besojnė derisa tė shijojnė dėnimin e idhėt.
89. Ai (All-llahu) tha: "Lutja juaj ėshtė pranuar, prandaj ju tė dy qėndroni ashtu si jeni e mos ndiqni rrugėn e atyre qė nuk dinė!
90. Ne i kapėrcyem beni israilėt pėrtej detit, e faraoni dhe ushtria e tij i ndoqi mizorisht dhe armiqėsisht derisa e pėrfshiu atė pėrmbysja, e ai tha: "Besova se nuk ka Zot tjetėr pos Atij qė i besuan beni israilėt, edhe unė jam nga muslimanėt!"
91. Ti tani beson, ndėrsa ma parė kundėrshtove dhe ishe njėri prej shkatėrruesve!
92. Sot po tė shpėtojmė ty (po tė nxjerrim prej detit) me trupin tėnd (tė vdekur), qė tė shėrbesh si argument pėr ata qė vijnė pas teje. Vėrtet, ekziston njė shumicė njerėzis qė nuk hulumtojnė argumentet Tona.
93. Nė tė vėrtetė, Ne i vendosėm beni israilėt (pas shkatėrrimit tė armiqve tė tyre) nė njė vend tė mirė, i furnizuam ata me ushqime tė dobishme dhe nuk ishin tė pėrēarė (rreth fesė) vetėm pasi qė u erdhi atyre dituria (Tevrati). Zoti yt, do tė gjykojė mes tyre nė ditėn e kijametit, pėr atė qė ishin pėrēarė.
94. Po, (fjala vjen) nėse je nė dyshim pėr kėtė qė tė zbritėm ty (pėr ngjarjet e pejgamberėve), atėherė pyeti ata qė lexojnė librin para teje. Ty tė erdhi nga Zoti yt e vėrteta, pra, mos u bė prej atyre qė dyshojnė.
95. Dhe mos u bė prej atyre qė pėrgėnjeshtruan argumentet e All-llahut, e tė bėhesh nga tė dėshtuarit.
96. Kundėr atyre, pėr tė cilėt ka pėrfunduar caktimi i Zotit tėnd, ata nuk besojnė,
97. Edhe sikur t'u kishin paraqitur atyre ēdo lloj argumenti, ata nuk besojnė derisa tė shohin dėnimin e rėndė.
98. Pėrse nuk pati vendbanim qė tė ketė besuar e besimi i tij tė ketė ndihmuar (nė shpėtim), pos popullit tė Junusit, qė pasi qė besoi, Ne larguam prej tyre dėnimin shėmtues nė jetėn e kėsaj bote dhe i lejuam tė jetojnė deri nė njė afat tė caktuar.
99. Sikur tė kishte dashur Zoti yt, do t'i besonin ēka janė nė tokė qė tė gjithė. A ti do t'i detyrosh njerėzit tė bėhen besimtarė?
100. Nuk ėshtė e mundur pėr asnjė njeri tė besojė (ndryshe), pos me ndihmėn e All-llahut. E dėnimin u jepė atyre qė nuk mendojnė.
101. Thuaj: "Vėshtroni me vėmendje ēka nė (nga argumentet) nė qiej e nė tokė. Po argumentet dhe qortimet nuk bėjnė dobi ndaj njė popull qė nuk beson.
102. A janė duke pritur tjetėr (fat) pos ditėt (e zeza) si tė atyre qė ekzistonin para tyre? Thuaj: "Pritni, pra, se edhe unė bashkė me ju po pres!"
103. E Ne pastaj i shpėtojmė tė dėrguarit tanė, edhe ata qė besuan. Ja kėshtu, ėshtė detyrė e Jona, t'i shpėtojmė besimtarėt.
104. Thuaj: "O ju njerėz, nėse ju dyshoni nė fenė time, unė nuk adhuroj ata qė ju i adhuroni pos All-llahut, por adhuroj All-llahun qė u jepė vdekjen (ashtu si u ka dhėnė jetėn), dhe jam i urdhėruar tė jem besimtarė (i Zotit njė).
105. Dhe (jam i urdhėruar): Pėrqėndrohu me tėrė qenien tėnde nė fenė e drejtė, e mos u bė nga idhujtarėt!
106. Dhe mos lut tjetėr kė pos All-llahut, ndonjė (idhull) qė nuk tė sjell as dobi as dėm, e nėse bėn atė, dije se i ke bėrė padrejt vetvetes.
107. Nėse All-llahu tė provon me ndonjė tė keqe, atė s'mund ta largojė kush pos Tij, po nėse dėshiron tė japė ndonjė tė mirė, s'ka kush qė mund ta pengojė dhuntinė e Tij. E shpėrblen me tė, atė qė do nga robėt e Tij. Ai falė dhe mėshiron shumė.
108. Thuaj: "O ju jerėz, juve ju erdhi e vėrteta nga Zoti juaj, e kush merr rrugėn e drejtė, ai ka vetėm pėr veten e vet, nėrsa kush e merr tė shtrembėren, ai e ka humbur veten. Unė nuk jam rojė e juaj!"
109. Ti ec pas asaj qė tė shpallet dhe bėhu i durueshėm derisa All-llahu tė gjykojė. Ai ėshtė mė i miri i gjykatėsve!


11. Hud
1. Elif, Lamė, Ra, (ky ėshtė) Libėr, ajetet e tė cilit janė radhitur (nė mėnyrė tė pėrsosur, njėkohėsisht) edhe shkoqitur nga i Dijshmi i tė gjitha ēėshtjeve nė hollėsi.
2. Qė tė mos adhuroni tjetėr pėrveē All-llahut. Unė jam (dėrguar) nga Ai qortues e pėrgėzues pėr ju.
3. E tė kėrkoni falje Zotit tuaj dhe pendohuni (kthehuni) te Ai, se Ai do tė ju mundėsojė pėrjetime tė mira (nė kėtė jetė) deri nė njė afat (tė caktuar) dhe ēdo punėmiri i jep shpėrblimin e merituar. Nė qoftė se refuzojnė (tė kėrkojnė falje), unė pra kam frikė pėr ju, dėnimin e ditės sė madhe.
4. Se kthimi i juaj ėshtė vetėm te All-llahu, Ai ka fuqi pėr ēdo send.
5. Ja, ata mbėshtjellojnė (armiqėsinė nė) gjoksat e tyre qė ta fshehin nga Ai, po ta dini se edhe kur mbulohen me petkat e tyre, Ai e di se ēka fshehin dhe ēka shfaqin. S'ka dyshim se Ai e di shumė mirė ēka mbajnė zemrat (qėllimet) e tyre.
6. Nuk ka anjė gjallesė nė tokė qė All-llahu tė mos ia ketė garantuar furnizimin e saj, Ai e di vendbanimin dhe vendstrehimin e saj (pas vdekjes). Tė gjitha (kėto) janė nė librin e njohur (Levhi Mahfudhė).
7. Ai ėshtė i cili krijoi qiejt e tokėn brenda gjashtė dite (fazave), e Arshi (Froni) i Tij kishte qenė (mė parė) mbi ujė, qė t'ju sprovojė, se cili prej jush ėshtė mė vepėrmirė. Nėse ti u thua: "Ju do tė ringjalleni pas vdekjes!" Ata qė nuk besuan thonė: "Kjo (ēka na thua) nuk ėshtė tjetėr vetėm se magji e hapur.
8. Nėse Ne e vonojmė ndėshkimin pėr njė kohė tė shkurtėr kundėr tyre, ata thonė: "Ēka po e pengon atė?" Le ta dijnė se ditėn kur t'u vijė, ai nuk zbrapėt prej tyre, ata do t'i rrethojė ai (dėnimi) me tė cilin talleshin.
9. Po nėse Ne ia japim njeriut ndonjė begati nga ana jonė, e pastaj e tėrheqim atė prej tij, ai do tė jetė i dėshpruar dhe pėrbuzės.
10. E nėse pas tė keqes qė e pat goditur atė, Ne dhurojmė tė mira, ai do thotė: "Kaluan tė kėqiat prej meje!" Vėrtet, ai ėshtė shfrenuar dhe mendjemadh.
11. Pėrveē atyre, tė cilėt kishin durim dhe bėnin vepra tė mira, tė tillėt kanė falje (tė gabimeve) dhe shpėrblim tė madh.
12. A mos (shpresojnė idhujtarėt se) do tė lėshė diēka nga ajo qė t'u shpall ty (ngase u vjen rėndė ta dėgjojnė), dhe tė shtėngon zemrėn tėnde ajo (komunikimi i shpalljes), pėr shkak se ata do tė thonė: "Pse tė mos i ketė zbritur atij (Muhammedit) ndonjė pasuri, ose pėrse tė mos i ketė ardhur bashkė me tė ndonjė engjėll?" Ti je vetėm qortues, e All-llahu pėrkujdeset prė ēdo send.
13. Apo, pse ata thonė: "Ai (Muhammedi) e trilloi atė (Kur'anin)". Thuaj: "Formuloni pra, dhjetė kaptina si ai (Kur'ani) ashtu tė trilluara (siē thoni ju) dhe thirrni, pos All-llahut, po qe se jeni tė drejtė (Ēka thoni), kė tė mundeni pėr ndihmė!"
14. E nėse nuk pėrgjigjen juve, atėherė pra ta keni tė qartė se ai (Kur'ani), ėshtė i zbritur me dijen e All-llahut dhe se nuk ka zot pos Tij. A jeni pra myslimanė?"
15. Kush ka pėr qėllim jetėn e kėsaj bote dhe tė mirat e saj, Ne do t'u plotėsojmė atyre shpėrblimin e veprave tė tyre nė tė, dhe atyre nė tė, dhe atyre nuk do t'u mungojė gjė.
16. Tė kėtillėve nė botėn tjetėr u pėrket vetėm xhehennemi. Ajo qė punuan dhe vepruan ata ka dėshtuar dhe ėshtė asgjėsuar.
17. A ai qė ėshtė (i mbėshtetur) nė argument nga Zoti i tij dhe atė e pėrforcon dėshmia nga Ai, e para tij (Kur'anit) ishte (dėshmitar) libri i Musait (Terati) qė ishte udhėrrėfyes e mėshirė - (ėshtė i njejtė me atė qė ka pėr qėllim vetėm kėtė jetė)? Tė tillėt (qė janė nė rrugė tė drejtė) e besojnė (Kur'anin). E kush prej tyre grupeve refuzuan atė, vendi i tij ėshtė zjarri. E ti (Muhammed) mos kij dyshim nė te, ai ėshtė e vėrtetė nga Zoti yt, nė tė s'ka dyshim, por shumica e njerėzve nuk e besojnė.
18. E kush ėshtė mė mizor se ai qė trillon pėr All-llahun? Tė tillėt paraqiten para Zotit tė tyre, e dėshmitarėt thonė: "Kėta ishin tė cilėt gėnjyen ndaj Zotit tė tyre, pra mallkimi i All-llahut qoftė kundėr mizorėve!"
19. Tė cilėt pengojnė nga rruga e All-llahut dhe pėrpiqen atė ta shtrembėrojnė, mu ata janė qė nuk e besojnė botėn tjetėr.
20. Ata nuk ishin tė paprekshėm nė tokė (prej dėnimit tė Zotit), dhe ata nuk kishin mbrojtės pos All-llahut. Atyre u shumėfishohet dėnimi, sepse ata nuk ishin qė mund tė dėgjonin dhe as nuk shikonin.
21. Ata mashtruan vetveten dhe humben prej tyre ata (idhujt) qė i patėn trilluar.
22. Ėshtė e vėrtetė se ata nė botėn tjetėr janė mė tė humburit.
23. Ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira dhe u pėrulėn ndaj Zotit tė tyre, ata janė banues tė xhennetit, nė tė janė pėrgjithmonė.
24. Shembulli i gjendjes sė kėtyre ėshtė (i atyre qė nuk besuan) si ai i verbėri dhe i shurdhėti dhe (i atyre qė besuan) si ai qė sheh dhe dėgjon. A janė nė pozitė tė barabartė? A nuk pėrkujtoheni?!
25. Ne patėm dėrguar edhe Nuhun te populli i vet (me porosi tė njejtė si Muhammedin qė t'u thotė): Unė ju tėrheq vėrejtjen haptazi.
26. Qė tė mos adhuroni tjetėr kė pos All-llahut, sepse unė kam frikė pėr dėnimin tuaj nė ditėm e pikėllueshme.
27. Paria qė nuk besoi nga populli i tij tha: "Ne nuk tė shohim ndryshe vetėm si njeri, sikurse edhe ne, ne nuk po shohim se tė pasojė kush, pėrveē atyre qė janė mė tė poshtėrit e mė mendjelehtit nga mesi ynė dhe ne nuk shohim se ju keni ndonjė vlerė mbi ne, pėrkundrazi, ne ju konsiderojmė gėnjeshtar!"
28. (Nuhu) Tha: "O populli im, mė thuani nėse unė jam i mbėshtetur nė argument tė qartė nga Zoti im dhe Ai mė dha mėshirė nga ana e Tij, e juve u janė fshehur ato (argumentet ngase jeni dhėmė pas kėsaj jete), a mos do t'ju detyrojmė pėr to (pranimin e tyre), kur ju jeni urrejtės tė tyre!
29. O populli im, unė pėr kėtė nuk kėrkoj prej jush ndonjė pasuri, shpėrblimi im ėshtė vetėm te All-llahu. Dhe unė kurrsesi nuk i largoj ata qė besuan, ata janė afėr Zotit tė tyre; por unė ju shoh si popull qė nuk dini e nuk kuptoni.
30. O populli im, a nuk po mendoni se nėse unė i pėrzė ata, kush do tė mund tė mė mbrojė mua nga All-llahu (dėnimi i Tij)?
31. Unė nuk u them juve se tek unė janė depot e All-llahut, as nuk u them se unė e di tė fshehtėn, as nuk u them se unė jam engjėll, as nuk u them atyre qė sytė tuaj i nėnēmojnė, se All-llahu nuk u dhuroi atyre tė mira. All-llahu e di mė sė miri se ēka nė shpirtrat e tyre, pse atėherė unė konsiderohem zullumqar.
32. Ata thanė: "O Nuh, ti polemizove me ne dhe e zgjate polemikėn tonė. Urdhėro, e nėse flet tė vėrtetėn, sillnie pra, tė na godasė ajo me ēka na kėrcėnohesh!"
33. Ai tha: "Atė ju sjell vetėm All-llahu, po qe se dėshiron, e ju nuk mund ta pengoni!"
34. Nėse pėrpiqem t'ju kėshilloj, po qe se All-llahu don t'ju humb, kėshilla ime nuk bėn dobi. Ai ėshtė Zoti juaj dhe vetėm te Ai do tė ktheheni.
35. A mos po thonė se ai e trilloi atė? Thuaj: "Nėse unė kam trilluar, atėherė ai ėshtė mėkati im, e unė jam larg nga krimet tuaja".
36. E, Nuhut i qe shpallur: "Nuk do tė besojė mė askush nga populli yt, pėrveē atyre qė kanė besuar (deri mė tash), pra mos u brengos pėr ata qė punojnė ata".
37. E, mbaroje anijen nėn mbikėqyrjen Tonė dhe me mėsimin tonė, e mos m'u drejto Mua pėr ata qė bėnė zullum, ata gjithqysh janė tė pėrmbytur.
38. Dhe ai ndėrtonte anijen e paria e popullit tė tij, saherė qė kalonte pranė tij pėrqeshej me tė. Ai u thoshte: "Nėse talleni me ne, edhe ne do tė tallemi me ju, ashtu siē po talleni ju!"
39. Dhe mė vonė do tė kuptoni se cili do tė pėsojė dėnimin e turpshėm dhe mbi tė cilin do tė jetė dėnim i pėrjetėshėm.
40. E kur erdhi urdhėri ynė (i caktuar pėr ndėshkim) dhe gufoi (uji) prej furrės (vend ku piqet buka), Ne i thamė: "Ngarko nė tė ēdo krijesė nga njė ēift edhe familjen tėnde, pėrveē pėr kė ėshtė marrė vendim i hershėm kundėr tij, e (ngarkoje) edhe kush ka besuar, po pėrveē njė pakice nuk i kishin besuar atij.
41. Dhe ai tha: "Hipni nė tė, me emrin e All-llahut ajo lundron dhe ndalet. Vėrtet, Zoti ėshtė qė falė shumė, ėshtė mėshirues.
42. Ajo lundron me ta nėpėr valė si kodra, e Nuhu e thirri djjalin e vet, qė ishtė nė njė vend tė ndarė: "O djali im, hip bashkė me ne, e mos u bė me mohuesit!"
43. Ai (djali) tha: "Unė do tė ngjitėm nė njė kodėr qė do tė mė mbrojė nga uji (vėrshimi)!" Tha: nuk ka sot mbrojtės prej dėnimit tė All-llahut, pos atė qė Ai e ka mėshiruar!" Vala hyri mes tyre tė dyve, e ai (djali u mbyt nė ujė.
44. E iu pat thėnė: "Oj tokė, pėrbije ujin tėnd, dhe o qiell, ndėrpreje (shiun), uji u tėrhoq, urdhėri u zbatua dhe ajo (anija) undal nė (kodrėn) Xhudij, e u tha: "I shkatėrruar qoftė populli mizor!"
45. Nuhu e luti Zotin e vet, duke thėnė: "O, Zoti im, djali im ėshtė i familjes sime, e premtimi Yt ėshtė i saktė, ndėrsa Ti je mė idrejti i tė drejtėve!"
46. (Zoti) Tha: "O Nuh, ai (djali) nuk ishte nga familja jote (pėr tė cilėn tė premtova se do t'i shpėtojė), ai ishte punėkeq, e ti mos mė kėrko Mua atė qė nuk e di, Unė tė kėshilloj qė tė mos bėhesh nga injorantėt!"
47. (Nuhu) Tha: "Zoti im, unė mbėshtetem nė mbrojtjen Tėnde qė tė (mos) kėrkoj prej Teje atė pėr ēka nuk kam njohuri, e nė qoftė se nuk mė fal mua dhe nuk mė mėshiron Ti, do tė jam i humbur!"
48. Iu pat thėnė: "O Nuh, zbarko qofsh i shpėtuar nga ana Jonė, me begati pėr tu. E njė popull (tjetėr) do t'i mundėsojmė pėrjetime, e pastaj do t'i godasė dėnim i dhembshėm nga ana Jonė.
49. Kėto janė disa rrėfimet e panjohura (pėr ty), qė po t'i shpallim ty, e qė para kėtij (Kur'anit) nuk i ke ditur as ti as populli yt. Pra tė jesh i durueshėm se pėrfundimi (i lavdishėm) ėshtė pėr tė devotshmit.
50. Edhe tek (populli) Adi (dėrguam) nga mesi tyre Hudin qė tha: "O populli im, ju nuk keni zot tjetėr pos Tij, ju vetėm po hutoheni me trillime.
51. O populli im, unė pėr kėtė nuk kėrkoj prej jush ndonjė shpėrblim. Shpėrblimi im ėshtė vetėm prej Atij qė mė krijoi. A nuk po kuptoni.
52. O populli im, kėrkoni falje prej Zotit tuaj dhe ktheniu Atij, Ai ju lėshon shi me bollėk, dhe fuqisė suaj i shton fuqi, e mos refuzoni e tė bėheni mėkatarė!"
53. Ata thanė: "O Hud, ti nuk na solle ndonjė argument, e ne nuk i braktisim zotat tanė pėr fjalėn tėnde dhe ne nuk tė besojmė ty".
54. Ne nuk themi tjetėr vetėm se dikush prej zotave tanė tė ka goditur me ēmendje! Ai tha: Unė dėshmitar e kam All-llahun, e ju dėshmoni se unė jam larg nga ajo ēka ju i shoqėroni.
55. (larg adhurimit) Pos Tij. Ju pra, tė gjithė pėrpiquni kundėr meje e mos mė jepni afat.
56. Unė iu kam mbėshtetur Allaut, Zotit tim dhe Zotit tuaj, pse Ai nuk ka asnjė nga gjallesat, e qė Ai tė mos e ketė nėn sundim, vėrtet Zoti im ėshtė i drejtė.
57. Nėse kundėrshtoni, unė ju kumtova atė me tė cilėn jamė dėrguar te ju. Zoti im do t'ju zėvendėsojė me njė popull tjetėr, Atij nuk mund t'i bėni kurrėfarė dėmi. Vėrėtet, Zoti im ėshtė pėrcjellės i ēdo sendi".
58. E kur arriti vendimi Ynė (pėr dėnim), Ne me mėshirėn Tonė e shpėtuam Hudin, e bashkė me tė edhe ata qė kishin besuar. I shpėtuam prej dėnimit tė rėndė.
59. E ato ishin (gjurmė tė gėnjeshtrave tė fisit) Ad-ėt, qė mohuan argumentet e Zotit tė tyre, kundėrshtuan tė dėrguarin e Tij, shkuan pas urdhėrit tė ēdo kryelarti kundėrshtar.
60. Ata u pėrcollėn me mallkim si nė kėtė botė, ashtu edhe nė ditėn e gjykimit. Le tė dihet, Adėt mohuan Zotin e tyre. Qoftė i shkatėrruar Adi, populli i Hudit!
61. Edhe te (populli) Themud e patėm njėrin prej tyre, Salihun, e ai u tha: "O populli im, adhuronie All-llahun, ju nuk keni zot tjetėr pos Tij, Ai sė pari ju krijoi nga dheu dhe ju bėri banues tė tij, andaj kėrkoni falje prej Tij, dhe shprehni pendim te Ai. S'ka dyshim, Zoti im ėshtė afėr (me mėshirė), Ai pėrgjigjet (lutjeve)"!
62. Ata thanė: "O Salih, ti ishe shpresė jona para kėsaj. Si mund tė na ndalosh tė adhurojmė atė qė adhuruan prindėrit tanė? Vėrtet, ne jemi shumė tė dyshimtė e nė dilemė nė atė qė na thėrret ti!"
63. "O populli im, mė tregoni ju, nėse unė jam (i bazuar) nė argument (tė qartė) nga Zoti im,dhe Ai tė mė ketė dhėnė mua mėshirė (gradėn pejgamber) nga ana e Tij, kush do tė mė mbrojė mua nga All-llahu, nėse unė kundėrshtoj Atė? Ju nuk mė shtoni tjetėr vetėm humbje.
64. O populli im, kjo ėshtė devja e All-llahut, pėr ju ėshtė njė argument. Lėnie pra, tė ushqehet nė tokėn e All-llahut e mos e prekni me ndonjė tė keqe e tė ju godas menjėherė dėnimi!"
65. E megjithatė, ata e therrėn atė, e ai (Salihu) ju tha: "Pėrjetoni nė vendin tuaj tri ditė, ky ėshtė caktim jo i rrejshėm!"
66. E kur erdhi vendimi Ynė (pėr dėnim), Ne e shpėtuam Salihun nga poshtėrimi i asaj dite, e bashkė me tė, edhe ata qė besuan. Zoti yt ėshtė ai i fuqishmi, ngadhėnjyesi.
67. Ndėrsa ata qė bėnė zullum, i kapi (nė ditėn e katėrt) krisma dhe gėdhinė kufoma (tė ngrira) nė vendin e tyre.
68. (gėdhinė) Sikur tė mos kishin qenė fare nė tė. Kuptonie pra, (populli) Themud e mohoi Zotin e vet. Mallkimi qoftė kundėr Themudit!
69. Edhe Ibrahimit i patėn ardhur tė dėrguarit (engjėjt) tanė me myzhde dhe i thanė: "Selam". Ai u pėrgjegj: "Gjithnjė paēi selam" dhe nuk vonoi t'ju sjellė njė viē tė pjekur (tė fėrguar nė gurė).
70. Kur pa se duart e tyre nuk shtrihen kah ai (viē), iu dukėn tė pazakonshme dhe ndjeu prej tyre njėfarė frike. Ata i thanė: "Mos u frikėso, ne jemi tė dėrguar te populli i Lutit".
71. E gruaja (Sare) e tij (Ibrahimit) rrinte nė kėmbė dhe qeshi, e Ne e pėrgėzuam atė me Is-hakun, e pas Is-hakut Jakubin.
72. Ajo tha: "E mjera unė, si do tė lindė unė kur jam e vjetėruar, kurse ky burri im ėshtė i shtyer mė moshė, vėrtet kjo ėshtė gjė e ēuditshme.
73. Ata i thanė: "Si, mos po ēuditesh me caktimin e Zotit?" Mėshira e All-llahut dhe bekimi i Tij qoftė me ju o familje e shtėpisė (sė Ibrahimit)! Vėrtet, Ai ėshtė meritues pėr falėnderim ėshtė bamirės i madh.
74. Pasi qė Ibrahimit i kaloi frika dhe i erdhi myzhdeja, ai nisi dialog me tė dėrguarit tanė rreth popullit tė Lutit..
75. Vėrtet, Ibrahimi ishte shumė i butė, shumė i dhembshėm dhe i kthyeshėm.
76. (engjėjt i thanė) O Ibrahim lėre kėtė (dialog), urdhėri i Zotit tėnd tashmė ka zbritur, s'ka tjetėr, ata do tė pėrjetojnė dėnim tė pashmangshėm.
77. E kur tė dėrguarit tanė i erdhėn Lutit, ai u keqėsua pėr ta dhe u ngushtua rėndė me ardhjen e tyre e tha: "Kjo ėshtė ditė e vėshtirė!"
78. Dhe populli i tij, qė mė parė bėnin punė tė turpshme, erdhi me nguti te ai (te Luti), e ai tha: "O populli im, qe kėto bijat e mia (gratė e atij vendi), janė mė tė pastra pėr ju, kinie frikė pra All-llahun e mos mė turpėroni me mysafirėt e mi, a nuk ka ndėr ju ndonjė njeri tė menēur (e tė ju ndalojė nga e keqja)?"
79. Ata thanė: "Po ti e ke tė ditur se ne, nuk kemi kurrfarė lakmie nė bijat tua, ti e di me siguri se ēka dėshirojmė ne!"
80. Ai tha: "Ah, sikur tė kisha fuqi kundėr jush (t'ju zbrapsė), ose tė kisha mbėshtetje nė ndonjė pėrkrahje (tė fisit) tė fortė!" (do t'i mbroja mysafirėt e mij).
81. (engjėjt) Thanė: "O Lut, ne jemi tė dėrguarit e Zotit tėnd, ata (populli yt) nuk kanė pėr t'u afruar te ti, e ti kah fundi i natės udhėto me familjen tėnde dhe askush prej jush tė mos vėshtrojė mbrapa (familja do tė shpėtojė), pos gruas sate, ajo do tė jetė e goditur me ēka do tė goditen edhe ata. Afati i tyre ėshtė mėngjesi, a nuk ėshtė mėngjesi afėr?
82. Kur erdhi urdhėri ynė, Ne pėrmbysėm tė gjitha ato (fshatrat e tyre) duke kthyer ēdo gjė nga lart poshtė, dhe mbi ta reshėm gurė tė fortė pa ia nda.
83. (gurė) Tė shėnuar te Zoti yt. Ai (vend) nuk ėshtė larg zullumqarėve (idhujtarėve kurejshitė).
84. Edhe Medjenit (i dėrguam) vėllain e tyre Shuajbin qė ju tha: "O popull im, adhuronie All-llahun, ju nuk keni Zot tjetėr pos Tij, mos matni as mos peshoni mangut, unė po shoh se jeni nė gjendje tė mirė jetėsore, pra unė po frikėsohem pėr ju nga dėnimi qė do t'ju pėrfshijė njė ditė!"
85. O populli im, veproni drejtė gjatė matjes dhe peshimit, e mos dėmtoni njerėzit nė asgjė dhe mos shkaktoni rrėmujė nė tokė!"
86. Atė pjesė qė ju lejoi All-llahu ėshtė shumė mė e mirė pėr ju, nėse jeni besimtarė, e unė nuk jamė rojė juaj!"
87. Ata thanė: "O shuajb, a namazi yt po tė thotė tė na urdhėrosh qė ta braktisim atė qė adhuruan prindėrit tanė, ose(po tė urdhėron) pėr tė punuar nė pasurinė tonė ashtu si tė dėshirojmė? Vėrtet, ti qenke i butė e i menēur". (Kjo ishte tallje e tyre).
88. "O populli im, mė thuani pra, nėse unė kam argumente tė sigurta nga Zoti im dhe nga ana e Tij, Ai mė furnizoi mua me tė mira (si mund tė mos ju udhėzoj nė rrugė tė drejtė?) Unė nuk dua t'ju kundėrshtoj (duke punuar) pėr atė nga e cila po ju ndaloj, unė nuk dua tjetėr vetėm tė pėrmirėsoj aq sa mundem, por kėtė mund ta arrij vetėm me ndihmėn e All-llahut, vetėm Atij iu kam mbėshtetur dhe vetėm te Ai jam i drejtuar!"
89. O populli im, kundėrshtimi ndaj meje tė mos u shpie (nė mosbesim) qė tė ju gjejė ajo qė e gjeti popullin e Nuhut, popullin e Hudit ose popullin e Salihut. E populli i Lutit nuk ėshtė larg prej jush.
90. Kėrkoni falje zotit tuaj dhe sinqerisht pendohuni ndaj Tij. Vėrtet, Zoti im ėshtė mėshirues, shumė i dashur.
91. Ata thanė: O Shuajb, ne nuk po e kuptojmė shumicėn nga ajo qė thua dhe ne tė konsiderojmė ty tė dobėt nė mesin tonė, dhe sikur tė mos ishte ai grupi yt, ne do tė gurėzonin ty, ngase ti nuk je i ēmuar ndėr ne".
92. Ai tha: "O populli im, a ėshtė mė i ēmuar te ju farefisi im se All-llahu, qė e keni hedhur Atė pas shpine? Nuk ka dyshim, Zoti im i di tė gjitha ato qė veproni".
93. O populli im, veproni sa tė mundeni, unė veproj, e mė vonė do ta kuptoni se kush do tė pėsojė atė dėnim qė e poshtėron dhe kush ėshtė ai rrenacak. Pritni se edhe unė sė bashku me ju jam duke pritur.
94. E kur erdhi urdhėri Ynė, Ne me mėshirėn tonė e shpėtuam Shuajbin dhe bashkė me tė edhe ata qė besuan, ndėrsa zullumqarėt i kapi britma e tmerri, duke gėdhirė nė vendin e tyre kufoma tė gjunjėzuara.
95. (gėdhinė) Si tė mos kishin ekzistuar fare aty. Qoftė i shkatėrruar Medjeni sikurse ishte shkatėrruar Themudi!
96. Ne e patėm dėrguar Musain me dispozitat tona dhe me mrekulli konkrete,
97. Te faraoni dhe rrethi i tij, e ata iu bindėn urdhėrit tė faraonit, po urdhėri i faraonit nuk ishte menēuri.
98. Nė ditėn e kijametit ai (faraoni) i prinė popullit tė vet dhe i fut nė zjarr. Sa i shėmtuar ėshtė ai vend i ofruar.
99. Edhe nė kėtė botė ata i pėrcolli mallkimi, e edhe nė ditėn e kijametit. Sa e keqe ėshtė ajo dhuratė e dhuruar.
100. Kėto janė disa nga lajmet e vendeve qė po t'i rrėfejmė ty; disa prej tyre ekzistojnė ende, e disa janė shkatėrruar.
101. Ne nuk u bėmė padrejtė atyre, por ata vetvetes i bėnė padrejtė. E kur erdhi urdhėri i Zotit tėnd, atyre nuk u ndihmuan asgjė zotat e tyre, tė cilėve luteshin pos All-llahut, dhe nuk fituan tjetėr pos shkatėrrim.
102. Ja, kėshtu ėshtė ndėshkimi i Zotit tėnd, kur dėnon vendet qė janė zullumqare. Vėrtet, ndėshkimi i Tij ėshtė i dhėmbshėme i ashpėr.
103. Nė kėto (rrėfime) me tė vėrtetė ka njė pėrvojė pėr atė qė i frikėsohet dėnimit tė botės tjetėr. Ajo ėshtė ditė e tubimit tė njerėzve dhe ajo ėshtė ditė dėshmuese.
104. Dhe atė (ditė) nuk e shtyejmė vetėm deri nė njė afat qė ėshtė i caktuar.
105. E kur tė vijė ajo ditė, askush nuk do tė flasė, pos me lejen e Tij, e prej tyre (tė tubuarėve), ka fatzi dhe fatbardhė.
106. E pėr sa u pėrket atyre fatkėqinjve, ata janė nė zjarr, aty ata kanė dihatje kėrhamzė tė vėshtirė (nė frymėmarrje).
107. Aty janė pėrgjithmonė, sa tė jenė qiejt dhe toka, pėrveē atė ēka do Zoti yt, vėrtet Zoti yt punon ēka dėshiron.
108. E pėr sa u pėrket atyre fatmirėve,ata jan nė xhennet pėrgjithmonė, sa tė jenė qiejt dhe toka, pėrveēatė ēka do Zoti yt (All-llahu ju dhuron) shpėrblim tė pakėputur.
109. Pėr adhurimin qė bėjnė kėta (idhujtarėt), ti mos kij dyshim (se ėshtė i kotė). Nuk adhurojnė tjetėr vetėm si adhuronin mė parė prindėrit e tyre, e Ne do t'u japim pjesėn e tyre pa mangėsi.
110. Ne edhe Musait i patėm dhėnė librin, e u bė pėrēarje rreth tij, e sikur tė mos ishte vendim i Zotit tėnd i pėrcaktuar mė heret, me siguri do tė kryhej (dėnimi kundėr tyre). Vėrtet, ata (populli yt) kanė shprehur dyshim rreth tij.
111. S'ka tjetėr, vetėm se secilit prej tyre, Zoti yt do t'u pėrmbushė veprat e tyre, se Ai ėshtė i njohur hollėsisht pėr atė qė veprojnė.
112. Ti (Muhammed) pėrqėndrohu vendosmėrisht ashtu si je i urdhėruar, e bashkė me ty edhe ata qė u penduan (prej idhujtarisė), e mos tejkaloni (kufijtė e caktuar), se mė tė vėrtetė Ai ėshtė shikues i asaj qė veproni.
113. Dhe mos anoni kah ata qė bėnė zullum, e pėr atė shkak t'ju kapė zjarri, sepse pėrveē All-llahut nuk keni mbrojtės, e mbeteni tė pa ndihmuar.
114. Dhe fale namazin nė dy skajet e ditės, e edhe nė orėt e afėrta (me ditėn) tė natės. S'ka dyshim se veprat e mira i shlyejnė ato tė kėqiat. Kjo ėshtė njė kėshillė pėr ata qė pranojnė kėshillat.
115. Dhe ti, jij i durueshėm, se All-llahu nuk ua humb shprblimin bėmirėsve.
116. E pėrse tė mos ketė pasur nga breznitė qė ishin para jush, tė zotėt e mendjes e tė nderit qė tė ndalonin ērregullimin e kaosin nė tokė, pėrveē njė pakice, tė cilėt i shpėtuam (ngase frenuan nga tė kėqiat), e ata qė ishin mizorė u dhanė pas kėnaqėsive si tė shfrenuar, duke vazhduar tė jenė mėkatarė.
117. E Zoti yt nuk ėshtė qė tė shkatėrrojė mizorisht vendet, nėse banorėt e tyre janė punėmirė.
118. Sikur tė dėshironte Zoti yt, do t'i bėnte njerėzit tė njė feje (por nuk dėshiroi, ai e di pse). Ata vazhdimisht janė nė kundėrshtime (mes vete),
119. Pėrveē atij qė mėshiroi Zoti yt. Po pėr kėtė edhe i krijoi ata. Fjala e Zotit tėnd: "Gjithsesi do ta mbushė xhehennemin me tė gjithė exhinėt dhe njerėzit", ka marrė fund (ėshtė plotėsuar).
120. Tė gjitha kėto qė t'i rrėfyem ty nga lajmet e pejgamberėve, janė qė tė forcojnė zemrėn tėnde, dhe nė to ka ardhur e vėrteta e kėshilla, si dhe pėrkujtime pėr besimtarėt.
121. E atyre qė nuk besojnė thuaju: "Veproni sa tė mundeni nė atė tė tuajėn, edhe ne jemi duke vepruar".
122. Ju pritni (ē'do tė na gjejė neve), edhe ne jemi duke pritur (se ē'do t'ju gjejė juve).
123. Vetėm All-llahut i takon dija pėr fshehtėsitė e qiejve dhe tė tokės, ēdo ēėshtje i kthehet (nė kompetencė) vetėm atij, pra adhuroje Atė, mbėshteu tek Ai, se Zoti yt, nuk ėshtė i panjohur pėr atė qė veproni.

12. Jusuf
1. Elif, Lamė, Ra. Kėto (ajete qė t'u zbritėn) janė ajetet e librit tė qartė.
2. Ne e zbritėm atė Kur'an arabisht, ahtu qė ta kuptoni.
3. Ne me tė shpallur tė kėtij Kur'ani po tė rrėfejmė ty (Muhammed) me tė bukurin rrėfim, edhe pse para tij ishe nga tė painformuarit.
4. (pėrkujto) Kur Jusufi, babait tė vet i tha: "O baba im, unė pashė (nė ėndėrr) njėmbėdhjetė yje dhe diellin e hėnėn, i pashė duke mė bėrė mua sexhde!"
5. Ai (Jakubi) tha: "O biri im, mos u trego ėndėrrėn tėnde vėllezėrve tu, se po tė bėjnė ndonjė dredhi, s'ka dyshim, djalli pėr njeriun ėshtė armik i hapėt".
6. Ja, kėshtu Zoti yt tė zgjedh ty, tė mėson interpretimin e ėndėrrave, plotėson dhuntinė e Tij ndaj teje dhe familjes sė Jakubit, sikrse pat plotėsuar atė mė parė ndaj prindėrve tu, Ibrahimit dhe Is-hakut. Vėrtet, Zoti yt ėshtė mė i dijshmi, mė i urti!"
7. Njėmend,pėr ata qė pyesin (interesohen) nė ndodhinė e Jusufit dhe tė vėllezėrve tė tij, pati fakte (mbi fuqunė e Zotit).
8. Kur ata (vėllezėrit) thanė: "Pasha Zotin, Jusufi dhe vėllai i tij, janė mė tė dashur te baba ynė se sa ne, ndėrsa ne jemi grup (i fortė). Vėrtet, babai ynė ėshtė nė gabim sheshazi.
9. Mbytnie Jusufin ose hidhnie diku larg nė njė vend e babai juaj t'ju dojė juve e pas asaj (pendohuni) bėheni njerėz tė mirė.
10. Njėri prej tyre tha: "Mos e mytni Jusufin, e nė qoftė se jeni pėr tė bėrė diē, lėshonie atė nė fund tė bunarit, do ta marrė atė dikush prej udhėtarėve".
11. Ata thanė: "O baba ynė ē'ke qė nuk na beson pėr Jusufin, e ne ia duam tė mirėn atij?
12. Dėrgoje nesėr atė me ne, le tė hajė pemė dhe le tė luajė me siguri do ta ruajmė atė.
13. Ai tha: "Unė mallėngjehem po tė vijė me ju, e edhe kam frikė se do ta hajė ujku, kur mungon kjdesi juaj pėr tė".
14. Ata thanė: "Pėr Zotin, nėse e ha ujku, e duke qenė nė grup kaq i fortė, atėherė ne mos qofshim fare!"
15. Pasi qė ata shkuan me tė dhe vendosėn ta vėnė nė fund tė bunarit, Ne i shpallėm: "Ti do t'i njoftosh ata pėr kėtė vepėr tė tyre, e duke mos ditur ata (do tė vijė koha tė ju thuash pėr kėtė vepėr e ata nuk do tė dinė se ti je Jusufi)".
16. E nė mbrėmje erdhėn duke qarė te baba i tyre.
17. Thanė: "O baba ynė, ne shkuam tė bėjmė gara, e Jusufin e lamė te teshat tona edhe atė e kishte ngrėnė ujku. Ti nuk do tė na besosh neve, edhe po tė jemi tė vėrtetė!"
18. E erdhėn (i sollėn) e nė kėmishėn e tij me gjak tė rrejshėm. Ai tha: "Jo, (nuk e ka ngrėnė ujku), por epshet tuaja ua hijeshuan punėn. Halli im ėshtė: durim i mirė. All-llahu ėshtė nga i cili kėrkohet ndihmė pėr kėtė qė pėrshkruani ju".
19. Dhe atypari kaloi njė gru udhėtarėsh, e e dėrguan ujėbartėsin (pėr ujė), e ai e lėshoi kofėn e vet (nė bunar) dhe tha: "Myzhde! Qe njė djalosh!" Ata e fshehėn atė si mall tregtie. Po All-llahu e dinte shumė mirė se ē'vepronin ata.
20. Dhe e shitėn atė (Jusufin) pėr njė ēmim tė vogėl, pėr disa dirhemė (masė argjendi) tė numėruar, sepse nė mesin e tyre pati asish qė nuk lakmuan (pėr ēmim mė tė lartė).
21. E ai qė e bleu nga Misiri (Egjipti) i tha gruas sė vet: "Bėni pritje tė kėnaqshme, se ėshtė shpresė t'ia shohim hajrin ose ta adoptojmė pėr fėmijė!" Ja, kėshtu (sikuse e shpėtuam nga bunari), Ne i bėmė vend Jusufit nė tokė (nė Egjipt), e qė t'ia mėsojmė atij shpjegimin pėr disa ėndėrra. All-llahu ėshtė mbizotėrues i punės sė vet, por shumica e njerėzve nuk e dinė (fshehtėsinė e ēėshtjeve).
22. E kur e arriti pjekurinė e tij, Ne i dhamė pushtet e dituri. E kėshtu Ne i shpėrblejmė punėmirėt.
23. E ajo, nė shtėpinė e sė cilės ishte Jusufi, i bėri lajka atij dhe ia mbylli dyert e i tha: "Eja!" Ai (Jusufi) tha: "All-llahu mė rruajtė, ai zotėriu im (e burri yt), mė nderoi me vendosje tė mirė (si mud t'i bėj hile nė familje)?". S'ka dyshim se tradhtarėt nuk kanė sukses.
24. Ajo e mėsyni atė qėllimisht, e atij do t'i shkonte mendja ndaj saj, sikur tė mos i prezentohej argumenti nga Zoti i tij. Ashtu (e bėmė tė vendosur) qė tė largojmė nga ai tė keqen dhe tė ndytėn. Vėrtet, ai ishte nga robėt tanė tė zgjedhur.
25. Dhe, qė tė dy ata u ngutėn kah dera, e ajo ia grisi kėmishėn e tij nga mbrapa dhe pranė dere ata tė dy takuan burrin e saj, e ajo tha "Ēfarė mund tė jetė ndėshkimi i atij qė tenton tė keqen nė familjen tėnde, pėrpos tė burgoset, ose dėnim tė dhembshėm!?"
26. Ai (Jusufi) tha: "Ajo m'u vėrsul mua!" Njė dėshmitarė nga familja e saj gjykoi: nėse kėmisha e tij ėshtė grisur pėrpara, ajo ka thėnė tė drejtėn, kurse ai gėnjen.
27. E nėse kėmisha e tij ėshtė grisur prapa, atėherė gėnjen ajo, kurse ai ėshtė i drejtė.
28. E kur e pa ai (burri i saj) kėmishėn e tij tė grisur prapa, tha: "Kjo ėshtė dredhi juaja, vėrtet dredhia juaj ėshtė e madhe!"
29. "Jusuf, largohu nga kjo (mos ia pėrmend askujt)! E ti (gruas) kėrko falje pėr mėkatin tėnd, se vėrtet ti qenke fajtore!"
30. Njė grup nga gratė e qytetit thanė: "Gruaja e zotėriut (e ministrit) i vėrsulet marrėzisht shėrbėtorit tė vet, atė e ka kapluar nė shpirt dashuria, e ne jemi tė bindura se ajo ėshtė nė humbje tė hapėt.
31. E kur ajo dėgjoi pėr ato pėrshpėritjet e tyre, dėrgoi t'i thėrrasė ato, u pėrgaditi vendmbėshtetje dhe secilės prej tyre i dha nga njė thikė e tha: "Dilu para atyre!" Kur e panė atė, ato u tronditėn dhe i prenė duart e tyre e thanė: "All-llahut i qofshim falė! Ky nuk ėshtė njeri, ky nuk ėshtė tjetėr vetėm se ndonjė engjėll i lartė!"
32. Ajo tha: "Qe, ky ėshtė ai pėr tė cilin mė qortuat mua, e unė e mėsyna atė, po ai u ruajt fort. Po qe se nuk bėn ēka e urdhėroj, ai gjithqysh do tė burgoset dhe do tė nėnēmohet".
33. Ai (Jusufi) tha: "O Zoti im, burgu ėshtė mė i dėshiruar pėr mua, se sa atė qė mė ofrojnė ato mua dhe nėse Ti nuk largon prej meje dredhinė e tyre, unė mund tė anoj te ato e tė bėhem injorant.
34. E Zoti i tij ia pranoi lutjen atij dhe e largoi nga ai dredhin e tyre. Vėrtet, Ai ėshtė qė dėgjon (lutjet) dhe di (gjendjen).
35. Mandej, pasi qė vertetuan argumentet (e pastėrtisė sė Jusufit), atyre (ministrit dhe rrethit tė tij) iu paraqit ideja qė atė pėr njė kohė ta burgosin.
36. Sė bashku me tė hynė nė burg dy tė rinj. Njėri prej atyre dyve tha: "Unė ėndėrrova veten se po shtrydhi (rrush pėr) verė". E tjetri tha "Unė ėndėrrova se po bart mbi kokė njė bukė nga e cila hanin shpezėt". Na trego komentimin e saj, se ne tė konsiderojmė nga komentuesit e mirė (tė ėndėrrave).
37. Tha: "Nuk ju vjen juve ndonjė ushqim me tė cilin ushqeheni, e qė unė tė mos dijė, t'ju pėrshkruaj atė para se t'ju vijė. Kjo ėshtė nga ajo ēka mė mėsoi Zoti im (nuk ėshtė fall e as prognozė). Unė kam braktisur fenė e njė populli qė nuk e beson All-llahun as botėn tjetėr, e ata ishin jobesimtarė".
38. Unė e ndoqa fenė e prindėrve tė mij: Ibrahimit, Is-hakut, Jakubit. Neve nuk na takoi t'i pėrshkruajmė kurrė njė send shok All-llahut. Ky (besim i drejtė) ėshtė dhuratė e madhe nga All-llahu ndaj nesh dhe ndaj njerėzve, por shumica e njerėzve nuk ia dinė vlerėn.
39. O ju dy shokėt e mij tė burgut, a ėshtė mė mirė tė adhurohen zota tė ndryshėm ose All-llahu, i vetmi ngadhėnjimtar?"
40. Ata qė ju adhuroni pėrveē All-llahut, nuk janė tjetėr vetėm se emra qė pagėzuat ju dhe prindėrit tuaj. All-llahu nuk shpalli ndonjė fakt pėr ta, vendimi (nė ēėshtjen e adhurimit) nuk i takon kujt, pos All-llahut, e Ai urdhėroi tė mos adhuroni tjetėr vetėm Atė. Kjo ėshtė feja e drejtė, por shumica e njerėzve nuk e dinė.
41. O shokėt e mij tė burgut! Njėri prej ju dyve do t'i japė tė pijė verė zotėriut tė vet, e tjetri do tė varet, kurse shpezėt do tė hanė nga koka e tij. Ēėshtja pėr tė cilėn kėrkuat shpjegim, ka marrė fund (kėshtu).
42. E atij pėr tė cilin besonte se ėshtė i shpėtuar i tha: "Mė pėrkujto mua te zotėriu yt". Po djali e vuri nė harresė ta pėrkujtojė te zotėriu i tij, e pėr kėtė mbeti nė burg disa vjet.
43. E (kur u afrua lirimi i Jusufit) mbreti tha: "Kam parė ėndėrr shtatė lopė tė majme dhe shtatė lopė tė dobėta qė i hanin ato (tė dobėtat, i gėlltitėn ato tė majmet) dhe shtatė kallinj tė gjelbėr (qė kishin lidhur frytin) e (shtatė) tė tjerė tė tharė. O ju pari, nėse dini tė interpretoni ėndėrrėn, mė tregoni pėr ėndėrrėn time!"
44. Ata (paria) thanė: "Ėndėrra tė pėrziera, e ne nuk dimė komentimin e ėndėrrave tė tilla".
45. E ai prej atyre dyve qė shpėtoi (qė i pat thėnė Jusufi ta pėrmendė) e pėrkujtoi pas njė periudhe e tha: "Unė ju tregoj kuptimin e saj. Pra mė lejoni tė shkoj (te Jusufi)".
46. (E dėrguan te burgu, e ai tha) O Jusuf, o ti i drejti, na shpjego pėr shtatė lopė tė dobėta qė i hanin shtatė lopė tė majme, dhe shtatė kallinj tė gjelbėr e shtatė tė thatė, e ndoshta po kthehem te njerėzit (me pėrgjigje), ashtu qė edhe ata tė kuptojnė (vlerėn dhe dijen tėnde)!
47. Ai (Jusufi) tha: "Mbillni shtatė vjet vazhdimisht, e ēka keni korrur lėnie nė kallinj, pėrveē njė pakice nga e cila do tė hani.
48. Pastaj, do tė vijnė shtatė (vjet) tė vėshtira (me skamje) qė do ta hanė atė qė e keni ruajtur pėr to, pėrveē njė pakice nga ajo qė do ta ruani (nė depo pėr farė).
49. Mandej, pas asaj vjen njė vit (i begatshėm) nė tė cilin njerėzve u bie shi dhe nė tė cilin do tė kenė tė vjela (vit i begatshėm nė pėrgjithėsi)".
50. E mbreti tha: "Mė sillni mua atė (Jusufin)!" Dhe kur i shkoi atij (Jusufi) i dėrguari (i mbretit), ai itha: "Kthehu te zotėriu yt dhe pyete atė: ē'ėshtė puna e grave, qė i prenė duart e tyre? Vėrtet, Zoti im e di shumė mirė dredhinė e tyre".
51. Ai (mbreti) tha: "Ēka ishte puna juaj kur ju vetė e dėshiruat (iu vėrsulėt) Jusufin?" Ato thanė: "Zoti na ruajt, ne nuk dijmė ndaj tij asnjė tė keqe!" Gruaja e ministrit tha: "Tash doli nė shesh e vėrteta, e unė iu vėrsula atij me dashuri, e ai ėshtė nga tė drejtit!"
52. Kėtė (e bėra thotė Jusufi) pėr ta ditur ai (ministri) se unė nuk e tradhtova tinėzisht dhe sė vėrtet All-llahu nuk realizon dredhinė e tradhtarėve.
53. Unė nuk e shfajsoj veten time, pse epshi ėshtė shumė nxitės pėr tė keqen, pėrveē atė qė ka mėshiruar Zoti im, se Zoti im ėshtė qė fal e mėshiron shumė.
54. Mbreti tha: "Me sillni mua atė, theshtė ta veēoj pėr veten time!" (ia sollėn Jusufin) E pasi qė bisedoi me tė tha: "Tash ti ke pozitė dhe je i besueshėm".
55. Ai (Jusufi) tha: "Mė cakto mua pėrgjegjės tė depove tė vendit, unė jam besnik i dijshėm".
56. Dhe kėshtu Ne Jusufit i dhamė pozitė nė vend (nė Egjipt) zinte vend aty ku dėshironte. Ne e pajisim me tė mira tona atė qė duam, e Ne nuk ua humbim shpėrblimin punėmirėve.
57. Po shpėrblimi i botės tjetėr, gjithsesi ėshtė shumė mė i mirė pėr ata qė besuan dhe ata qė u frikėsuan dhe u ruajtėn.
58. Dhe (pas njė kohe) vijnė vėllezėrit e Jusufit e hynė tek ai, e ai i njohti, ndėrsa ata nuk e njihnin.
59. E pasi i furnizoi me tė gjithė artikujt e nevojshėm (me barė drithi pėr tė cilin kishin ardhur, etj), u tha: "Mė sillni njė vėlla tuajin qė e keni nga baba, a nuk e vėreni se unė vėrtet u plotėsoj barrėn (peshojėn) dhe se unė jam mikėpritėsi mė i mirė!"
60. E nėse nuk ma sillni atė (vėllaun), Ju nuk do tė merrni tek unė barė drithi (pėr ushqim), e as mos iu afroni (vendit tim).
61. Ata thanė: "Ne do tė pėrpiqemi pėr tė (pėr ta marrė) te babai i tij dhe gjithsesi ne do tė bėjmė atė!"
62. Ai (Jusufi) djelmoshave tė tij shėrbėtorė u tha: "Vėnie mallin e tyre (barrėn qė kishin sjellė pėr tė blerė drith) nė barrėt e tyre, ashtu qė kur tė kėthehen te familja e tyre (t'i hapin barrėt) ta njohin, e ndoshta do tė kthehen sėrish te na".
63. E kur u kthyen te babai i tyre thanė "O baba ynė, po na ndalohet barra (drithi), lejoni tė vijė me ne vėllau ynė (Binjamini) qė tė marrim ushqim, e ne do ta ruajmė atė (nga ēdo e keqe)".
64. Ai (Jakubi) tha: "A t'u besoj pėr kėtė, vetėm sikurse u besova mė parė pėr vėllain e tij (Jusufin), po All-llahu ėshtė mbrojtėsi mė i mirė dhe Ai ėshtė mėshirues i mėshiruesve".
65. E kur i hapėn barrėt e tyre, e gjetėn mallin e tyre qė iu ishte kthyer dhe thanė: "O ati ynė, ēka duam mė tepėr, qe, ky ėshtė malli ynė qė na u kthye, do tė furnizojmė me drith familjen tonė, do ta ruajmė vėllain tonė dhe do ta shtojmė njė barrė deveje, e kjo ėshtė sasi e lehtė (pėr sundimtarin)".
66. Ai (Jakubi) tha: "Unė kurrsesi nuk e dėrgoj atė me ju, derisa tė ma jepni besėn (e fortė) nė All-llahun, se gjithsesi do tė ma ktheni atė mua, pėrveē nėse u diktojnė rrethanat e nuk mundeni". E kur ata ia dhanė besėn (u betuan), ai tha: "All-llahu ėshtė garantues pėr kėtė qė e thamė".
67. Po ai (Jakubi) tha: "O bijt e mij, mos hyni (nė Egjipt) pėr njė derė, po hyni nėpėr dyer tė ndryshme. Unė nuk mund tė largoj prej jush asnjė send nga caktimi i All-llahut, vendimi nuk ėshtė i tjetėrkujt vetėm i All-llahut, vetėm Atij iu kam mbėshtetur dhe vetėm Atij le t'i mbėshteten ata qė besuan.
68. Dhe ata hynė ashtu si porositi babai i tyre, po ajo nuk ishte gjė qė do t'u ndihmonte asgjė nga caktimi i All-llahut, pėrveē njė dėshire tė Jakubit qė e kishte nė vete dhe e kreu. Po ai (Jakubi) ishte i dijshėm pėr te, ngase Ne e kemi mėsuar pėr atė, por shumica e njerėzve nuk e dinė.
69. E kur hynė te Jusufi, ai (Jusufi) e afroi pranė vete vėllain e vet (Binjaminin) dhe i tha: "Unė jam vėllai yt, e ti mos u pikėllo pėr atė qė ata vepruan!"
70. E kur i pajisi ata me pajimet e tyre, e vuri tasin (gotėn) nė barrėn e vėllait tė vet, e pastaj njė thirrės thirri: "O ju devexhinj, ju jeni vjedhės!"
71. U kthyen (devexhinjtė) dhe thanė: "Ēka keni humbur?"
72. (shėrbėtorėt e sundimtarit) Thanė: "Kemi humbur tasin e sunduesit, e kush e sjell atė (tasin), ka (shpėrblim) njė barrė deveje (drith). Unė vetė jam pėr kėtė garantues!"
73. Ata (vėllezėrit e Jusufit) thanė: "Pasha All-llahun, ju e dini se ne nuk kemi ardhur pėr tė bėrė shkatėrrime nė tokė dhe nuk jemi vjedhės!"
74. (shėrbetorėt) Thanė: "Nėse jeni gėnjeshtarė, ēfarė duhet tė jetė ndėshkimi i atij (qė ka vjedhur)?"
75. (vėllezėrit) Thanė: "Dėnimi i tij ėshtė, vetė ai (tė robėrohet) nė barrėn e tė cilit gjendet. Kėshtu ne i dėnojmė tė padrejtit!"
76. Dhe filloi (kontrollimi) nė barrėt e tyre, pėrpara barrės sė vėllait tė vet, e pastaj e nxori atė (tasin) nga barra e vėllait tė vet. Kėshtu Ne e mėsuam tė planifikojė Jusufi. Sipas ligjit tė mbretit, atij (Jusufit) nuk i takonte ta ndalte (peng) vėllain e vet, pėrveē kur ėshtė dėshira e All-llahut! Atė qė duam Ne e lartėsojmė shumė nė dituri, e mbi secilin tė dijshėm ka edhe mė tė dijshėm.
77. (vėllezėrit) Thanė: "Nė pastė vjedhur ky, ka pasė vjedhur mė parė edhe njė vėlla i tij. Jusufi kėtė e mbajti fshehtė nė vete e nuk ua zbuloi atyre dhe tha: "Ju jeni nė pozitė mė tė keqe (kėtė e tha me vetvete e jo atyre), All-llahu e di mė sė miri pėr atė qė trilloni.
78. Ata thanė: "O zotėri, ai ka njė babė shumė tė vjetėr, pra, nė vend tė tij na merr njėrin prej nesh. Bėne kėtė tė mirė se ti je prej atyre qė bėjnė mirė!
79. Ai (Jusufi) tha: "All-llahu na ruajt, tė marrim tjetėr pos atij te i cili e kemi gjetur teshėn tonė, ne atėherė do tė jemi tė padrejtė!"
80. E kur e humbėn shpresėn prej tij, u veēuan pėr t'u konsultuar. Mė i madhi i tyre tha: "A nuk e dini qė babai juaj ka marrė prej jush besėn nė All-llahun, e mė parė ēafrė padrejtėsishė keni bėrė ndaj Jusufit?" Unė pra nuk ndahem kurrė prej kėsaj toke (tė Egjiptit) deri qė tė mė lejojė babai im, ose tė vendosė All-llahu (mirė) pėr mua, e Ai ėshtė gjykatės mė i drejtė!
81. Ju kthehuni te babai juaj dhe thuani: "O at ynė, djali yt vodhi, ne dėshmojmė vetėm pėr atė qė dijmė, e pėr tė fshehtėn ne nuk ishim roje!"
82. Ti dėrgo e pyeti (banorėt nė) qytetin ku ishim ne, po ashtu edhe (ata me) karavanin me tė cilin kemi ardhur. Ne jemi tė drejtė (ē'tė themi).
83. Ai (Jakubi) tha: "Jo, ēėshtjen ua lehtėsoi epshi juaj. (mua nuk mė ka mbetur tjetėr) Durim i mirė, ėshtė shpresė qė All-llahu do tė m'i sjellė tė gjithė; Ai ėshtė mė i dijshmi, mė i urti!"
84. Dhe, ua ktheu shpinėn e tha: "O dėshprim i im pėr Jusufin, dhe nga pikėllimi iu zbardhėn tė dy sytė, po i pėrmbajtur (nga pikėllimi).
85. Ata thanė: "Pėr All-llahun ti vazhdimisht e pėrkujton Jusufin derisa do tė sėmuresh rėndė, e tė shkatėrrohesh".
86. Ai (Jakubi) tha: "Unė hidhėrimin tim dhe pikėllimin tim, ia parashtroj All-llahut, e unė di pėr All-llahun atė qė ju nuk dini".
87. (Jakubi u tha tė bijve tė vet) O bijtė e mi, shkoni dhe hulumtoni (nė Egjipt) pėr Jusufin dhe vėllain e tij, e mos e humbni shpresėn nga mėshira e All-llahit, pse vetėm populli jobesimtar e humb shpresėn nė All-llahun.
88. (shkuan) E kur hynė tek ai i thanė: "O ti zotėri, neve dhe familjen tonė na ka goditur skamje e vėshtirė, e kemi ardhur me njė mall tė vjetėr, e ti pra na mbush masėn (barren) dhe na dhuro, All-llahu i shpėrblen ata qė dhurojnė".
89. Ai (Jusufi) tha: "A e dini ēka keni bėrė me Jusufin dhe vėllain e tij, kur ishit injorantė?"
90. Ata thanė: "A ti je vetė Jusufi?" Ai tha: "Unė jam Jusufi, e ky ėshtė vėllai im, All-llahu na dhuroi shpėtimin, pse ai qė ruhet dhe bėn durim, s'ka dyshim All-llahu nuk humb shpėrblimin e punėmirėve".
91. Ata thanė: "Pasha All-llahun, ėshtė e vėrtetė se All-llahu tė ka lartėsuar mbi ne, kurse ne vėrtet ishim fajtorė!"
92. Ai tha: "Sot nuk ka qortim kundėr jush, All-llahu ju faltė juve; Ai ėshtė mė mėshirues i mėshiruesve!
93. Ju shkoni me kėtė kėmishėn time, dhe hidhnia atė babait tim nė fytyrė, e atij do t'i kthehet tė pamėt, e pastaj ejani tek unė me tėrė familjen time".
94. (u nisėn) Dhe posa u ndanė devet (prej qytetit), i ati i tyre tha: "Unė po e ndiej erėn e Jusufit, mos mė konsideroni tė matufosur." (kėtė ia tha familjes sė vet nė Palestinė).
95. Ata (qė ishin prezent) thanė: "Pėr All-llahun, ti vėrtet qėmoti nė humbje".
96. E kur erdhi myzhdexhiu, ia vuri atė (kėmishėn) mbi fytyrėn e tij, atij ju kthye tė tė pamėt dhe tha: "A nuk ju thashė se unė di nga All-llahu ēka ju nuk dini?"
97. Ata thanė: "O baba ynė, lutu pėr neve tė na falen mėkatet tona, se me tė vėrtetė ne kemi qenė fajtorė!"
98. "Mė vonė do tė kėrkoj Zotit tim faljen tuaj", tha ai (Jakubi), se vėrtet, Ai ėshtė qė falė, ėshtė mėshirues.
99. (e morėn familjen dhe shkuan) e kur hynė te Jusufi, ai i afroi ngat vete tė dy prindėrit e tij dhe tha: "Me dėshirėn e All-llahut hyni nė Egjipt tė sigurt!"
100. Dhe ai tė dy prindėrit e vet i mori lart nė fron (i uli pranė vete), e ata iu pėrulėn atij, e ai tha: "O ati im, kjo ėshtė domethėnia e ėndėrrės sime tė mėparshme. Zoti im kėtė tanimė e bėri realitet, e mua mė dhuroi mirėsi kur mė nxori prej burgut, e juve u solli ngs fshati pasi djalli pat futur pėrēarje ndėrmjet meje dhe vėllezėrve tė mij. Zoti im, me mjeshtėri e butėsi realizon dėshirėn e vet pėr ēka don, vėrtet Ai ėshtė i dijshmi, i urti.
101. (Pasi iu plotėsua dėshira Jusufi tha) Zoti im, Ti mė ke dhėnė mua pushtet, mė mėsove mua komentimin e ėndėrrave; o Krijues i qiejve e i tokės, Ti je kujdestar imi nė dynja e nė Ahiret, mė bėn tė vdes mysliman dhe mė bashko me tė mirė!"
102. Kėto janė nga ato lajme tė panjohura, e Ne po t'i shpallim ty (Muhammed), se ti nuk ke qenė pranė tyre kur ata vendosėn ēėshtjen e tyre (hudhjen e Jusufit nė bunar etj.) dhe kur bėnin dredhi.
103. Po ti edhe pse lakmon (pėr besimin e tyre), shumica e njerėzve nuk do tė besojnė.
104. Megjithatė qė ti nuk kėrkon prej tyre ndonjė shpėrblim pėr tė (pėr kėshillė e udhėzim). Ai (Kur'ani) nuk ėshtė tjetėr vetėm se kėshillė pėr mbarė njerėzit.
105. Sa e sa argumente ka nė qiej e nė tokė, tė cilėt i shohin, por ata nuk i vėshtrojnė fare.
106. Dhe shumica e tyre nuk e beson ndryshe All-llahun, vetėm se duke i shoqėruar (zota tė tjerė).
107. A mos janė siguruar ata prej dėnimit qė mund t'u vijė nga All-llahu e t'i mbulojė, ose befas duke mos e hetuar fare t'u vijė katastrofa e pėrgjithshme.
108. Thuaj: "Kjo ėshtė rruga ime, e vėnė nė fakte tė qarta, e qė unė thėrras te All-llahu, unė dhe ai qė vjen pas meje. Larg tė metave ėshtė All-llahu, e unė nuk jam nga idhujtarėt."
109. Ne nuk dėrguam para teje vetėm se burra nga banuesit e qyteteve, tė cilėt i pajisėm me shpallje. A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė shihnin se si ishte pėrfundimi i atyre qė ishin mė parė? E s'ka dyshim se jeta e botės sė ardhshme ėshtė shumė mė e dobishme pėr ata, tė cilėt janė ruajtur; a nuk mendoni?
110. (nuk dėrguam tjetėr vetėm burra e ndihma u vonua) Derisa tė dėrguarit gati e humbnin shpresėn (se do t'i besojė populli), dhe menduan se u pėrgėnjeshtruan (pse ende nuk i kapi dėnimi), atėherė u erdhi atyre (tė dėrguarėve) ndihma Jonė. Ne e shpėtuam atė qė dashtėm. E dėnimi Ynė kundėr popullit idhujtar nuk zbrapset.
111. Nė tregimet e tyre (tė dėrguarve dhe tė Jusufit me vėllezėr) pati mėsime e pėrvojė pėr tė zotėt e mendjes. Ai (Kur'ani) nuk ėshtė bisedė e trilluar, por vėrtetues i asaj qė ishte mė parė (librave tė shenjta) dhe sqarues i ēdo sendi, e edhe udhėrrėfyes e mėshirė pėr njė popull qė beson.


13. Rra'd
1. Elif, Lamė, Mimė, Ra. Kėto ajete tė kėsaj kaptine dhe e tėrė ajo, qė t'u shpall ty nga Zoti yt, janė realitet, por shumica e njerėzve nuk besojnė.
2. All-llahu ėshtė Ai qė ngriti qiejt pa ndonjė shtyllė. Ju i shihni ato. Ai mbizotėroi Arshin dhe nėnshtroi diellin e hėnėn qė ēdo njėri udhėton deri nė njė afat tė caktuar; Ai rregullon ēėshtjen (e gjithėsisė), sqaron argumentet, qė tė jeni tė bindur pėr takimin (pas ringjalljes) me Zotin tuaj.
3. Dhe ai ėshtė, i cili tokėn e shtriu, dhe nė tė krijoi kodra e lumenj dhe prej secilit frut bėri dy lloj (ēift), bėri qė nata ta mbulojė ditėn. Vėrtet, nė gjithė kėtė ka fakte pėr njerėzit qė thellė mendojnė.
4. E nė tokė, copa sipėrfaqesh, te ngjitura njėra me tjetrėn, kopshte tė hardhisė, tė mbjella (tė llojllojshme) dhe hurma (bimė kėto) qė janė tė degėzuara nė shumė trupa dhe jo tė degėzuara (nga njė filiz) e tė gjitha ujiten nga njė ujė, dhe Ne shijen nė ngrėnie tė frutave tė tyre e kemi dallaur njerėn prej tjetrės. Edhe kjo dėshmon me argumente pėr njerėzit e menēur.
5. E nėse ti (Muhammed) ēuditesh (pėrse tė pėrgėnjeshtrojnė), ėshtė edhe mė e ēuditshme thėnia e tyre: "A do tė kemi krijim tė ri pasi tė jemi bėrė dhe?" Kėta janė ata qė mohuan Zotin e tyre, ata do tė ndėshkohen me pranga nė qafė. Pra kėta janė banues tė zjarrit ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė.
6. E ata prej teje kėrkojnė ngutjen e zbatimit tė sė keqes para tė sė mirės edhe pse para tyre pati aso dėnimesh (por nuk kanė marrė mėsim). S'ka dyshim se Zoti yt u fal njerėzve mėkatet e tyre, por s'ka dyshim se Zoti yt ėshtė edhe ndėshkues i rreptė.
7. Ata, tė cilėt nuk besuan thonė: "Pse tė mos i ketė zbritur atij (Muhammedit) ndonjė argument (mrekulli praktike) nga Zoti i tij?" Ti je vetėm qortues. Ēdo popull pati udhėzues (pejgamber).
8. All-llahu e di se ē'bart ēdo grua, dhe (e di) ēka pakėsojnė e ēka shtojnė mitrat. Tek Ai ēdo send ėshtė me masė tė caktuar.
9. Ai ėshtė qė di tė fshehtėn dhe tė dukshmėn, Ai ėshtė i madhėruari e i latrėsuari.
10. Pėr tė ėshtė njėsoj (nė dijen e Tij) si ai qė fsheh prej jush thėnien, si ai qė e shpreh haptazi, si ai qė vepron fshehtas natėn (nė errėsirė tė natės) dhe si ai qė vepron haptazi ditėn.
11. Ai (njeri) ka pėrcjellės njė pas njė, para tij dhe prapa tij, qė me urdhėrin e All-llahut e ruajnė atė. All-llahu nuk e prish gjendjen e njė populli (nuk ua largon tė mirat) pėrderisa ata ta ndryshojnė veten e tyre. Po, kur All-llahu vendos ta ndėshkojė njė popull, atė nuk ka kush qė ta zbrapsė. Ata. (njerėzit) nuk kanė mbrojtės tjetėr pos Tij.
12. Ai ėshtė qė ju shfaq vetėtimėn trishtuese (nga ndonjė fatkeqėsi), por edhe shpresėdhėnėse (pėr shi), dhe formulon re tė dendura.
13. Ndėrkaq, murmurima madhėron (Zotin njė) me falėnderimin (qė i takon) e Tij, (e madhėrojnė) edhe engjėjt nga droja ndaj Tij. E Ai dėrgon rrufetė dhe me ato godet kė tė dojė. Ndėrsa idhujtarėt polemizojnė rreth All-llahut, e Ai ėshtė ndėshkues i rreptė.
14. Lutje e vėrtetė ėshtė vetėm ajo drejtuar Atij, e ata qė u luten tė tjerėve pos Tij, ata nuk u pėrgjigjen atyre asgjė tjetėr (gjendja e tyre ėshtė) vetėm si e atij qė shtrin duart (prej sė largu) kah uji, qė ai (uji) t'i arrijė deri nė gojėn e tij, por (uji) nuk do t'i arrijė (sepse uji ėshtė send i vdekur e nuk kupton pėr etjen e tij). E lutja e jobesimtarėve (drejtuar pos Zotit) nuk ėshtė tjetėr vetėm se dėshtim (kotėsi).
15. Gjithēka ka nė qiej e nė tokė i bėn sexhde vetėm All-llahut me dėshirė ose me dhunė, (i bėjnė sexhde) edhe hijet e tyre nė mėngjes e mbrėmje.
16. Thuaj: "Kush ėshtė Zoti (Krijuesi) i qiejve e i tokės!" Thuaj: "All-llahu!" Thuaj "A keni pranuar pos Tij zota, qė nuk kanė mundėsi t'i sjellin as dobi e as dėm vetvetės?" Thuaj: "A ėshtė i barabartė i verbėri me atė qė sheh, ose, a janė tė njėjta errėsirat me dritėn?" A mos i bėnė All-llahut shokė (idhuj) e edhe ata zota krijuan si krijoi Ai dhe atyre u ėshtė bėrė i ngjashėm (i paqartė) krijimi (e nuk po dinė se cili ėshtė krijim i Zotit, e cili i idhujve)? Thuaj: "All-llahu ėshtė krijues i ēdo sendi, ai ėshtė i vetmi ngadhėnjyes!"
17. Ai e lėshon ujin (shiun) nga qielli e sipas madhėsisė sė tyre rrjedhin pėrrocka, kurse vala bart mbi vete shkumė tė fryer lart. Shkuma e ngjashme ėshtė edhe ajo kur shkrihet (metali) nė zjarr pėr tė pėrfituar ndonjė stoli ose ndonjė mjet. Kėshtu, All-llahu sqaron shembullin e tė sė vėrtetės dhe tė pavėrtetės. Pėr sa i pėrket shkumės (sė ujit apo tė metaleve), ajo hidhet si mbeturinė, ndėrsa ajo qė u sjell dobi njerėzve, ajo mbetet nė tokė. Kėsisoj All-llahu i sjell shembujt.
18. Atyre qė i janė pėrgjegjur Zotit tė tyre u takon shpėrblimi mė i mirė, ndėrsa ata qė nuk iu pėrgjigjėn Atij, ata do tė japin si kompensim, sikur tė ishte e tyre aqė shumė sa e gjithė pasuria tokėsore edhe njė herė aq. Ata kanė llogarinė mė tė rėndė, vendstrehimi i tyre ėshtė xhehenemi qė ėshtė shtrat i keq.
19. A ėshtė i njėjtė ai qė e di se ajo qė t'u shpall ty nga Zoti yt ėshtė e vėrtetė, si ai qė ėshtė i verbėr? Vetėm njerėzit e arsyeshėm qė kanė mendje tė shėndoshė e kuptojnė tė vėrtetėn.
20. Ata janė, tė cilėt e zbatojnė besėn e dhėnė All-llahut dhe nuk e thyejnė zotimin.
21. Dhe ata qė e mbajnė lidhjen pėr tė cilėn All-llahu ka urdhėruar tė mbahet, qė frikėsohen nga Zoti i tyre dhe nga llogaria e rėndė e pėrgjegjėsisė.
22. Edhe ata qė patėn durim (ndaj tė kėqiave) pėr tė fituar kėnaqėsinė e Zotit tė tyre dhe qė e falėn namazin, dhe nga ajo me ēka Ne i furnizuam ata kanė dhėnė fshehtas e haptas dhe me tė mirė e largojnė tė keqen. Tė tillėt kanė pėrfundim mė tė mirė.
23. (pėrfundimi i mirė ėshtė) Xhennete tė Adnit (vende tė pėrjetshme) ku do tė hyjnė ata, edhe prindėrit, gratė dhe fėmijėt e tyre tė cilėt kanė qenė vepėrmirė ata do t'i vizitojnė engjėjt duke hyrė nė secilėn derė.
24. (u thonė) Selamun alejkum, me durimin tuaj gjetėt shpėtimin; sa pėrfundim i lavdishėm ėshtė ky vend.
25. E ata qė e thyejnė besėn e dhėnė All-llahut pasi u patėn zotuar, e kėpusin atė pėr tė cilėn All-llahu ka urdhėruar tė jetė e pakėputur, bėjnė shkatėrrime nė tokė, ata janė tė mallkuar dhe ata kanė pėrfundim tė keq.
26. All-llahu i ofron furnizim me bollėk atij qė do dhe ia kufizon (atij qė do). Po ata (jobesimtarėt) janė tė gėzuar me jetėn e kėsaj bote. E jeta e kėsaj bote ndaj botės tjetėr nuk ėshtė tjetėr vetėm se njė pėrjetim (i shkurtėr).
27. E ata qė nuk besuan (idhujtarėt mekas) thonė: Pėrse nuk iu shpall (Muhammedit) ndonjė mrekulli nga Zoti i tij?" Thuaj: "(Iu shpall Kur'ani, por ju u verbuat) All-llahu e le tė humbur atė qė do, kurse atė qė pendohet nga tė kėqiat e shpie nė rrugė tė drejtė.
28. Ata qė besuan dhe me tė pėrmendur All-llahun, zemrat e tyre qetėsohen; pra ta dini se me tė pėrmendur All-llahun zemrat stabilizohen.
29. Ata janė tė cilėt besuan dhe bėnė vepra tė mira, ata janė tė lumtur dhe kanė ardhmėri tė mirė.
30. Kėshtu, Ne tė dėrguam te njė popull, para tė cilit kauluan shumė popuj, e qė t'ju komunikosh atė qė Ne tė shpallėm ty, sepse ata janė duke e mohuar Mėshiruesin (Zotin). Thuaj: "Ai (Rrahmani) ėshtė Zoti im, nuk ka zot tjetėr pos Atij. Vetėm Atij i jam mbėshtetur dhe vetėm te Ai ėshtė e ardhmja ime.
31. Sikur tė ishte ndonjė Kur'an qė me tė do tė ecnin malet, qė me tė do tė plasej toka, qė me tė do tė flisnin tė vdekurit (ėshtė ky)?" Jo, (ata nuk besojnė) se e tėrė ēėshtja i takon vetėm All-llahut. A nuk e kanė tė qartė ata qė besuan se, sikur tė donte All-llahu, do t'i drejtonte nė rrugė tė drejtė tė gjithė njerėzit, por ata qė nuk besuan e pėrshkak tė asaj qė bėnė, do t'i godas vazhdimisht fatkeqėsi e kohės ose do ta rrehojė (fatkeqėsia) vendin e tyre, derisa tė vijė urdhėri i All-llahut (e tė triumfojė islami). All-llahu nuk e thenė premtimin.
32. Edhe me tė dėrguarit para teje kanė bėrė tallje. Porse Unė atyre qė nuk besuan u pata dhėnė afat, pastaj i ndėshkova (me dėnim), e ēfarė ishte dėnimi Im!
33. A ėshtė Ai qė pėrcjell secilin njeri se ē'vepron (sikur idhujt qė nuk kuptojnė asgjė)? e ata i pėrshkruajnė All-llahut shokė. Thuaj: "Pėrshkruani realitetin e tyre! A ju po e njoftoni Atė pėr atė (shok) kinse Ai nuk po ditka se ē'ka nė tokė, apo vetėm po i emėrtoni me fjalė (e ata as qė ekzistojnė)? Jo, por ata qė nuk besuan u duket e mirė dredhia e tyre, ndaj janė larguar nga rruga e drejtė, dhe atė qė All-llahu e le tė humbur, pėr te nuk ka udhėzues.
34. Ata kanė dėnim nė jetėn e kėsaj bote, e s'ka dyshim se dėnimi i botės tjetėr ėshtė shumė mė i rėndė. Ata nuk ka kush t'i mbrojė prej ndėshkimit tė All-llahut.
35. Shembulli (atributi) i xhennetit qė u ėshtė premtuar tė devotshėmve ėshtė: qė nėn (pallatet) tė rrjedhin lumenj, qė ushqimi nė tė dhe hija nė tė ėshtė e pėrhershme. Ai ėshtė pėrjetim i lumtur i atyre qė ishin tė ruajtur,e pėrfundimi i jobesimtarėve ėshtė zjarri.
36. Ata tė cilėve Ne u dhamė shallje, gėzohen me atė qė t'u shpall ty, e ka prej grupacioneve (tė besimeve tė ndryshme) qė mohojnė njė pjesė tė tij (tė Kur'anit). Thuaj: "Unė jam urdhėruar qė tė adhuroj vetėm All-llahun, e mos t'i bėj shok Atij. Unė vetėm tek Ai thėrras (njerėzit) dhe vetėm tek Ai ėshtė kthimi im!"
37. Dhe ashtu, Ne e shpallėn atė (Kur'anin) kushtetutė nė arabishte. E nėse ti pasi tė kanė ardhur argumente tė qarta, shkon pas dėshirave tė tyre, ti nuk ke prej All-llahut as ndihmė as mbrojtje.
38. Ne dėrguam edhe para teje tė dėrguar dhe atyre u mundėsuam tė kenė gra e fėmijė. Asnjė tė dėrguari nuk i takoi tė sjellė ndonjė mrekulli vetėm me lejen e All-llahut. Pėr secilin afat ekziston evidencė e caktuar.
39. All-llahu shlyen (nga ajo evidencė) ēka tė dojė, e edhe forcon (ēka tė dojė). Vetėm tek Ai ėshtė baza e librit (Levhi Mahfudhi).
40. Ne mund tė mundėsojmė ty ta shohėsh atė (dėnim) qė u premtojmė atyre, ose ta marrin (shpirtin) ty. Obligim yti ėshtė vetėm kumtimi, kurse Jona ėshtė llogaria.
41. A nuk shohin ata se Ne i sjellim pakėsimin e tokės (sė tyre) nga tė gjitha anėt e saj. All-llahu gjykon, e s'ka kush qė mund t'i kundėrvihet gjykimit tė Tij. Ai ndėrmerr masė tė shpejtė.
42. Edhe ata (jobesimtarėt) para tyre (idhujtarėve) bėnė intrigė, po e gjithė intriga ėshtė e nėnshtruar dėshirės sė All-llahut, Ai e di se ēka vepron secili njeri, e mohuesit do ta kuptojnė se kujt do t'i takojė ardhmėri e lumtur.
43. E ata qė mohuan thonė: "Ti nuk je i dėrguar!" Thuaj: "Mjafton qė All-llahu ėshtė dėshmitarė midis meje dhe midis jush dhe (ėshtė dėshmitar) ai qė ka njohuri tė librit (tė shpalljeve)".


14. Ibrahim
1. Elif, Lamė, Ra. (ky ėshtė) Libėr; Ne ta shpallėm ty qė me urdhėrin e Zotit t'i nxjerrėsh njerėzit prej errėsirave nė dritė; (t'i nxjerrėsh prej errėsirės) nė rrugė tė Fuqiplotit, tė Falėnderuarit.
2. Tė All-llahut, i tė cilit ėshtė gjithė ē'ka nė qiej dhe ē'ka nė tokė. Ėshtė mjerim pėr mohuesit pėr dėnimin e ashpėr qė i pret.
3. Ata qė i japin pėrparėsi jetės sė kėsaj bote ndaj botės tjetėr, pengojnė nga rruga e All-llahut dhe kėrkojnė shtrembėrimin e saj. Tė tillėt qartas janė nė humbje.
4. Ne asnjė nga tė dėrguarit nuk e dėrguam ndryshe vetėm nė gjuhėn e popullit tė vet, ashtuqė ai t'u shpjegojė atyre (nė atė gjuhė). E All-llahu e lė tė humbur atė qė do, dhe e udhėzon nė rrugė tė drejtė atė qė do. Ai ėshtė i fuqishmi, i urti.
5. Ne e patėm dėrguar Musain me argumentet tona (dhe i thamė); nxirre popullin tėnd prej errėsirave nė dritė dhe pėrkujtoju atyre tė mirat e All-llahut (qė u dhuroi), se vėrtet nė ato (pėrkujtime) ka argumente pėr secilin qė ėshtė shumė i durueshėm dhe shumė falėnderues.
6. (pėrkujto) Kur Musai i tha popullit tė vet: "Pėrkujtonie dhuntinė e All-llahut ndaj jush; kur ju shpėtoi prej rrethit tė faraonit qė ju shijonin dėnimin mė tė shėmtuar, ju mbytnin bijtė tuaj, e lėnin gratė tuaja tė jetojnė. Nė ato kishit sprovė tė madhe nga Zoti juaj."
7. Dhe (pėrkujtoni) kur Zoti juaj njoftoi bindshėm: "Nėse falėnderoni, do t'ua shtojė tė mirat, e nėse pėrbuzni, s'ka dyshim, dėnimi Im ėshtė i vėshtirė!"
8. E Musai tha: "Nėse ju, dhe tė gjithė ata qė janė nė tokė mohoni, All-llahu ėshtė i panevojshėm (pėr falėnderim), i lavdishėm (vetvetiu)".
9. A nuk jeni tė njohur me lajmin (ndodhinė) e atyre qė ishin para jush, si populli i Nuhut, i Adit, i Themudit e edhe i atyre qė erdhėn pas tyre, qė nuk di kush pėr ta pos All-llahut. Atyre u patėn ardhur tė dėrguarit e vet me argumente, ata i vėnin duart e tyre (nė shenjė talljeje) nė gojėt e veta dhe thonin: "Ne e mohojmė atė me ēka jeni tė dėrguar dhe ne dyshojmė shumė nė atė qė ju na thėrrisni".
10. Tė dėrguarit e tyre u thanė: "A mos keni dyshim nė All-llahun, Krijuesin e qiejve e tė tokės? Ai ju thėrret (nė besim) pėr t'ju falur mėkatet dhe pėr t'ju vazhduar (jetėn) deri nė njė afat tė caktuar!" Ata thanė: "Ju nuk jeni tjetėr pos njerėz siē jemi edhe ne, ju dėshironi tė na pengoni nga ajo qė adhuronin prindėrit tanė, pra na sillni ndonjė argument tė qartė!"
11. Tė dėrguarit e tyre ju thanė: "Ne nuk jemi tjetėr vetėm se njerėz si edhe ju, por All-llahu i jep dhuratė kujt tė dojė nga robtė e vet. Ne nuk na takon t'ju sjellim ndonjė argument, vetėm me dėshirėn e All-llahut, pra, besimtarėt le t'i mbėshteten vetėm All-llahut.
12. E pėrsė tė mos i mbėshtetemi All-llahut derisa Ai na udhėzoi nė rrugėn tonė (tė drejtė). Pėr Zotin, ne gjithsesi do tė durojmė e do tė pėrballojmė mundimet qė na bėni, e vetėm All-llahut le t'i mbėshteten vazhdimisht ata qė gjithnjė iu mbėshteten.
13. Ata qė mohuan tė dėrguarit e vet thanė: "Pėr Zotin, ne do t'ju dėbojmė nga vendi ynė, ose ju domosdo do tė ktheheni nė fenė tonė!" E atyre (tė dėrguarėve) Zoti u shpalli; Ne gjithqysh do t'i shkatėrrojmė zullumqarėt.
14. Dhe pas tyre Ne do t'ju vendosim nė atė tokė. E kėtė (ndihmė) pėr atė qė i frikėsohet pranisė Sime dhe i frikėsohet dėnimit Tim.
15. Ata (tė dėrguarit) e kėrkuan ndihmėn, ndėrsa ēdo kryelartė idhnak pėsoi dėshtim.
16. E pas tij (kryelartit) ėshtė xhehenemi, nė tė cilin i jepet ujė tė ndyrė (qė rrjedh prej lėkurave tė djegura),
17. Pėrpiqet ta pėrbijė, po nuk mund ta gėlltis atė, atij i vjen vdekja nga tė gjitha anėt (sipas shenjave shkatėrruese), po ai nuk vdes (e tė shpėtojė prej vuajtjeve), atė e pret dėnim shumė i rėndė.
18. Shembulli i veprave tė atyre qė nuk besuan ėshtė si hiri, tė cilin me puhi e shkapėrderdh era nė ndonjė ditė tė stuhishme, e ata nuk mund tė realizojnė asgjė nga veprat qė kanė bėrė, e ky ėshtė ai dėshtimi i madh.
19. A nuk e ke kuptuar ti se All-llahu krijoi qiejt dhe tokėn me urtėsi, e nėse ai do, juve ju zhduk e sjell krijesė (popull) tė re.
20. E kjo, nuk ėshtė vėshtirė (rėndė) pėr All-llahun.
21. E tė gjithė (njerėzit) sheshas i paraqiten All-llahut. Ata tė dobėtit (masa e nėnshtruar) u thonė parisė (udhėheqėse): "Ne ishim pasuesit tuaj, andaj a mund tė na lehtėsoni diē nga dėnimi i All-llahut?" Ata (paria) thonė: "Sukur tė na kishte udhėzuar All-llahu, ne do t'ju udhėzonim juve. Pėr ne tash ėshtė njėsoj, u pikėlluam thellė ose duruam, pėr ne nuk ka ikje (shpėtim).
22. E pasi tė kryhet ēėshtja (tė hyjnė ata tė xhennetit dhe tė xhehenemit nė tė, xhehenemlinjve) djalli (u mban ligjėratėn e shėmtuar), dhe u thotė: "Vėrtet, All-llahu ju pat premtuar premtim tė vėrtetė, e unė ju pata premtuar dhe, qe, nuk zbatova premtimin ndaj jush. Po unė nuk pata kurrfarė pushteti ndaj jush (qė t'ju detyroj), pėrpos qė ju thirra (nė rrugė tė gabuar), e ju m'u pėrgjigjėt; atėherė, pra mos mė qortoni mua, po qortonie veten. Unė nuk mund t'ju shpėtojė juve, e as ju nuk mund tė mė shpėtoni mua. Unė mohoj shoqėrimin tuaj qė mė bėtė mua mė parė (mė adhuruat nė vend tė Zotit)". S'ka dyshim, jobesimtarėt kanė dėnim tė dhembshėm.
23. E ata, tė cilėt besuan dhe bėnė vepra tė mira, me urdhėrin e Zotit tė tyre u vendosėn nė xhennete, nėn pallatet e tė cilėve rrjedhin lumenj, ku do tė jenė pėrgjithmonė. Pėrshėndetja e tyre nė tė ėshtė "selam" - paqe.
24. A nuk ke kuptuar se si All-llahu bėri shembull: fjalėn e mirė si pema e mirė qė rrėnjėt e saj janė thellė (nė tokė) e degėt e saj janė lart,
25. E qė me vullnetin e Zotit, ajo e jep frutin e vet nė ēdo kohė. All-llahu, pra u parashtron njerėzve shembuj ashtuqė ata tė mendojnė.
26. Dhe shembulli i fjalės sė keqe si njė pemė e keqe qė ėshtė shkulur mbi tokė e qė nuk ka tė qėndruar.
27. All-llahu forcon ata qė besuan nė fjalėn e fortė (tė mirė) nė jetėn e kėsaj bote edhe nė botėn tjetėr, ndėrsa mizorėt All-llahu i bėn tė humbur. All-llahu punon ēka tė dojė.
28. A nuk i vėrejte ata qė dhuntinė e All-llahut e ndėrruan me mosbesim dhe popullin e vet e sollėn nė vendin e shkatėrrimit,
29. (e sollėn) Nė xhehenem. Nė tė e shijojnė djegien, e sa vend i keq ėshtė ai.
30. Ata i bėnin (krahasonin) shokė All-llahut pėr t'i shmangur (njerėzit) nga rruga e Tij. Thuaj: "Shfrytėzoni pėrjetimet se e ardhmja e juaj ėshtė te Zjarri!"
31. Robėve tė Mi, tė cilėt besuan thuaju: "Tė falin rregullisht namazin dhe me atė qė i furnizuam ata, tė japin fshehtas e haptas, para se tė vijė njė ditė qė nė te nuk ka as kompensim as miqėsi".
32. All-llahu ėshtė Ai qė i krijoi qiejt dhe tokėn, dhe Ai lėshoi prej sė larti ujė (shi), e me tė nxjerr fruta si ushqim pėr ju, dhe pėr tė mirėn tuaj u vuri nė shėrbim anijet, tė lundrojnė nėpėr det me urdhėrin e Tij, e nė shėrbimin tuaj i vuri edhe lumenjtė.
33. Pėr ju nėnshtroi diellin dhė hėnėn qė nė mėnyrė tė zakonshme vazhdimisht udhėtojnė. Pėr ju pėrshtati edhe natėn e ditėn.
34. Dhe ai ju dha gjithatė qė e kėrkuat (qė kėrkoi nevoja juaj) dhe, edhe nė qoftė se pėrpiqeni t'i numėroni tė mirat e All-llahut nuk do tė mundė tė arrini t'i pėrkufizoni (nė numėr). Vėrtet, njeriu ėshtė i padrejtė dhe shumė pėrbuzės.
35. (pėrkujto) Kur Ibrahimi tha: "Zoti im! bėne kėtė qytet tė sigurt dhe mė mbro mua e bijtė e mi nga adhurimi i idhujve (statuja gurėsh).
36. Zoti im! ata vėrtet i shmangin (nga rruga e drejtė) shumė njerėz. E kush mė respekton mua, ai ėshtė i mi (nė fe), e kush mė kundėrshton mua, atėherė Ti je qė fal dhe qė mėshiron.
37. Zoti ynė! unė njė pjesė tė familjes sime e vendosa nė njė luginė, ku nuk ka bimė, e pranė shtėpisė Tėnde tė shenjtė. Zoti ynė (i vendosa aty) qė tė falin namazin, pra bėn qė zemrat e disa njerėzve tė mallėngjehen pėr ata, dhe, pėr tė falėnderuar me mirėnjohje, furnizoj ata me fruta.
38. Zoti ynė! s'ka dyshim se Ti e di ēka fshehin dhe ēka publikojmė, se All-llahut nuk mund t'i fshihet asnjė send nė tokė e as nė qiell.
39. Falėnderimi i qoftė All-llahut, i cili nė pleqėri mė fali mua Ismailin dhe Is-hakun! Vėrtet, Zoi im dėgjon dhe i pėrgjigjet lutjes.
40. O Zoti im! mė bėn mua nga ata qė falin namazin, e edhe prej pasardhėsve tė mijė dhe pranoje lutjen time o Zoti ynė!
41. Zoti ynė! mė fal (gabimet) mua edhe prindėrve tė mi, fali edhe tė gjithė besimtarėt ditėn kur jepet llogaria.
42. E ti kurrsesi mos e mendo All-llahun si tė pakujdesshėm ndaj asaj qė veprojnė zullumqarėt; Ai vetėm ėshtė duke i lėnė ata pėrderisa njė ditė nė tė cilėn sytė shtangen (mbesin tė hapur).
43. (atė ditė) Ata tė ngutur e duke i ngritur kokat e tyre lart, nuk lėvizin sytė e tyre (pėr tė shikuar), e zemrat e tyre janė tė zbrazura (nga frika).
44. Dhe ti tėrhiqju vėrejtjen njerėzve pėr ditėn kur atyre do t'u vijė dėnimi, e ata qė ishin mizorė thonė: "Zoti ynė! na jep afat pėr njė kohė tė shkurtėr t'i pėrgjigjemi thirrjes tėnde (pėr besim) dhe t'i pasojmė tė dėrguarit!" A nuk u betuat ju mė parė se pėr ju nuk ka lėkundje (prej dynjasė nė botėn tjetėr)?
45. Dhe ju u vendosėt nė vendbanimet e atyre qė e dėmtuan vetveten (e Ne i shkatėrruam) dhe e kishit tė qartė se si vepruam Ne me ta, dhe ju sollėm shembuj edhe juve.
46. (megjithatė) Ata pėrgatitėn kurthin e tyre, por kurthi i tyre gjendet nė duar tė All-llahut, qoftė ai kurthi i tyre qė shkulėn edhe kodrat nga ai.
47. E kurrsesi mos mendo se All-llahu e shkel prėmtimin e vet, qė u dha tė dėrguarėve tė Tij. All-llahu ėshtė triumfues qė ndėrmerr masa ndėshkuese.
48. (ndėshkon kundėrshtarėt) Ditėn kur toka ndryshohet nė tjetėr tokė, e edhe qiejt (nė tjerė qiej), e ata (njerėzit) tė gjithė dalin sheshazi para All-llahut, Njė, Mbizotėrues.
49. E idhujtarėt atė ditė i sheh tė lidhur nė pranga.
50. Petkat e tyre janė nga katrani (pezhgveja - zifti), kurse fytyrat e tyre do t'i mbulojė zjarri.
51. (dalin para Zotit) Pėr ta shpėrblyer All-llahu secilin njeri me atė qė e fitoi. Vėrtet, All-llahu ėshtė llogaritar i shpejtė.
52. Ky (Kur'ani) ėshtė kumtesė pėr njerėz, qė me tė tė kėshillohen dhe tė dinė se Ai ėshtė vetėm njė Zot, dhe qė t'i kėshilloj ata qė kanė mend.


15. Hixhr
1. Elif, Lamė, Ra. Kėto janė ajetet e librit, tė Kur'anit tė plotkuptueshėm.
2. Ata qė nuk besuan shpeshherė do tė kishin dėshiruar tė kishin qenė myslimanė.
3. Lėri (Muhammed) ata, tė hanė, tė dėfrehen dhe t'i preokupojė shpresa (se do tė jetojnė shumė), e mė vonė do tė kuptojnė.
4. Ne nuk kemi shkatėrruar asnjė fshat (vendbanim) ndryshe vetėm nė afatin e tij tė caktuar.
5. Asnjė popull nuk mund ta shpejtojė afatin e vet e as ta shtyjė pėr mė vonė.
6. Dhe ata thanė: "O ti qė t'u shpall pėrkujtimi (Kur'ani), me tė vėrtetė ti je ēmendur!"
7. Pėrse nuk na erdhe me engjėj (qė tė vėrtetojnė) nėse je i sinqertė?
8. Ne nuk i dėrgojmė engjėjt (u pėrgjigjet Zoti) ndryshe vetėm kur duhet (kur e kėrkon urtėsia e Zotit) dhe atėherė ata nuk afatizohen.
9. Ne me madhėrinė Tonė e shpallėm Kur'anin dhe Ne gjithsesi jemi mbrojtės tė tij.
10. Ne pėrpara teje kemi dėrguar tė dėrguar nė grupet e popujve tė hershėm.
11. E atyre nuk u erdhi asnjė nga tė dėrguarit, e tė mos talleshin me tė.
12. Ja kėshtu e fusim atė nė zemrat e kriminelėve (mosbesimin - talljen).
13. Ata nuk e besojnė atė (Kur'anin). Po ligji (i dėnimit) ndaj popujve mė tė hershėm tashmė ėshtė i provuar (se si i shkatėrroi Zoti).
14. Edhe sikur Ne t'u hapnim atyre njė derė nė qiell dhe tė ngjiteshin vazhdimisht lart nė tė (e tė shihnin engjėjt e fshehtėsitė).
15. Ata gjithqysh do tė thonin: "Neve na janė ndalė sytė (tė pamėt). Jo, ne jemi njerėz tė magjepsur.
16. Ne, nė qiell kemi krijuar galaksione yjesh dhe atė (qiellin) e kemi zbukuruar pėr ata qė e shikojnė me vėmendje.
17. Dhe atė (qiellin) e kemi ruajtur prej ēdo djalli tė mallkuar.
18. Pėrveē atij qė vjedh (pėrgjon) ēka dėgjohet, po edhe atė e kapė ylli i zjarrtė (e djeg).
19. E tokėn e kemi shtruar dhe nė tė kemi vuar kodra dhe kemi bėrė qė nė tė tė mbijnė bimė tė caktuara tė tė gjitha llojeve.
20. Dhe Ne ju krijuam juve nė te jetesėn (mjetet pėr jetė) e edhe atyre pėr tė cilėt ju nuk jeni furnizues.
21. E nuk ka asnjė send qė tė mos ta ketė burimin te Ne, po Ne, nuk e japim atė ndryshe vetėm sipas njė mase tė caktuar (tė nevojshme).
22. Ne i lėshojmė erėrat mbarėsuese, e nga qielli (retė) lėshojmė shi dhe atė ju japim ta pini, e ju nuk mund ta ruani atė.
23. Ne, vėrtet jemi qė japim jetė e vdekje dhe Ne jemi trashėgues (tė qiejve e tokės).
24. S'ka dyshim se Ne e dimė pėr ata qė ishin para jush dhe edhe pėr ata qė vijnė pas.
25. E Zoti yt ėshtė Ai qė i tubon tė gjithė ata (tė kaluarit e tė ardhėshmit), vėrtet Ai ėshtė shumė i urtė, shumė i dijshėm.
26. Ne krijuam njeriun nga balta e argjilit, tė zi e tė prishur (me erė tė keqe)? (tė formuar-tė trajtuar-mesnun).
27. E xhinėt i krijuam mė parė nga zjarri, nga flaka e fortė.
28. Dhe (pėrkujto) kur Zoti yt engjėjve u tha: "Unė po krijoj njeriun nga balta e tharė, e zezė e me erė.
29. E kur ta pėrsosė atė (nė formėn e njeriut) dhe t'i japė atij shpirtin qė ėshtė krijesw Imja, atėherė ju bini atij nė sexhde".
30. Tė gjithė engjėjt tok, bėnė sexhde.
31. Pėrpos Iblisit. Ai refuzoi tė jetė me ata qė bėnė sexhde?"
32. Ai tha: "O Iblis, ē'ėshtė ajo qė ti tė mos jeshė me ata qė bėnė sexhde?"
33. Ai tha: "Nuk ėshtė pėr mua t'i bėjė sexhde njė njeriu qė e krijove nga balta e terur, e zezė e me erė".
34. (All-llahu) tha: "Dil pra, prej aty, ti qofsh i mallkuar!"
35. Vėrtet, mallkimi kundėr teje qoftė deri nė ditėn e gjykimit".
36. (Iblisi) Tha: "Zoti im, mė jep pra afat deri nė ditėn kur ata (njerėzit) tė ringjallen!"
37. (Zoti) Tha: "Ti je prej tė afatizuarve,
38. deri nė kohėn e ditės sė caktuar".
39. (Iblisi) Tha: "Zoti im, pėr shkak qė mė pėrzune (mė largove), unė do t'ua zbukurojė (tė kėqiat) atyre sa tė jenė nė tokė (nė kėtė botė) dhe tė gjithė ata do t'i largoj nga rruga e drejtė!"
40. Pėrveē robėrve tė Tu, tė cilėt i ke bėrė tė sinqertė.
41. (Madhėria e Tij) Tha: "Kjo ėshtė rruga Ime e drejtė (e qartė)".
42. Se ti ndaj robėve tė Mi (tė sinqertė) nuk ke kurrėfarė force (as fizike as mendore), pėrveē atyre tė humburve qė vijnė pas teje.
43. E s'ka dyshim se xhehenemi ėshtė vendpremtimi i tė gjithė atyre.
44. Ai (xhehenemi) i ka shtatė dyer, ēdonjėri prej tyre ka shtegun (derėn) e caktuar (nėpėr tė cilėn do tė hyjė).
45. E ata, tė cilėt iu ruajtėn (mosbesimit dhe punėve tė kėqija) janė nė xhennete e mes burimeve.
46. (u thuhet) Hyni nė to, tė shpėtuar (prej ēdo tė keqeje) tė siguruar (nga vdekja).
47. Ne kemi hequr prej zemrave tė tyre ēfarėdo urrejtje, e ata nė mbėshtetėse qėndrojnė ballė pėr ballė njėri-tjetrit duke qenė tė vėllazėruar.
48. Ata aty nuk i godet kurrfarė lodhje dhe nuk do tė nxirren kurrė prej tij.
49. Njoftoji robėt e Mi se vėrtet Unė jam Ai qė fal shumė dhe mėshirues i madh.
50. Po (njoftojė) se edhe dėnimi Im ėshtė ai dėnim i dhėmbshėm.
51. E njoftoj edhe pėr mysafirėt e Ibrahimit.
52. Kur ata hynė te ai dhe thanė: "Selamen - e pėrshėndetėn, e ai (Ibrahimi) tha: "Ne po frikėsohemi prej jush!"
53. Ata i thanė: "Mos u frikėso, ne po tė marrim myzhde pėr njė djalė tė zgjuar!"
54. Ai (Ibrahimi) tha: "A mė merrni myzhde kur mė ka kapur mua pleqėria? Me ēka po mė pėrgėzoni ju?
55. Ata thanė: "Ne tė morėm myzhde me atė qė ėshtė e sigurt e ti mos u bėn i pashpresė!"
56. Tha: "Askush nuk e humb shpresėn nė mėshirėn e Zotit tė vet, pėrveē atyre qė janė tė humbur"
57. Tha: "E ēka ėshtė pra ēėshtja e juaj, o tė dėrguar?"
58. Ata thanė: "Ne jemi dėrguar te njė popull i prishur!"
59. Me pėrjashtim tė familjes sė Lutit. Ata do t'i shpėtojmė qė tė gjithė.
60. Pėrpos gruas sė tij. Ne kemi vendosur, ajo tė mbetet me ata tė dėnuarit (All-llahu ka vendosur).
61. E kur i erdhėn familjes sė Lutit tė dėrguarit,
62. Ai (Luti) tha: "Ju jeni njerėz tė panjohur (nuk ju njoh)!
63. Ata thanė: "Jo, (nuk kemi qėllim tė keq ndaj teje) Tė kemi ardhur ty me atė (dėnim) qė ata dyshonin.
64. Tė kemi sjellė tė vėrtetėn, e ne jemi tė drejtė (ēka themi).
65. Ti ec me familjen tėnde pasi tė kalojė njė pjesė e natės dhe ti rri pas tyre (qė tė mos frkėsohen) dhe asnjėri prej jush tė mos kthejė mbrapa (pėr tė shikuar) dhe shkoni andej kah urdhėroheni.
66. E Ne i kumtuam atij (Lutit) atė ēėshtje, se zhdukja e tyre deri nė mė tė mbramin, do tė jetė nė mėngjes.
67. E banuesit e qytetit (Sadum) erdhėn tė gėzuar duke i lajmėruar njėri-tjetrit.
68. Tha: (Luti): "Kėta janė mysafirėt e mi, e mos mė turpėroni mua,
69. Edhe kinie frikė All-llahun e mos mė nėnēmoni!"
70. Ata thanė: "A nuk tė kemi ndaluar qė tė mos na pėrzihesh nė njerėzit (qė ne i mėsyjmė)?
71. Ai (Luti) tha: "Ja, kėto (gratė) bijat e mija, nėse do tė bėni (martohuni me to)!"
72. Pasha jetėn tėnde (Muhammed), s'ka dyshim se ata (Populli i Lutit) ishin tė humbur nė dehjen e tyre.
73. E nė kohėn e lindjes (sė diellit) ata i pėrfshiu ushtima e tmerrshme.
74. Dhe duke e pėrmbysur anėn e lartė tė qytetit poshtė, Ne e pėrmbysėm dhe lėshuam mbi ta shi (tė dheut tė pjekur nė xhehenem) si gurė.
75. Nė atė (ngjarje), vėrtet ka argumente pėr ata qė mendojnė.
76. Dhe se ato (vendbanime tė shkatėrruara) ende janė tė dukshme pranė rrugės.
77. Pėr ata qė besojnė, ka fakte nė tė.
78. Edhe populli i "Ejkės" ishin zullumqarė.
79. E Ne ndėrrmorėm kundėr tyre (i shkatėrruam), dhe qė tė dyja ato (vendi Sadum dhe Ejke) janė nė rrugė qė duken.
80. Edhe populli i "Hixhres" i pėrgėnjeshtroi tė dėrguarit.
81. Ne u patėm parashtruar atyre argumentet (mrekullitė) Tona, por ata i kundėrshtonin ato.
82. Ata skalisnin shtėpia nė kodra shkėmbore pėr tė qenė tė sigurt.
83. E ata nė mėngjes i goditi gjėmim i tmerrshėm e shkatėrrues.
84. Dhe nuk u ndihmoi atyre asgjė ajo qė vepruan.
85. E Ne nuk i krijuam qiejt as tokėn ndryshe vetėm me urtėsi (tė madhe). E s'ka dyshim se momenti i fundit (kijameti) do tė vijė, e ti (Muhammed) sillu me njerėzishmėri.
86. Vėrtet, Zoti yt ėshtė krijuesi i pėrgjithshėm, mė i dijshmi.
87. Ne tė kemi dhėnė ty shtatė (ajete) qė pėrsėriten (Fatiha pėrsėritet nė rekate tė namazit) edhe Kur'anin e madhėrueshėm.
88. E ty tė mos shkojnė kurrsesi sytė nė atė me ēka Ne i pajisėm disa prej tyre, as mos u brengos pėr ta (pse nuk besuan), kurse ndaj besimtarėve bėhu i pėrulur e i butė.
89. Dhe thuaj: "Unė jam qortues i hapėt (pėr dėnimin nga Zoti pėr ata qė kundėrshtojnė)"
90. (U sjellim dėnim) Sikurse u sollėm atyre qė bėnė ndarjen (e librave tė mėparshėm).
91. Tė cilėt e bėnė Kur'anin tė ndarė nė pjesė.
92. Pasha Zotin tėnd, ata tė gjithė do t'i marrim nė pėrgjegjėsi.
93. Pėr atė se ē'vepruan.
94. Publiko haptas atė pėr tė cilėn urdhėrohesh, e hiqu idhujtarėve.
95. S'ka dyshim se Ne tė mjaftojmė ty kundėr atyre qė tallen,
96. tė cilėt All-llahut, i kundėrvejnė zot tjetėr, e mė vonė ata do ta kuptojnė (prapavinė e tyre).
97. Ne dimė mirė se ti ngushtohesh shpirtėrisht pėr atė qė thonė ata.
98. Po ti madhėroje me falėnderime Zotin tėnd e bėhu prej atyre qė luten (pėrulen duke u falur).
99. Dhe adhuroje Zotin tėnd deri tė vijė ty e vėrteta (vdekja).

16. Nahl
1. Erdhi (ėshtė afruar) caktimi i All-llahut (kijameti), pra mos kėrkoni ngutjen (ardhjen para kohės), e tij! E pastėr dhe e lartė ėshtė madhėria e Tij nė krahasim me atė qė ata i shoqėrojnė (shokė).
2. Me urdhėrin e Tij ia zbret engjėjt me shpallje atij qė Ai dėshiron nga robtė e vet (duke thėnė) t'ua tėrhiqni vėrejtjen (t'i njoftoni) se nuk ka tė adhuruar (zot) tjetėr vetėm Unė, pra tė mė keni frikėn.
3. I krijoi qiejt e tokėn me urtėsi precize. I lartė ėshtė Ai nga ēka ata (idhujtarėt) i shoqėrojnė.
4. E krijoi njeriun nga njė pikėl (uji), kur qe, ai (njeriu) kundėrshtar i hapėt.
5. Edhe kafshėt Ai krijoi dhe nė saje tė kėtyre ju mund tė mbroheni (nga tė ftohtit), keni edhe dobi tė tjera dhe prej tyre hani.
6. Nė to (nė kafshėt) ju shihni hijeshi (idili) kur nė mbrėmje ato i ktheni (nga kullosa) dhe kur nė mėngjes i lėshoni (pėr nė kullosė).
7. Ato bartin barėn tuaj (tė rėndė) nė ndonjė vend (tė largėt) qė ju do tė arrinit atje me shumė vėshtirėsi (me gjysmė shpirti). Vėrtet, Zoti juaj ėshtė shumė Bamirės dhe shumė Mėshirues.
8. Edhe kuajt (i krijoi), edhe mushkat edhe gomarėt, pėr t'ju hipur atyre dhe si stoli, e Ai krijon (pėr hipje) ēka ju (tash) nuk dini.
9. Udhėzimi pėr nė rrugė tė drejtė i takon All-llahut e ka edhe rrugė qė ėshtė e shtrembėr. Po sikur tė kishte dėshiruar Ai, do t'u kishte udhėzuar qė tė gjithėve.
10. Ai ėshtė qė pėr ju lėshoi nga (lart) qielli ujė, qė prej tij tė keni pėr tė pirė dhe prej tij tė keni bimė qė nė to do t'i kullotni (bagėtinė).
11. Me atė (shiun) mbijnė, pėr tė mirėn tuaj, tė lashtat, ullinjtė, hurmat, rushnajat dhe nga tė gjitha frutat (e pemėve). Nė kėto (tė mira) ka argumente pėr njė popull qė vėshtron.
12. Dhe pėr ju nėnshtroi natėn e ditėn dhe diellin e hėnėn. Edhe yjet janė tė nėnshtruar me urdhėrin e Tij. Vėrtet, nė kėto ka argumente pėr njė popull qė mendon.
13. Edhe pėr atė qė ju krijoi nė tokė lloje tė ndryshme (bagėti, bimė, pemė, minerale etj.); ka fakte pėr njė popull qė di tė merrė pėrvojė.
14. Pastaj, Ai ėshtė qė nėnshtroi detin, qė prej tij tė hani mish tė freskėt, e prej tij tė nxirrni stoli qė i bani (i vishni), e i sheh anijet si ēajnė (lundrojnė) nė tė (me ushtimė e ēajnė ujin nė det). Ua nėnshtroi qė tė shfrytėzoni nga begatitė e Tij dhe ashtu tė falėnderoni (Zotin).
15. Dhe Ai vuri kodra (tė forta) nė tokė, ashtu qė ajo tė mos lėkundet me ju, (bėri) edhe lumenj e rrugė qė tė mund tė orientoheni.
16. Vuri edhe shenja tė tjera (pėr orientim ditėn), ndėrsa (natėn) ata orientohen me anėn e yjeve.
17. Atėherė pra, a ėshtė Ai qė krijon njėsoj, sikurse ai qė nuk krijon? A nuk po mendoni?
18. Po edhe nėse pėrpiqeni t'i numėroni dhuntitė (tė mirat) e All-llahut, nuk do tė mund tė arrini t'i pėrcaktoni ato. Me siguri All-llahu shumė fal dhe shumė mėshiron.
19. All-llahu e di atė qė ju e fshihni dhe atė qė e publikoni.
20. Ata (idhujt) qė i adhurojnė (idhujtarėt) pos All-llahut, ata nuk krijojnė asnjė send, po vetė ata janė tė krijuar.
21. Janė tė vdekur e jo tė gjallė, dhe ata nuk e dinė se kur do tė ringjallen (adhuruesit e tyre).
22. Zoti juaj (qė meriton adhurim) ėshtė njė Zot, E ata qė nuk e besojnė botėn tjetėr, zemrat e tyre janė mohuese (tė njėsisė sė Zotit) dhe ata janė kryelartė.
23. Ėshtė e vėrtetė se All-llahu e di atė qė e fshehin dhe atė qė e shfaqin haptazi dhe se Ai nuk i do arrogantėt.
24. Kur atyre u thuhet (mohuesėve): Ē'ėshtė ajo qė shpalli Zoti juaj?", ata thonė: "Mite tė popujve tė hershėm!"
25. (E thonė atė shpifje) Sa pėr t'i bartur nė ditėn e gjykimit mėkatet e veta tė plota dhe njė pjesė tė mėkateve tė atyre qė, pa farė arsye i mashtruan dhe i humbėn. Sa e keqe ėshtė ajo me ēka ngarkohen.
26. Edhe ata qė ishin para tyre vėnė intriga. Po All-llahu rrėnoi nė themel ndėrtimet e tyre (intrigat) dhe kulmi u shemb mbi ta, dhe ashtu u erdhi dėnimi kah nuk e kujtuan.
27. Mandej, nė ditėn e gjykimit Ai i turpėron ata dhe thotė: "Ku janė ata qė m'i bėnit shokė Mua dhe pėr hir tė tyre grindeshit?" E ata qė ishin tė zotėt e dijės, do tė thonė: "Vėrtet, sot turpėsia dhe e keqja i pėrfshiu jobesimtarėt".
28. Tė cilėt, duke qenė mizorė tė sė vetvetes sė tyre, engjėjt ua marrin shpirtin, e ata shprehin dorėzimin (nė momentin e vdekjes, duke thėnė): "Ne nuk ishim qė bėmė ndonjė tė keqe!" (u jipet pėrgjigja). Po All-llahu e di shumė mirė atė qė e punuat ju.
29. Andaj, hyni nė dyert e xhehennemit, aty do tė jeni pėrjetė: sa vend i keq ėshtė ai i kryelartėve!"
30. Atyre qė patėn frikė nga (dėnimi) All-llahu, u thuhet: "Ē'ėshtė ajo qė shpalli Zoti juaj?" Ata thoshin: "Shpalli ēdo tė mirė!" Ata qė bėnė vepra tė mira, edhe nė kėtė jetė kanė shpėrblim tė mirė, por shpėrblimi i tyre nė botėn tjetėr ėshtė shumė mė i mirė, e sa vend i mirė ėshtė ai i tė devotshėmve.
31. Ėshtė Xhenneti i Adn-it, ku do tė hyjnė, nėn tė rrjedhin lumenj, aty kanė ēka tė dėshirojnė, ashtu i shpėrblen All-llahu tė ruajturit.
32. Tė cilėvet duke qenė tė pastėr, engjėjt ua marrin shpirtin, duke u thėnė: "Selamun alejkum" - gjetėt shpėtimin, hyni nė xhennet, pėr hir tė asaj qė vepruat.
33. A mos presin ata (idhujtarėt) diēka tjetėr pėrveē t'u vijnė engjėjt (e t'ua marrin shpirtin) ose t'u vijė urdhėri (dėnimi) i Zotit tėnd. Ashtu punonin ata qė ishin para tyre, pra All-llahu nuk u bėri padrejtėsi atyre, por ata ishin qė vetvetes i bėnė padrejtė.
34. Andaj, ata i goditi dėnimi i tė kėqijave qė i bėnė dhe i kaploi (i pėrfshiu ajo e keqe) ajo me tė cilėn ata talleshin.
35. Ata qė i bėnin shok Zotit (idhujtarėt) thanė: "Sikur tė kishte dashur All-llahu, as ne, e as prindėrit tanė nuk do tė adhuronim asnjė send pos Tij, dhe nuk do tė ndalonim (nuk do tė konsideronim tė ndaluar) asnjė send pos (ndalesave tė) Tij. Kėshtu (kėso gėnjeshtrash) bėnin edhe ata qė ishin para tyre. Po a mos kanė tė dėrguarit obligim tjetėr, pėrveē qė t'i njoftojnė qartazi?
36. Ne dėrguam nė ēdo popull tė dėrguar qė t'u thonė: "Adhuroni vetėm All-llahun, e largonu djajve (adhurimit tė tyre)!" Por, pati nga ata qė All-llahu e udhėzoi dhe pati nga ata qė ishte i gjykuar me humbje, pra udhėtoni nėpėr botė dhe shihni se si ishte fundi i gėnjeshtarėve?
37. Nėse ti (Muhammed) pėrpiqesh pėr t'i vėnė nė rrugė tė drejtė ata (die se), All-llahu nuk e udhėzon atė qė e ka humbur, dhe pėr ata nuk ka ndihmėtar.
38. Ata u betuan nė All-llahun, me betimin e tyre tė fortė se "All-llahu nuk e ringjall atė qė vdes!" Po, (i ringjall) ai ėshtė premtim i Tij i prerė, por shumica e njerėzve nuk dinė.
39. I ringjall pėr t'ua sqaruar atyre atė pėr ēka pėrēaheshin dhe, pėr t'ua bėrė me dije atyre qė nuk besuan se me tė vėrtetė ishin gėnjeshtarė.
40. Ne kur dėshirojmė njė send vetėm i themi atij: "Bėhu!", ai menjėherė bėhet.
41. Ata qė migruan pėr hir tė All-llahut, e pasi qė u torturuan, atyre gjithsesi do t'u mundėsojmė vendbanim tė mirė edhe nė kėtė botė, po shpėrblimi i botės tjetėr ėshtė edhe mė i madh, sikurse njerėzit ta dinin (pėr atė shpėrblim).
42. Janė ata qė bėnė durim edhe vetėm Zotit tė tyre iu mbėshtetėn.
43. Ne as para teje nuk dėrguam tjetėr, pėrveē burra, tė cilėve u dhamė shpallje. Ju (idhujtarė) pyetni pra dijetarėt (e Tevratit e tė Inxhilit) nėse ju nuk dini.
44. (I patėm dėrguar) Me argumente e me libra tė shenjtė. Ty ta zbritėm Kur'anin qė t'u shpjegosh njerėzve atė qė u ėshtė shpallur atyre, me shpresė se do ta studiojnė (Kur'anin).
45. A mos janė tė sigurt ata qė pėrgatitėn kurthe, se All-llahu nuk do t'i trandė ata me tokėn, ose nuk do t'u vijė atyre dėnimi kah nuk e mendojnė?
46. Ose t'i rrėmbejė ata duke qenė nė udhėtimet e tyre (pėr jetė e tregti), e ata nuk mund t'i shpėtojnė asaj.
47. Ose do t'i kapė ata duke qenė nė panikė nga frika. Po, s'ka dyshim se Zoti juaj ėshtė i butė, i mėshirshėm (andaj nuk ua ngut dėnimin).
48. A nuk po shohin ata (keqbėrėsit) se ēdo send qė e krijoi All-llahu, e sjell hijen e vet djathtas dhe majtas duke iu perulur All-llahut (duke i bėrė sexhde) dhe duke qenė respektues e pėrulės (e si e mbajnė veten lart disa njerėz).
49. Vetėm All-llahut i bėn sexhde ēdo gjallesė qė ėshtė nė qiej e qė ėshtė nė tokė, e edhe engjėjt, ata nuk bėjnė kryelartėsi.
50. I frikėsohen Zotit tė tyre qė ėshtė mbi ta dhe i pėrmbahen nė pėrpikėri asaj me ēka urdhėrohen.
51. E, All-llahu tha: "Mos adhuroni dy tė adhuruar, sepse Ai ėshtė vetėm njė Zot, pra vetėm Mua mė keni dronė".
52. Vetėm e Tij ėshtė ēka ka nė qiej e nė tokė, dhe vetėm Atij i takon vazhdimisht adhurimi. A mos i keni frikė dikujt tjetėr pos All-llahut?
53. Dhe ēdo tė mirė qė e keni, ajo ėshtė prej All-llahut, madje edhe kur ju godet e keqja, ju vetėm te Ai e ngritni zėrin (me lutje).
54. Pastaj, kur Ai e largon prej jush dėnimin, qe, njė grup prej jush i pėrshkruajnė shok Zotit tė tyre.
55. (I bėjnė shok) Dhe ashtu ata pėrbuzin atė qė Ne u dhamė atyre, pra shfrytėzoni (pėr njė kohė) se mė vonė do tė kuptoni (rrjedhimin).
56. E nga ajo qė Ne i furnizuam, ata u ndajnė njė pjesė atyre (zotave) qė nuk kuptojnė asgjė. Pasha All-llahun, patjetėr do tė merreni nė pėgjegjėsi pėr atė qė trillonit.
57. Ata i pėrshkruajnė All-llahut vajzat. I pastėr ėshtė Ai nga ajo!, ndėrsa vetes sė tyre (i pėrshkruajnė) ēka ua ka ėnda (djemtė).
58. Kur ndonjėri prej tyre lajmėrohet me (lindjen) vajzė, fytyra e tij i prishet dhe bėhet pot mllef.
59. Fshihet prej njerėzve, pėr shkak tė asaj tė keqeje me tė cilėn u lajmėrua (e konsideron bela, e jo dhuratė prej zotit). Mandej, (mendon) a do ta mbajė atė, ashtu i pėrulur, apo do ta mbulojė atė (tė gjallė) nė dhe. Sa i keq ėshtė ai gjykim i tyre.
60. Shembulli i keq u takon atyre qė nuk besojnė botėn tjetėr, ndėrsa All-llahut i takon shembulli mė i lartė. Ai ėshtė fuqiploti, i urti.
61. Sikur All-llahu t'i dėnonte njerėzit (zullumqarė) pėr shkak tė mizorisė sė tyre, nuk do tė linte mbi tė (tokė) asnjė gjallesė, por Ai i lė ata pėr mė vonė deri nė aftin e caktuar, e kur tė vijė afati i tyre, pėr asnjė moment nuk mund ta vonojnė as ta ngutin.
62. E ato (vajzat) qė i urrejnė pėr vete, ia mveshin All-llahut, gjuhėt e tyre shpifin rrenėn se, atyre do t'u takojė mė e mira (xhenneti), s'ka dyshim, i tyre ėshtė zjarri, dhe se ata janė tė parėt nė tė.
63. Pasha All-llahun, Ne dėrguam edhe para teje tė dėrguar ndėr popuj, po veprat e tyre (tė kėqija) ua hijeshoi djalli, se ai ėshtė mik i tyre, e ata kanė njė dėnim tė idhėt.
64. Ne nuk tė shpallėm ty pėr tjetėr Kur'anin, vetėm qė t'u sqarosh atyre atė pėr ēka u pėrēanė, e (ta zbritėm) qė tė jetė udhėzim e mėshirė pėr njerėzit qė besojnė.
65. All-llahu lėshoi prej qiellit ujė (shi) dhe me tė ngjalli tokėn pas vdekjes sė saj. Nė kėtė ėshtė njė argument i fortė pėr ata qė mė vėmendje dėgjojnė (e kuptojnė).
66. Ju edhe nė kafshėt keni mėsim (pėrvojė). Ne nga njė pjesė e asaj qė e kanė nė barqet e tyre mes ushqimit tė tyre dhe gjakut, ju japim tė pini qumėsht tė pastėr, tė shijshėm (tė lehtė) pėr ata qė e pinė.
67. Edhe nga frutat e hurmės dhe tė rrushit nxirrni prej tyre pije (lėngje) dhe ushqim tė mirė. S'ka dyshim se edhe nė kėtė ka fakte (mbi fuqinė e Zotit) pėr njerėzit qė kanė menduar.
68. Zoti yt i dha instinkt bletės: "Ndėrto shtėpi nėpėr kodra (male), nėpėr drunj (pemė) dhe nėpėr kulmet qė ata (njerėzit) i ndėrtojnė.
69. Pastaj ha nga tė gjitha (llojet) frutat dhe futu nėpėr rrugėt e nėnshtruara (e tė mėsuara) prej Zotit tėnd. Nga barqet e tyre (tė bletėve) del lėng, ngjyra e tė cilit ėshtė e ndryshme dhe nė tė cilin ka shėrim (bar-ilaē) pėr njerėz. Edhe nė kėtė ka arsye pėr atė popull qė mendon thellė.
70. All-llahu ju krijoi, pastaj Ai ua merr shpirtin. E ka prej jush qė shtyhet deri nė jetėn mė tė vjetėr, ashtu qė tė mos dijė asgjė nga ēka ka ditur. All-llahu ėshtė mė i dijshmi, mė i fuqishmi.
71. All-llahu favorizoi disa prej jush mbi disa tjerė nė furnizim. Atyre qė u ėshtė dhėnė pėrparėsia (nė furnizim), nuk janė furnizues tė atyre qė posedojnė (robėrve), ata (tė gjithė) nė tė janė tė barabartė (furnizues kryesor ėshtė All-llahu), A mos duan tė mohojnė dhuntinė e All-llahut?
72. All-llahu krijoi pėr ju bashkėshorte nga vetė lloji juaj, e prej bashkėshorteve tuaja - fėmijė e nipa dhe ju furnizoi me (ushqime) tė mira. A besojnė ata tė pavėrtetėn, e tė mirat e All-llahut i mohojnė?
73. Dhe pos All-llahut adhurojnė ēka nuk janė nė gjendje t'u sjellin asnjė furnizim nga qiejt as nga toka dhe as qė kanė mundėsi?
74. Pra, mos i pėrshkruani All-llahut shembuj! All-llahu i di tė gjitha e ju nuk dini.
75. All-llahu sjell shembuj: njė rob qė ėshtė pronė e tjetrit e qė nuk ka nė dorė asgjė, dhe atė, tė cilin ne e kemi furnizuar me njė furnizim tė mirė, ai jep nga ai (furnizim) fshehtas e haptas. A janė pra ata tė dy tė barabartė? Falėnderues qoftė All-llahu, por shumica e tyre nuk dinė.
76. All-llahu sjell shembull: dy njerėz, njėri prej atyre dyve ėshtė memec qė nuk ka aftėsi pėr asgjė (as pėr vete as pėr tė tjerėt) dhe vetė ai ėshtė barrė pėr kujdestarin e tij, pse kudo qė ta orientojė, a nuk sjell ndonjė dobi. A ėshtė ai i barabartė me atė qė udhėzon pėr drejtėsi e edhe vetė ėshtė nė rrugėn e drejtė?
77. Vetėm All-llahut i takon (ta dijė) fshetėsia e qiejve dhe e tokės! Ēėshtja e katastrofės (e kijametit) ėshtė (nė shpejtėsi) vetėm sa hedh njė shikim, ose ajo ėshtė edhe mė afėr. All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm pėr ēdo send.
78. All-llahu ju nxorri nga barqet e nėnave tuaja (si foshnje) qė nuk dinit asgjė. Ju pajisi me (shqisa pėr) tė dėgjuar, me tė parė dhe me zemėr, ashtu qė tė jeni falėnderues.
79. A nuk i shohn ata shpendėt fluturues nė ajrin e qiellit, tė cilėt nuk i mban kush, pėrveē All-llahut. Edhe nė kėto ka fakte pėr njerėzit qė besojnė.
80. All-llahu ju bėri shtėpitė tuaja vendbanim tė qetė dhe nga lėkurat e kafshėve ju mundėsoi tė keni shtėpi qė lehtė i bartni kur udhėtoni, e edhe kur vendoseni, ndėrsa nga leshi dhe nga qimet e tyre, nga leshi i egėr i tyre, petka e shtroja dhe t'i shfrytėzoni pėr njė kohė.
81. All-llahu, nga ajo qė krijoi Ai, ju bėri edhe hije, e nė kodra vendstrehime, edhe petka qė ju mbrojnė prej tė nxehtit dhe petka qė ju mbrojnė nė luftė. Ashtu All-llahu plotėson tė mirat e Tij ndaj jush, nė mėnyrė qė tė dorėzoheni (besoni).
82. Po nėse ata prapėsohen (prej besimit), atėherė obligimi yt ėshtė komunikimi i qartė.
83. Ata i njohin tė mirat e All-llahut, pastaj i injorojnė, e shumica e tyre janė jobesimtarė.
84. E ditėn kur prej secilit popull sjellim dėshmitarin, atyre qė nuk besuan nuk u jepet leje pėr arsyetim, e as qė kerkohet prej tyre (tė arsyetohen).
85. Dhe kur do ta shohin dėnimin ata qė ishin zullumqarė, atėherė as nuk do t'u lehtėsohet, as nuk do t'u jepet afat.
86. Ata qė ishin idhujtarė kur do t'i shohin idhujt e vet (zotat), thonė: "O Zoti ynė, kėta, janė idhujt tanė, tė cilėt ne i patėm adhuruar pos Teje!" Ata (idhujt) ua kthejnė fjalėn: "Ju jeni rrenacakė!"
87. Dhe ata (idhujtarėt) i dorėzohen All-llahut, e atė ēka ata e trillonin u asgjėsohet.
88. Atyre qė nuk besuan dhe penguan nga rruga e All-llahut, u shtojmė dėnim mbi dėnim pėr shkak se bėnin shkatėrrime.
89. Dhe (pėrkujtoju njerėzve) atė ditė, kur nė secilin popull do tė sjellim dėshmitarė kundėr tyre, e ty tė sjellim dėshmitarė kundėr atyre. Ne ty tė shpallėm librin sqarim pėr ēdo send, udhėzim e mėshirė dhe myzhde pėr myslimanėt.
90. All-llahu urdhėron drejtėsi, bamirėsi, ndihmė tė afėrmve, e ndalon nga imoraliteti, nga e neveritura dhe dhuna. Ju kėshillon ashtu qė tė merrni mėsim.
91. Meqė keni premtuar, pra zbatojeni premtimin e dhėnė ndaj All-llahut, e mos i prishni betimet pasi i keni vėrtetuar ato, duke qenė se All-llahun e bėtė garant tuajin. Vėrtet, All-llahu e di se ēka punoni.
92. Mos u bėni (nė ēėshtjet e betimit) si ajo (grua) qė e prish tjerrin e saj pasi tė ketė dredhur fort, e t'i bėni betimet tuaja dredhi (mashtrim) mes jush, pėr shkak se njė popull ėshtė mė i madh se tjetri. All-llahu vetėm ju sprovon me kėtė, e nė ditėn e gjykimit Ai gjithsesi do t'ju sqarojė atė gjė rreth tė cilės kundėrshtoheshit.
93. Sikur tė dėshironte All-llahu do t'ju bėnte njė popull (nė njė fe) por (sipas dijes sė Vet) Ai e lė tė humbur atė qė do, dhe e udhėzon tjetrin qė do, e patjetėr do tė pėrgjigjeni pėr atė qė vepruat.
94. Mos i pėrdorni betimet tuaja pėr dredhi mes jush, e tė rrėshqitni pas forcimit, e tė shijoni tė keqen (e dredhisė) pėr shkak se penguat (tė tjerėt) nga rruga e All-llahut, e ju do tė keni dėnim tė madh.
95. Mos e shitni besėn e dhėnė All-llahut pėr njė vlerė tė paktė, pse atė qė do ta keni te All-llahu ėshtė shumė mė e dobishme pėr ju nėse jeni qė e dini.
96. Ajo qė e keni pranė vetes ėshtė e pėrkohshme, e ajo qė ėshtė te All-llahu ėshtė e pėrjetshme. E Ne do t'u japim atyre qė ishin tė durueshėm shpėrblimin mė tė mirė tė asaj qė vepruan.
97. Kush bėn vepėr tė mirė, qoftė mashkull ose femėr, e duke qenė besimtar, Ne do t'i japim atij njė jetė tė mirė (nė kėtė botė), e (nė botėn tjetėr) do t'u japim shpėrblimin mė tė mirė pėr veprat e tyre.
98. Kur tė lexosh Kur'anin, kėrko mbrojtjen e All-llahut prej djallit tė mallkuar.
99. Vėrtet, ai (shejtani) nuk ka kurrfarė fuqie kundėr atyre qė besuan dhe i janė mbėshtetur Zotit tė tyre.
100. Mbizotėrimi i tij ėshtė vetėm mbi ata qė e pėrkrahin atė dhe mbi ata qė pėr shkak tė tij u bėnė idhujtarė.
101. Kur njė ajet e zavendėsojmė me njė tjetėr - e All-llahu di mė sė miri se ēka shpall - ata thonė: "Ti (Muhammed) je vetėm trillues" Jo, por shumica e tyre nuk dinė.
102. Thuaj; "Atė (Kur'anin) e solli "Ruhul Kudus" - shpirti i shenjtė - plot vėrtetėsi nga Zoti yt, pėr t'i pėrforcuar edhe mė ata qė besuan, dhe pėr tė qenė udhėrrėfyes e myzhde pėr myslimanėt.
103. Ne dimė shumė mirė se ata thonė: "Atė (Muhammedin) ėshtė kah e mėson njė njeri!" Mirėpo, gjuha e atij nga i cili anojnė (supozojnė) ata ėshtė jo arabe (e paqartė), e kjo (e Kur'anit) ėshtė gjuhė arabe e stilit tė lartė e tė qartė.
104. S'ka dyshim se ata qė nuk i besojnė ajetet (e Kur'anit) e All-llahut, ata nuk i drejton All-llahu nė rrugėn e drejtė dhe ata kanė njė dėnim tė dhembshėm.
105. Gėnjeshtrėn e trillojnė vetėm ata qė nuk i besojnė argumentet e All-llahut; tė tillėt janė ata gėnjeshtarėt.
106. Ai qė pas besimit tė tij e mohon All-llahun, me pėrjashtin tė atij qė dhunohet (pėr tė mohuar), e zemra e tij ėshtė e bindur plotėsisht me besim, por fjala ėshtė pėr atė qė ia hap gjoksin mosbesimit, ata i ka kapur hidhėrimi nga All-llahu dhe ata kanė njė dėnim tė madh.
107. Kėtė (dėnim tė madh) ngase ata mė tepėr e deshtėn jetėn e kėsaj bote se sa jetėn e botės tjetėr, e Alllahu nuk e udhėzon njerėzit jobesimtarė.
108. Tė tilėt janė ata qė All-llahu ua mbylli zemrat, dėgjimin dhe pamjen e tyre dhe tė tillėt janė ata naivėt.
109. Ėshtė e vėrtetė se ata nė botėn tjetėr, mu ata janė tė dėshtuarit.
110. Pastaj Zoti yt, atyre qė pasi u torturuan, migruan, mandej luftuan dhe qėndruan, dhe pas tė gjitha kėtyre vuajtjeve, s'ka dyshim se Zoti yt atyre do t'ua falė dhe do t'i mėshirojė (Ai ėshtė qė fal, ėshtė mėshirues).
111. (Pėrkujto) Ditėn qė vjen kur secili njeri do tė pėrpiqet pėr vetveten dhe secilit njeri do t'i plotėsohet ajo qė e meriton, e nuk u bėhet padrejtė.
112. All-llahu sjell si shembull njė fshat (vendbanim) qė ishte i sigurt dhe i qetė, tė cilit i vinte furnizimi nga tė gjitha anėt me bollėk, kurse ata (banorėt) i pėrbuzėn tė mirat e All-llahut. Atėherė All-llahu, pėr shkak tė sjelljes sė tyre, ua veshi petkun (ua ngjeshi) e urisė dhe tė frikės.
113. Atyre u pat ardhur i dėrguari nga mesi i tyre, e ata e pėrgėnjeshtruan atė, andaj i kapi dėnimi qė ishin zullumqarė.
114. E ju (besimtarė), hani, pra, nga tė mirat qė ua dha All-llahu, tė lejuara e tė pastra, jini mirėnjohės pėr dhuntitė e All-llahut, nėse jeni tė sinqertė nė adhurim vetėm ndaj Tij.
115. Ai ua ndaloi juve vetėm cofėtinėn, gjakun, mishin e derrit dhe atė qė theret jo nė emėr tė All-llahut. E kush detyrohet (t'i hajė) duke mos qenė dhunues dhe duke mos e teruar (nė ngrėnie), All-llahu fal dhe ėshtė mėshirues.
116. Mos i thoni asaj rrenės sė gjuhve tuaja: "Kjo ėshtė hallall e kjo ėshtė haram" e tė shpifni ndaj All-llahut rrenėn. Vėrtet, ata qė shpifin rrenėn ndaj All-llahut, nuk kanė shpėtim.
117. Kanė njė pėrjetim tė vogėl (nė kėtė jetė), e do tė kenė dėnim tė padurueshėm.
118. E atyre qė ishin jehudi (ēifutė) u patėm ndaluar atė qė tė kemi treguar mė parė, po Ne nuk u bėmė padrejtė atyre, por ata vetvetes i patėn bėrė padrejtė.
119. Pastaj Zoti yt pėr ata qė nga mosdija bėnė punė tė kėqija, e pastaj u penduan dhe bėnė mirė, s'ka dyshim se Zoti yt ėshtė qė shumė fal dhe shumė mėshiron.
120. Vėrtet, Ibrahimi ka qenė shembėlltyrė e tė mirave, adhurues i All-llahut, besimtarė i drejtė dhe nuk a qenė nga idhujtarėt.
121. Falėnderues pėr tė mirat e Tij. Ai (All-llahu) e zgjodhi atė (pėr pejgamber) dhe e udhėzoi nė rrugėn e drejtė.
122. Atė Ne e pajisėm me tė mira nė kėtė botė, e nė botėn tjetėr ai ėshtė me mė tė mirėt.
123. Pastaj, ty tė shpallėm: "Ndiqe fenė e drejtė tė Ibrahimit, se ai nuk ka qenė nga idhujtarėt (as jehudi as i krishter).
124. E shtunja (festimi ose belaja e saj) u ėshtė pėrcaktuar vetėm atyre qė u kundėrshtuan rreth saj. E Zoti yt do tė gjykojė mes tyre nė ditėn e gjykimit pėr atė qė ata kundėrshtoheshin.
125. Ti (Muhammed) thirr pėr nė rrugėn e Zotit tėnd me urtėsi e kėshillė tė mirė dhe polemizo me ata (kundėrshtarėt) me atė mėnyrė qė ėshtė mė e mira. Zoti yt ėshtė Ai qė e di mė sė miri atė qė ėshtė larguar nga rruga e Tij dhe Ai di mė sė miri pėr tė udhėzuarit.
126. Nė qoftė se doni tė merrni hak, atėherė ndėshkoni nė atė masė sa jeni ndėshkuar ju; e nėse duroni pa dyshim ai ėshtė mė i mirė pėr ata qė durojnė.
127. Pra, tė jesh i durueshėm! Durimi yt ėshtė vetėm me ndihmėn e All-llahut. Ti mos u pikėllo pėr ata, as mos u brengos pėr dredhitė qė bėjnė ata!
128. S'ka dyshim se All-llahu ėshtė me ata qė janė tė devotshėm (qė ruhen prej tė kėqijave) dhe me ata qė janė bamirės.


17. Isra
1. Pa tė meta ėshtė Lartėmadhėria e Atij qė robin e Vet e kaloi nė njė pjesė tė natės prej Mesxhidi Haramit (prej Qabes) gjer nė Mesxhidi Aksa (Bejti Mukaddes), rrethinėn e tė cilės Ne e kemi bekuar, (ia bėmė kėtė udhėtim) pėr t'ia treguar atij disa nga argumentet Tona. Vėrtet, Ai ėshtė dėgjuesi (i fjalėve tė Muhamedit), pamėsi (i punėve tė Muhammedit).
2. Edhe Musai Ne i kemi dhėnė librin dhe atė (librin) e bėmė udhėrrėfyes pėr beni israilėt qė tė mos marrin, pėrveē Meje, ndonjė qė i besojnė ēėshtjet.
3. Pasardhėsit tė atyre qė i batėm (i shpėtuam) sė bashku me Nuhun (bėhuni mirėnjohės!) Vėrtet ai ishte rob shumė falėnderues.
4. Ne u kumtuam nė libėr beni israilve: "Ju do tė bėni shkatėrrime dy herė nė tokė dhe do tė tejkaloni duke bėrė zullum tė madh".
5. Kur erdhi koha e premtimit tė parė, Ne dėrguam kundėr jush njerėz Tanė, qė ishin tė fuqishėm e tė ashpėr (sulmues) dhe ata hulumtuan (rreth e pėrqark) pėrreth vendit (duke mos u frikėsuar). E ai (ndėshkim) ishte vendim i prerė.
6. Pastaj, Ne ua kthyem juve mbisundimin kundėr atyre, ju pėrforcuam me pasuri e me djem dhe ju shtuam mė sė shumti.
7. Nėse bėni mirė, bėni pėr vete, e nėse bėni keq, bėni kundėr vetes. E kur vjen koha e fundit (herėn e dytė Ne i dėrgojmė) qė t'ju shėmtojnė tė fytyrat tuaja, qė tė hyjnė nė xhaminė (Aksa) sikurse hynė herėn e parė dhe qė tė shkatėrrojnė rrėnjėsisht atė qė arrijnė.
8. Zoti juaj do t'ju mėshirojė (nėse pendoheni), e nėse ju i ktheheni (tė keqes), kthehemi (me ndėshkim) edhe Ne. E xhehennemin e kemi bėrė burg pėr jobesimtarėt.
9. Ėshtė e vėrtet se ky Kur'an udhėzon pėr atė rrugė qė ėshtė mė se e vėrteta, e besimtarėt qė bėjnė vepra tė mira i pėrgėzon se ata pa dyshim do tė kenė shpėrblim tė madh.
10. Ndėkaq, pėr ata qė nuk e besojnė botėn tjetėr, Ne kemi pėrgaditur njė dėnim tė rėndė.
11. Njeriu (e tepron) lutet pėr keq, ashtu sikurse lutet pėr mirė, (po Zoti nuk e pranon lutjen e tij pėr keq); njeriu (nga vetė natyra e tij) ėshtė i ngutshėm.
12. Ne i bėmė natėn dhe ditėn dy fakte (qė dokumentojnė pėr fuqinė Tonė), e shenjėn e natės e shlyem (e errėsuam), e shenjėn e ditės e bėmė tė ndritshme qė tė mund tė angazhoheni pėr shfrytėzimin e begative tė dhuruara nga Zoti juaj, dhe qė tė mėsoni njehėsimin e vjetėve dhe llogaritjen (e kohės). Ne kemi sqaruar ēdo send nė mėnyrė tė hollėsishme.
13. Secili njeri ia kemi ngjeshur nė qafė fluturakėn (shėnimin - pėr veprimin) e tij, nė ditėn e gjykimit, Ne do t'ia prezentojmė atij libėr tė hapur,
14. "Lexo librin tėnd, mjafton tė jesh sot llogaritės i vetvetes".
15. Kush e udhėzon veten nė rrugėn e drejtė, ai e ka udhėzuar vetėm vetveten e vet, e kush e ka bėrė humbjen kundėr vetvetes sė vet, e askush nuk do ta bartė barrėn e tjetrit. E Ne nuk dėnuam askė para se t'ia dėrgojmė tė dėrguarin.
16. Kur duam tė shkatėrrojmė ndonjė vend (popull), i urdhėrojmė pasanikėt (parinė) e atyhit (tė jenė nė rrugė), e ata kundėrshtojnė; atėherė zbatohet dėnimi i merituar kundėr tyre dhe i shkatėrrojmė krejtėsisht.
17. Sa e sa gjenerata i kemi shkatėrruar pas Nuhut. Mjaft ėshtė Zoti yt vėzhgues i mėkateve tė robėve tė Tij.
18. Kush ėshtė qė ka pėr qėllim vetėm kėtė botė, Ne atij qė duam i japim nė tė aq sa duam, e pastaj atij i bėjmė tė hyjė nė xhehennem i nėnēmuar, i pėrbuzur.
19. E kush e ka pėr qėllim botėn tjetėr, duke qenė ai besimtarė, pėrpiqet pėr tė ashtu si i tako asaj, angazhimi i tyre do tė jetė i pranishėm (tė Zoti).
20. Ne secilit atyre dhe atyre i japim nga tė mirat e Zotit tėnd dhe dhėnia e Zotit tėnd nuk ėshtė e kufizuar.
21. Shiko se si Ne i kemi dalluar disa prej tjerėve, po dallimi nė botėn tjetėr ėshtė mė i madh dhe ėshtė pėrparėsi mė e madhe.
22. E mos shoqėro me All-llahun ndonjė zot tjetėr, e tė bėhesh i qortuar i papėrkrahur.
23. Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pos Tij, qė tė silleni nė mėnyrė bamirėse ndaj prindėrve. Nėse njėrin prej tyre, ose qė tė dy, i ka kapur pleqėria pranė kujdesit tėnd, atėherė mos u thuaj atyre as "of - oh", as mos u bė i vrazhdė ndaj tyre, po atyre thuaju fjalė tė mira (tė buta respektuese).
24. Dhe nė shenjė mėshire shtrije pranė tyre krahun pėrulės e respektues dhe thuaj: "Zoti im! mėshiroi ata tė dy, sikurse mė edukuan mua kur isha i vogėl".
25. Zoti juaj e di mė sė miri atė qė keni nė shpirtin tuaj. Nėse keni qėllime tė mira, vėrtet Ai u fal atyre qė pendohen.
26. Dhe jepi ēdo tė afėrmi tė drejtėn qė i takon, edhe tė varfėrit, edhe atij nė kurbet, po mos shpenzo tepėr e pa rrugė.
27. Ata qė shpenzojnė tepėr (mastrafxhinjtė) janė vllezėr (nė veprim) tė djajve, e djalli ėshtė pėrbuzės i madh i Zotit tė Tij.
28. Nėse detyrohesh t'ua kthesh shpinėn atyre (tė afėrme etj.), duke kėrkuar mėshirėn, tė cilėn e shpreson nga Zoti yt (furnizim pėr t'i ndihmuar ata), atėherė thuaju atyre fjalė tė mira (tė lehta).
29. Dhe mos e bėn dorėn tėnde tė lidhur pėr qafe (mos u bė koprrac), e as mos e shtrij nė tėrėsi, e tė mbetesh i qortuar dhe duarthatė (nga shpenzimi i tepėrt).
30. S'ka dyshim se Zoti yt ėshtė Ai qė furnizon me bollėk atė qė do dhe ia kufizon atij qė do. Ai hollėsisht e di pėr robtė e vet dhe i vėshtron.
31. Ju mos i mbytni fėmijėt tuaj nga frika e varfėrisė, se Ne ua sigurojmė furnizimin atyre dhe juve, e mbytja e tyre ėshtė mėkat i madh.
32. Dhe mos iu afroni imoralitetit (zinasė), sepse vėrtet ai ėshtė vepėr e shėmtuar dhe ėshtė njė rrugė shumė e keqe.
33. Dhe mos mbytni njeriun qė All-llahu ka ndaluar (mbytjen e tij), pėrveē me drejtėsi (qė e kėrkon sheriati). E kush mbytet pa tė drejtė (pa faj), kujdestarit tė tij Ne i kemi dhėnė tė drejtė (tė kėrkojė drejtėsinė), e ai tė mos kalojė kufirin nė mbytje derisa ai ėshtė i ndihmuar (prej Zotit).
34. Mos pėrdoroni pasurinė e jetimit ndryshe vetėm nė mėnyrė tė mirė (pėr t'ia shtuar), derisa ai tė arrijė pjekurinė e vet. Premtimin zbatonie, pse pėr premtim ka pėrgjegjėsi.
35. Masėn mbushnie kur matni (me enė) dhe peshoni me peshojė tė drejtė (precize). Kjo ėshtė mė e dobishme dhe ka pėrfundim mė tė mirė.
36. Mos iu qas asaj pėr tė cilėn nuk kė njohuri, pse tė dėgjuarit, tė pamėt dhe zemra, pėr tė gjitha kėto ka pėrgjegjėsi.
37. Dhe mos ec nėpėr tokė me mburrje, pse ti as nuk mund ta ēashė tokėn as nuk mund ta arrishė lartėsinė e maleve.
38. E keqja e tė gjitha kėtyre ėshtė e urrejtur te Zoti yt.
39. Kėto janė nga urtėsia qė Zoti yt tė shpalli ty. Mos shoqėro me All-llahun ndonjė zot tjetėr e tė hidhesh nė xhehennem i qortuar dhe i larguar.
40. A mos u dalloi Zoti juaj me djem, e pėr vete zgjodhi melaike qė ju i mendoni femra? Vėrtet, ju jeni duke thėnė fjalė tė mėdha.
41. Ne sqaruam nė mėnyrė tė ndryshme (argumentet) nė kėtė Kur'an, ashtu qė ata tė nxjerrin pėrvojė, por kjo nuk u shtoi atyre tjetėr, vetėm se largim (nga e vėrteta).
42. Thuaj: "Sikur tė kishte zota tė tjerė pėrveē Atij, sikundėr thonė ata, atėherė ata (zotat) do tė kėrkonin rrugė pėr mbizotėrim ndaj tė Madhėruarit (pėr t'ia marrė pushtetin).
43. I pa tė meta ėshtė Ai, Lartėsia e Tij ėshtė e madhe nga ajo qė thonė ata.
44. Lartmadhėri tė merituar i shprehin Atij shtatė qiejt e toka dhe ēka ka nė to, e nuk ka asnjė send qė nuk e madhėron (nuk i bėnė tesbihė), duke i shprehur falėnderim Atij, por ju nuk kuptoni atė madhėrim tė tyre (pse nuk ėshtė nė gjuhėn e tuaj). Ai ėshtė i butė dhe fal shumė.
45. Kur ti e lexon Kur'anin, nė mes teje dhe atyre qė nuk e besojnė botėn tjetėr, Ne e vėmė njė perde tė padukshme.
46. Ndėrkaq, nė zemrat e tyre vėmė njė mbulesė dhe shurdhim tė thellė tė veshėve tė tyre qė nuk mund ta kuptojnė atė. E kur e pėrmend ti nė Kur'an Zotin tėnd, vetėm Atė, ata ikin mbrapa dhe largohen.
47. Ne e dimė mė sė miri pėrse ata e dėgjojnė atė (Kur'anin) kur vijnė tė dėgjojnė ty dhe kur ata bisedojnė fshehtazi dhe kur ata zullumqarė thonė: "Ju nuk jeni kah pasoni tjetėr, pėrveē njė njeri tė magjepsuar!"
48. Shih se si tė mveshin ty epitete (i ēmendur, poet, i magjepsur), andaj ata kanė humbur dhe nuk mund tė gjejnė rrugėn (e vėrtetė).
49. Ata thanė: "A pasi tė bėhemi eshtra tė kalbur, dhe e pluhur, a mos do tė bėhemi krijesė e re e ringjallur?"
50. Thuaj: "Edhe nėse tė jeni gurė a hekur!"
51. Ose ndonjė krijesė qė ju duket e madhe! Ata do tė thonė: "Kush do tė na rikthejė neve nė jetė?" Thuaj: "Ai qė ju krijoi pėr tė parėn herė!" E ata do tė tundin kokat e tyre nga ti e do tė thonė: "Kur ėshtė ajo (ringjallja)?" Thuaj: "Ndoshta do tė jetė afėr!"
52. (ringjallja ėshtė) Atė ditė kur Ai ju thėrret, kurse ju i pėrgjigjeni tė pėrulur e duke lavdėruar Atė, e ju duket se nuk qėndruat (nė dynja) vetėm pak kohė.
53. E ti robve tė Mi thuaju: "Le ta thon ata qė ėshtė mė e mira, pse djalli ndėrsen mes tyre, e ėshtė e ditur se djalli ėshtė armik i hapėt i njeriut".
54. Zoti i juaj mė sė miri e di gjendjen tuaj, nėse Ai do, ju mėshiron dhe nėse Ai do, ju dėnon, e ty (Muhammed) nuk tė kemi dėrguar rojė tė tyre (nuk ta besuam ty punėn e tyre e t'i fusėsh me dhunė nė besim).
55. Zoti yt e di mė sė miri gjenden e atij qė ėshtė nė qiej e tokė. Ne kemi dalluar disa pejgamberė nga tė tjerėt, prandaj, Davudit i kemi dhėnė Zebur (shėnime).
56. Thuaj: "Ftoni ata, tė cilėt i menduat (zota) pos Atij, e ata nuk mund tė heqin prej jush mjerimin, as nuk mund tė mėnjanojnė".
57. Tė tillė (zotat) qė kėta po lusin (pos Zotit), vetė ata (zotat e tyre) kėrkojnė afrimin (te Zoti i vėrtetė), shpresojnė nė mėshirėn e Tij dhe i frikėsohen dėnimit tė Tij. Vėrtet, dėnimit tė Zotit tėnd ėshė pėr t'iu ruajtur.
58. Nuk ka asnjė nga fshatrat (nga vendbanimet e kundėrshtarėve) e qė Ne nuk do ta shkatėrrojmė ose ndėshkojmė atė me njė dėnim tė ashpėr para ditės sė kijametit. Kjo ėshtė theksuar nė Libėr (lehvi mahfudh).
59. Neve nuk na pengoi asgjė qė t'u sjellim argumente (mrekulli), pos asaj qė ata tė parėt i pėrgėnjeshtruan ato. Ne i dhamė Themudit deven (mrekulli) konkrete, e ata e mohuan atė. E mrekullitė (ose fenomenet natyrore qė shkatėrrojnė), Ne nuk i dėrgojmė pėr tjetėr vetėm pėr frikėsim.
60. Pėrkujto, kur Ne tė thamė: "Zoti yt ka pėrfshirė (me dijen e Vet) tė gjithė njerėzit (e di qė kėta nuk besojmė edhe nė ju sjellėsh mrekulli). E atė pamjen tėnde qė tė treguam (natėn e Miraxhit) dhe pemėn e mallkuar (tė pėrmendur nė Kur'an), nuk i bėmė pėr tjetėr vetėm se sprovė pėr njerėz. Ne i frikėsojmė ata (idhujtarėt), po nuk u shton ai tjetėr vetėm se rebelim tė madh.
61. Pėrkujto kur Ne u thamė engjėjve: "Bėni sexhde Ademit!" (nė shenjė pėrshėndetjeje) e ata i bėnė, me pėrjashtim tė Iblisit. Ai tha: "A t'i bėj sexhde atij qė e krijove nga balta?"
62. (Mandej vazhdoi e) Tha: "A e sheh (i tha Zotit) kėtė qė Ti e vlerėsove mbi mua, nėse mė lė tė jetojė deri nė ditėn e kijametit, unė gjithsesi do t'i shfaros pasardhėsit e tij, mė pėrjashtim tė njė pakice".
63. (Zoti) Tha: "Shko, e kush prej tyre vjen pas teje, shpėrblimi juaj ėshtė xhehennemi, shpėrblim i plotė".
64. Dhe me atė alarmin e zėrit tėnd, mashtroje atė qė mundesh prej tyre, me kalorėsit e kėmbėsorėt tu thirri (bėrtitu) ata, pėrzieju me ta nė pasuri dhe nė fėmijė dhe premtoju atyre, po shejtani nuk u premton tjetėr, pėrveē mashtrim.
65. Nė tė vėrtet, ti nuk ke kurrfarė fuqie ndaj robėrve tė Mi. Mbrojtja e Zotit tėnd ėshtė e mjaftueshme (pėr ata).
66. Zoti juaj ėshtė Ai qė pėr ju mundėsoi lundrimin e anijeve nė det nė mėnyrė qė tė kėrkoni nga tė mirat e Tij. Vėrtet, Ai ėshtė shumė mėshirues ndaj jush.
67. E kur ju kap juve paniku (frika) nė det, i humbni (nga kujtesa) ata qė i lutni, u mbetet vetėm Ai (All-llahu), mirpo pasi qė Ai t'ju shpėtojė e tė arrini nė tokė, ia ktheni shpinėn. Ashtu, njeriu ėshtė pėrbuzės.
68. A mos jeni tė siguruar qė nuk do t'u shafitė nė tokė ose nuk do t'ju lėshojė ndonjė shtėrngatė e ju nuk do tė keni mbrojtės.
69. A mos jeni tė sigurt se Ai nuk do t'ju kthejė njėherė tjetėr nė det, e t'ju lėshojė ndonje furtunė tė erės, e pėr shkak tė mosbesimit tuaj t'ju fundosė, e pastaj nuk do tė gjeni kush do tė hakmerrej kundėr nesh pėr ju.
70. Ne, vėrtet nderuam pasardhėsit e Ademit (njerėzit), u mundėsuam tė udhėtojnė hipur nė tokė e nė det, i begatuam me ushqime tė mira, i vlerėsuam ata (i lartėsuam) ndaj shumicės sė krijesave qė Ne i krijuam.
71. (Pėrkujto) Ditėn kur do tė thėrrasim secilin njeri me prijėsin (librin, pejgamberin, shėnimet e veprave) e tyre. E atij qė i jepet libri i tij nga e djathta e tij, tė tillėt i lexojnė shėnimet e tyre (tė mira), dhe nuk u bėhet e padrejtė asnjė fije.
72. E kush ka qenė i verbėr nė kėtė (botė), ai do tė jetė edhe nė botėn tjetėr i verbėr dhe mė i humburi i rrugės sė drejtė.
73. Nė tė vėrtetė ata (idhujtarėt) gati arritėn tė sprovojnė ty nga ajo qė Ne ta shpallėm, e tė trillosh tjetėr nga ēka tė shpallėm, e atėherė do tė zinin ty mik.
74. Dhe sikur Ne tė mos tė kishim forcuar ty, ti gati anove diēka pak te ta.
75. E atėherė Ne do ta shijonim mundimin dyfish tė kėsaj jete dhe dyfish tė jetės tjetėr, e pastaj ti nuk do tė gjeje mbrojtės kundėr nesh.
76. Ata gati tė shqetėsuar nė tokė (nė Mekė) pėr tė pėrzėnė prej saj, po atėherė edhe ata nuk do tė mbeteshin pas teje (pas pak kohe do tė shkatėrroheshin).
77. Ky ėshtė ligji i Tij edhe me tė dėrguarit qė i dėrgoi para teje. E nė ligjin Tonė ti nuk gjen ndryshim.
78. Fale namazin kur zbret (nga zeniti) dielli, e deri nė errėsirėn e natės dhe duke bėrė lutjen (namazin) e agimit. Vėrtet, lutja e agimit ėshtė e pėrcjellur.
79. Dhe nė njė pjesė tė natės zgjohu me tė (me Kur'anin - namazin), ėshtė e sigurt se Zoti yt do tė ngrisė ty nė njė vend tė lavdishėm.
80. Dhe thuaj: "Zoti im, mė shpjer nė vend tė mirė dhe mė nxjerr nė mėnyrė tė ndershme dhe nga ana Jote mė dhuro fuqi ndihmuese".
81. Dhe thuaj: "Erdhi e vėrteta e u zhduk e kota". Vėrtet, e kota gjithnjė ka qenė e zhdukur.
82. Ne tė shpallim Kur'anin qė ėshtė shėrim dhe mėshirė pėr besimtarėt, kurse jobesimtarėve nuk u shton tjetėr pėrpos dėshprim.
83. E kur e begatojmė (me tė mira) njeriun, ai prapėsohet dhe largohet i mashtruar, e kur e godet e keqja, ai humb shpresėn.
84. Thuaj: "Secili vepron sipas rrugės sė vet, e Zoti juaj e di mė sė miri pėr atė qė ėshtė nė rrugė mė tė drejtė".
85. Tė pyesin ty pėr shpirtin; Thuaj: "Shpirti ėshtė ēėshtėje qė i pėrket vetėm Zotit tim, e juve ju ėshtė dhėnė fort pak dije".
86. Po tė kishim dėshiruar, Ne do ta shlyenim nga gjoksi yt atė qė tė shpallėm ty, e ti nuk do tė gjeje mbrojtės qė do tė ruante.
87. Por kjo ėshtė mėshirė nga Zoti yt dhe mirėsia e Tij ndaj teje, vėrtet ėshtė e madhe.
88. Thuaj: "Edhe sikur tė bashkoheshin njerėzit dhe xhinėt pėr tė sjellė njė Kur'an tė tillė, ata nuk do tė mund tė bėnin si ky sado qė do ta ndihmonin njėri - tjetrin".
89. Ne u sqaruam njerėzve nė kėtė Kur'an shembuj (argumente) tė ēdo lloji, e shumica e njerėzve nuk deshi tjetėr, vetėm mohimin.
90. Ata thanė: "Nuk tė besojmė ty derisa qė tė na nxjerrėsh prej tokės burime.
91. Ose, (nuk tė besojmė deri qė) tė kesh kopshte me hurma e me rrush, e tė bėsh tė rrjedhin vazhdimisht lumenj nė mesin e tyre.
92. Ose, (nuk tė besojmė derisa) tė bjerė mbi ne qiell copa - copa, ashtu si po mendon ti (se do tė na dėnojė Zoti), apo tė na sjellsh All-llahun dhe engjėjt pranė nesh.
93. Ose tė kesh njė shtėpi prej ari, apo tė ngjitesh lart nė qiell, po ne nuk tė besojmė pėr ngjitjen tėnde derisa tė na sjellėsh njė libėr qė ta lexojmė?!" Thuaj "Subhanallah - i Madhėrishėm ėshtė Zoti im, a mos jam unė tjetėr vetėm se njeri, pejgamber?"
94. Po njerėzit nuk i pengoj tjetėr qė tė besojnė, kur u erdhi atyre shpallja, vetėm se thoshin: "A thua All-llahu dėrgoi njėrin pejgamberė?"
95. Thuaj: "Sikur tė kishte nė tokė engjėj qė ecin qetė (si njerėzit), Ne do t'u ēonim atyre nga qielli engjėj pejgamberė!"
96. Thuaj: "All-llahu mė mjafton pėr dėshmitar mes meje dhe mes jush, Ai hollėsisht i njeh dhe i sheh robtė e vet".
97. Atė qė All-llahu e drejton nė rrugė tė drejtė, ai ėshtė udhėzuar, e atė qė e le tė humbur, pėr ata nuk do tė gjesh ndihmėtarė pėrveē Atij. Nė ditėn e kijametit Ne i tubojmė ata duke i tėrhequr rrėshqanas me fytyra pėr dhe, tė verbėr, memecė tė shurdhėt. Vendi ti tyre ėshtė xhehennemi, sa herė qė tė pushojė flaka Ne u shtojmė flakėn e zjarrit.
98. Ai (dėnim) ėshtė meritė e tyre, ngase ata mohuan argumentet tona dhe thanė: "A pasi tė bėhemi eshtra e pluhur do tė ringjallemi krijesė e re?"
99. A nuk e kuptuan ata se All-llahu qė krijoi qiejt e tokėn ėshtė i plotėfuqishėm qė tė krijojė ashtu siē janė ata, dhe Ai u ka caktuar afatin (e vdekjes e tė ringjalljes) nė tė cilin nuk ka dyshim, po zullumqarėt nuk deshėn tjetėr, vetėm tė refuzojnė.
100. Thuaj: "Sikur tė kishit depotė e begative tė Zotit tim, nga frika se po shpenzohen, do tė bėheni koprrac; njeriu ėshtė dorėshtrėnguar".
101. Ne i patėm dhėnė Musait nėntė argumente (mrekulli) tė qarta. Pyeti pra ti (Muhammed) beni israilėt (nėse duan tė dėshmojnė) kur ai u ka ardhur atyre (Musai), e atij i pat thėnė faraoni: O Musa, unė mendoj ti je i magjepsur!
102. Ai (Musai) tha: "Po ti e di se ato (mrekullitė) nuk i zbriti kush tjetėr pos Zotit tė qiejve e tė tokės, i zbriti tė dukshme, e unė besoj, o faraon! se ti je shkatėrruar".
103. Ai (faraoni) deshi t'i dėbojė ata nga vendi (Egjipti), kurse Ne e pėrmbysėm atė dhe tė gjithė ata qė ishin me tė sė bashku.
104. Pas tij beni israilve u thamė: "Rrini nė vend, e kur tė vijė koha e botės tjetėr, Ne ju sjellim tė gjithėve tė pėrzier".
105. Ne me urtėsi e zbritėm atė (Kur'anin) dhe me urtėsi ėshtė zbritur. E ty nuk tė dėrguam tjetėr vetėm se pėrgėzues dhe qortues.
106. Dhe (ta shpallėm) Kur'anin qė Ne e ndam pjesė - pjesė pėr t'ua lexuar njerėzve dalėngadalė dhe ashtu e shpallėm atė njė pas njė.
107. Thuaj: "I besuat ju atij ose nuk i besuat (atij nuk i bėhet dėm), e atyre qė u ėshtė dhėnė dijeni (nga librat e parė) para tij, kur u lexohet atyre, ata hudhen me fytyra (pėrdhe) duke i bėrė sexhde".
108. Dhe thonė: "I lartėsuar ėshtė Zoti ynė, premtimi i Zotit tonė ėshtė i realizuar".
109. Dhe duke qarė hudhen me fytyra (kur dėgjojnė Kur'anin) dhe ai ua shton edhe mė pėruljen (ndaj All-llahut)
110. Thuaj: "Thėrrisni: All-llah ose thėrrisni Er Rrahman, me cilindo qė ta thėrrisni (me kėta dy emra), emrat e Tij janė mė tė bukurit. E ti mos ngrit zėrin (duke lexuar) nė namazin tėnd, po as mos e ul tepėr nė tė, mes kėsaj kėrkoje njė rrugė mesatare".
111. Dhe thuaj: "Falenderua qoftė All-llahu, i cili nuk pati fėmijė dhe nuk ka pėr Tė shok nė sundim, dhe sa i pėrket aftėsisė, nuk ka nevojė pėr ndihmėtarė, dhe madhėroje Atė me madhėrinė qė i takon".


18. Kehf
1. Falėnderimi i takon vetėm All-llahut qė ia shpalli robit tė vet Librin dhe nė tė nuk lejoi ndonjė kundėrthėnie.
2. (ia shpalli) Tė saktė (pa shmangie), pėt t'ua tėrhequr vėrejtjen (atyre qė nuk besojnė) ndaj njė dėnimi tė rėndė prej Tij, e pėr t'i pėrgėzuar besimtarėt qė bėjnė vepra tė mira, se ata do tė kenė njė shpėrblim tė mrekullueshėm.
3. Duke qenė nė tė pėrgjithmonė.
4. Pėr t'ua tėrhequr vėrejtjen atyre qė thanė se All-llahu ka fėmijė.
5. Dhe pėr atė (fėmijė), as ata, e as tė parėt e tyre nuk kanė kurrfarė dijenie. Sa e madhe ėshtė ajo fjalė qė del nga gojėt e tyre, e ata nuk thonė tjetėr vetėm se gėnjeshtėr.
6. A thua ti, do ta shkatėrrosh veten nga hidhėrimi pas tyre, nėse ata nuk i besojnė kėtij ligjėrimi (Kur'anit)?
7. Gjithēka qė ėshtė mbi tokė, Ne e bėmė stoli tė saj, pėr t'i provuar ata, se cili prej tyre do tė jetė mė vepėrmirė.
8. Ne kemi pėr ta bėrė gjithēka qė ėshtė mbi tė dhe pa bimė (shkatėrrojmė ēdo gjelbėrim).
9. A ms mendove ti se ata tė vendosurit e shpellės dhe Rekimit ishin nga mrekullitė Tona mė tė ēuditshme?
10. Kur djelmoshat u strehuan nė shpellė e thanė: O Zoti ynė, na dhuro nga ana Jote mėshirė dhe na pėrgatit udhėzim tė drejtė nė tėrė ēėshtjen tonė!"
11. Ne u vumė mbulojė mbi veshėt e tyre (i vumė nė gjumė) nė shpellė pėr disa vite me rradhė.
12. Pastaj ata i zgjuam (prej gjumit) pėr tė parė se cili prej tyre dy grupeve ėshtė mė preciz nė njehėsimin e kohės sa qėndruan gjatė.
13. Ne po tė rrėfejmė saktė ēėshtjen e tyre. Ata ishin disa djelmosha, kishin besuar Zotin e tyre, e Ne atyre edhe mė ua shtuam bindjen.
14. Edhe i forcuam zemrat e tyre (i bėmė tė qėndrueshėm) sa qė kur ngritėn thanė: "Zoti ynė ėshtė Zoti i qiejve e i tokės, nuk adhurojmė ndonjė zot tjetėr pos Tij, e Ne atyre edhe mė ua shtuam bindjen.
15. Kėta, populli ynė ka besuar zota tjerė pos Tij, pse pra nuk sjellim ndonjė argument tė qartė pėr aa? A ka mė mizor se aiqė shpif gėnjeshtėr ndaj All-llahut?
16. Derisa jeni izoluar prej tyre dhe prej asaj qė adhurojnė ata, pos All-llahut, atėherė strehonu nė shpellė, e Zoti juaj ju dhuron nga mėshira e tij e gjerė dhe u lehtėson nė ēėshtjen tuaj atė qė ėshtė nė dobinė tuaj.
17. Dhe ti e shihje diellin kur lindte bartej prej shpellės sė tyre nga ana e djathtė, e kur perėndonte largohej nga ata nga ana e majtė, e ata ishin nė njė vend tė gjerė tė saj. Kjo ishte njė nga argumentet e All-llahut. Atė qė e udhėzon All-llahu, ai vėrtet ėshtė udhėzuar, e atė qė e humb, ti nuk do tė gjejsh pėr tė ndihmės qė do ta udhėzonte.
18. Do tė mendoje se ata janė tė zgjuar, ndėrsa ata ishin tė fjetur, e Ne i rotullonim herė nė krahun e djathtė e herė nė tė majtin. Qeni i tyre kishte shtrirė kėmbėt e para pranė hyrjes. Sikur tė kishe hasur nė ta, do tė ishe kthyer duke ikur dhe do tė ishe mbushur frikė prej tyre.
19. Ashtu (sikurse i vumė nė gjumė) i zgjuam ata qė tė pyesin njėri-tjetrin (se sa kanė fjetur). Njėri prej tyre foli e tha: "Sa keni ndejur?" Ata thanė:"Kemi ndejur njė ditė ose njė pjesė tė ditės!" Disa thanė: "Zoti juaj e di mė sė miri se sa keni ndejur, prandaj dėrgonie njėrin prej jush me kėtė argjend (monedhė argjendi) nė qytet, e tė zgjedhė ushqim mė tė mirė, e t'ju sjellė atė juve dhe le tė ketė shumė kujdes e tė mos i japė tė kuptojė askujt pėr ju".
20. Pse, nėse ata (tė qytetit) kuptojnė pėr ju, do t'ju mbysin me gurė, ose do t'ju kthejnė nė fenė e tyre, e atėherė kurr nuk keni pėr tė shpėtuar.
21. Dhe ashtu (sikurse i zgjuam nga gjumi) i zbuluam (t'i shohim njerėzit), e tė kuptojnė se premtimi i All-llahut (pėr ringjallje) ėshtė i sigurt dhe se katastrofa e pėrgjithshme (kijameti) ėshtė e padyshimtė. (i zgjuam) Mu atėherė kur ata (populli) bisedonin pėr ēėshtjen e tyre dhe thanė: "Ndėronu atyre njė ndėrtesė (tė jetė shenjė). Zoti i tyre di mė sė miri pėr ta. E ata qė ishin me shumicė thanė: "Do tė ndėrojmė gjithqysh nė hyrjen e tyre njė xhami".
22. Ata (qė bisedonin pėr kėtė) do tė thonė: "Ishin tre, i katėrti ishte qeni i tyre, dhe thonė: "Ishin pesė, e qeni i tyre ishte i gjashti i tyre", kjo ishte hamendje, po edhe thonė: "Ishin shtatė, e qeni i tyre ishte i teti!" Thuaj: "Zoti im di mė sė miri pėr numrin e tyre, pėrveēnjė pakice nuk di kush pėr ta, e ti (Muhammed) mos polemizo pėr numrin e tyre vetėm ashtu nė tėrėsi, dhe askė mos e pyet pėr ta".
23. Dhe mos thuaj kurrsesi pėr ndonjė ēėshtje: "Unė do tė bėj kėtė nesėr!"
24. Vetėm (nėse i shton): "Nė dashtė All-llah!" E kur tė harrosh, pėrmende Zotin tėnd dhe thuaj: "Shpresohet se Zoti im do tė mė japė udhėzim edhe mė tė afėrt prej kėtij (tė as-habi kehfit)".
25. (dhe thonin) Ata qėndruan nė shpellėn e tyre treqind e nėntė vjet.
26. Thuaj: "All-llahu e di mė sė miri sa kanė ndejur, Atij i takon fshehtėsia e qiejve dhe tokės. Ēfarė (i ēuditshėm) ėshtė tė pamėt e Tij dhe ēfarė ėshtė tė dėgjuarit e Tij! Pos Tij ata (njerėzit) nuk kanė ndihmėtarė. Nė vendimin e Tij nuk mund t'i pėrzihet askush.
27. Lexo ēka tė ėshtė shpallur ty nga libri i Zotit tėnd! Nuk ka kush qė mund t'i ndryshojė fjalėt e Tij dhe pos Tij, nuk mund tė gjesh stehim.
28. Pėrkufizoje veten tėnde me ata qė lusin Zotin e tyre mėngjes e mbrėmje, e qė kanė pėr qėllim kėnaqėsinė (razinė) e Tij, dhe mos i hiq sytė e tu prej tyre e tė kėrkosh bukurinė e kėsaj bote dhe mos iu bind atij qė ia kemi shmangur zemrėn e tij prej pėrkjtimit ndaj Nesh dhe i ėshtė dhėnė epshit tė vet, pse puna e tij ka mbaruar.
29. E ti thuaj: "E vėrteta ėshtė nga Zoti juaj, e kush tė dojė, le tė besojė, e kush tė dojė, le tė mohojė. Ne kemi pėrgaditur pėr jobesimtarėt zjarr qė muret e tij (tė flakės) i rrethojnė ata, e nėse kėrkojnė shpėtim, ndihmohen me njė ujė si katran qė pėrzhit fytyrat. E shėmtuar ėshtė ajo pije, e vend i keq ėshtė ai".
30. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, s'ka dyshim se Ne nuk humbim shpėrblimin atij qė ėshtė bamirės.
31. Tė tillėt e kanė vendin nė Xhennetin e Adnit, nėn tė cilin rrjedhin lumenj; e aty stolisen me rrathė tė artė dore dhe ata veshin rrobe tė gjelbėrta prej mėndafshi tė hollė e tė trashė, janė mbėshtetur aty nė shtretėr. Sa shpėrblim i mrekulleshėm ėshtė dhe sa vend i bukur ėshtė ai.
32. E ti sillu atyre (qė kėrkuan t'i largosh varfanjakėt) si shembul dy njerėz; njėrit prej tyre i dhamė dy kopshte (vreshta) nga rrushi dhe ato i rrethuam me hurma, e nė mes atyre djave bimė tjera.
33. Tė dy kopshtet jepnin frutat e veta pa munguar prej tyre asgjė, e nė mesin e tyre bėmė tė rrjedhė njė lumė.
34. Ai kishte edhe pasuro tjetėr. E ai atij shokut tė vet (qė ishte besimtar) itha: - duke iu krenuar atij - "Unė kam pasuri mė shumė se ti e, kam edhe krah mė tė fortė!"
35. Dhe ai hyri nė kopshtin e vet (e me besimtarin pėr dore), po duke qenė dėmtues i vetės (duke mos besuar dhe duke u krenuar) tha: "Unė nuk mendoj se zhduket kjo kurrė!"
36. Dhe nuk besoj se do tė ndodhė kijameti, (dita e gjykimit), por nėse bėhet qė tė kthehem te Zoti im, padyshim do tė gjej ardhmėri edhe mė tė mirė se kjo.
37. Atij ai shoku ivet (besimtari) itha - duke e polemizuar atė -: "A e mohove Atė qė tė krijoi ty nga dheu, pastaj nga njė pikė uji, pastaj tė bėri njeri tė plotė?"
38. "Por pėr mua, Ai All-llahu ėshtė Zoti im, e Zotit tim unė nuk ibėj shok askė!"
39. E pse ti kur hyre nė kopshtin tėnd nuk the: "Ma shaell llah, la kuvete il-la bil lah" - (Allhu ēka do, bėhet, s'ka fuqi pa ndihmėn e Tij). Nėse ti mė sheh mua se unė kam mė pak prej teje edhe pasuri edhe fėmijė (krah mė tė dobėt).
40. Po unė shpresoj se Zoti im do tė mė japė edhe mė tė mirė nga kopshti yt, e kėtij tėndit t'i shkaktojė fatkeqėsi nga qielli e tė gdhijė tokė e lėmuar (e zhveshur).
41. Ose tė gdhijė uji i shterur, e ti kurrsesi nuk mund ta kėrkosh atė!"
42. Dhe vėrtet, u shkatėrruan frutat e ti, e ai filloi tėrrahė shuplakėt pėr atė qė kishte shpenzuar nė tė, e ajo ishte rrėnuar nė kulmet e saj dhe thoshte: "O i mjeri unė, tė mos i kisha bėrė Zotit tim akė shok!"
43. E nuk pati krah (grup), pėveē All-llahut tė vėrtetė qė t'i ndihmojė atij dhe nuk mundi ta pengojė.
44. Nė atė vend ndihma ėshtė vetėm e All-llahut tė vėrėrtetė. Ai ėshtė shpėrblyesi mė i mirė dh te Ai ėhstė pėrfundimi mė i mirė.
45. E ti (Muhammed) paraqitjau atyre shembullin e kėsaj bote qė ėshė si njė ujė (shi) qė Ne e lėhsojmė nga qielli, e prej tij bima e tokės zhvillohet e shpeshėtohet sa qė pėrzihet mes vete, e pas pak ajo bėhet byk (pas tharjes) qė e shpėrndajnė erėrat. All-llahuka fuqi pėr ēdo send.
46. pasuria dhe fėmijėt janė stoli e kėsaj bote, kurse veprat e mira (frtyi i tė cilave ėshtė i pėrjetshėm) janė shpėrblimi mė i mirė te Zoti yt dhe janė shpresa mė e mirė.
47. (Prkujto) Ditėn kur Ne i shkulim kodrat, dhe tokėn e sheh tė sheshtė (tė zbuluar) dhe Ne i tubojmė ata e nuk na mbete asnjė prej tyre pa e tubuar.
48. Dhe vihet libri (i veprave),e i sheh mėkatarėt tė frikėsuar nga shėnimet qė janė nė tė dh thonė: "Tė mjerėt ne, ē'ėshtė puna e kėtij libri qė nuk ka lėnė as (mėkat) tė vogėl e as tė madh pa e pėrfshirė?" dhe atė qė vepruan e gjejnė tė gatshme - prezente, e Zoti yt nuk i bėn padrejt askujt.
50. (Pėrkujto) Kur u thamė engjėjve: "Pėruluni Ademit, e ata iu pėrulėn pėrpos Iblisit. Ai ishte nga xhinėt, prandaj nuk respektoi urdhėrin e Zotit tė vet. Vallė, a nė vend Timin do ta merrni pėr mik atė dhe pasardhėsit e tij, ndėrsa ata janė armiq tuaj?" Sa kėmbim i shėmtuar ėshtė ai i jobesimtarėve!
51. Unė nuk ua prezentova krijimin e qiejve e tė tokės atyre qė po i adhuroni e as krijimin e vetė atyre, e as nuk mora mdihmėtrė tė humburit.
52. E ditėn kur Ai thotė: "Thirrni ata, pėr tė cilėt menduat se janė bashpuntorėt e Mij!" I thėrrasin, por ata nuk u pėrgjigjen (pėr ndihmė) atyre dhe ato lidhjet e tyre (nė dynja) Ne i zhdukim.
53. Kriminelėt e shohin zjarri dhe binden se do tė hudhen nė tė, dhe se nuk do tė gjejnė shtegdalje prej tij.
54. Nė kėtė Kur'an Ne shtruam ēdo lloji shembulli pėr hirė tė njerėzve, po njeriu (jobesimtar), mė shumė se ēdo tjetėr ėshtė kundėrshtar.
55. Pasi qė t'u ketė ardhur udhėzimi, njerėzit nuk i pengoi tjetėr tė besojnė dhe tė kėrkojėn falje prej Zotit tė tyre, vetėm se presin t'u vijė edhe atyre fatėkeqėsia e popujve tė mėparshėm ose t'u vijė atyre dėnimi ballė pėr ballė.
56. Ne nuk i dėrgojmė ndrushe tė dėrguarit pos vetėm si pėrgėzues e qortues. E, megjithatė, ata qė nuk besuan polemizojnė me tė, ta mbizotėrojė tė vėrtetėn, dhe argumentet e Mia dhe atė me ēka u qortuan i marrin pėr tallje.
57. Kush ėshtė mė zullumqarė se ai qė ėshtė kėshilluar me argumentet e Zotit tė vet, e ua kthejn shpinėn atyre dhe harron atė qė vetė e punoi? Ne kemi vėnė mbi zemrat e tyre mbulesė nė mėnyrė qė tė mos e kuptojnė atė (Kur'anin), kurse nė veshėt e tyre shurdhim, andaj edhe nėse i thėrret ti ata nėrrugė tė drejtė, ata si tė tillė nuk do tė udhėzohen kurrė.
58. Zoti yt ėshtė qė flė shumė dhe bėn mėshirė tė madhe, sikur t'i ndėshkonte ata pėr atė qė kanė vepruar, do t'ua ngutte atyre tash dėnimin, por ata kanė momentin e caktuar, e pos Tij nuk do tė gjejnė ata strehim.
59. Ato janė fshatra (vendbanime) qė kur bėnė zullum, Ne i shkatėrruam dhe pėr shkatėrrimin e tyre u patėm caktuar kohė tė sakta.
60. (pėrkjto) Kur Musai djaloshit qė e shoqėronte i tha: "Nuk do tė ndalem sė ecuri deri tė arrijė vendtakimin e e dy deteve, ose do tė udhėtoj njė kohė tė gjatė.
61. Kur arritėn ata tė dy vendtakimin e atyre deteve, e harruan pehkun e tyre, e ai (peshku) mori rrugėn e vet si (strofull) nė det.
62. Pasi ata e kaluan atė vend, ai (Musai) i tha djaloshit: "Na jep sillėn tonė (ushqimin), meqė nga ky udhėtim jemi lodhur".
63. AI (djaloshi - Jushaė bin Nun) tha: "A e sheh!?" Kur u strehuam te shkėmbi, unė e harrova peshkun dhe pėrveē djallit, nuk mė bėri ksh ta harrojė q tė pėrkujtojė ty atė, dhe ai nė mėnyrė tė ēuditshme mori rrugėn pėr nė det!
64. Ai (Musai) tha: "Ai ėshtė (vendi) qė ne po e kėrkojmė!" Dhe u kthyen qė tė dy rrugės sė tyre prej nga kishin ardhur.
65. Dhe e gjetėn njė robė Tanė, tė cilit i kemi dhuruar mėshirė nga ana e Jonė dhe e kemi mėsuar me njė dituri tė posaēme nga Ne.
66. Atij (Hidrit - njeriut tė mirė e tė dijshėm) Musai i tha: "A pranon tė vijė me ty, qė tė mė mėsosh nga ajo qė je imėsuar(i dhuruar) ti: dituri tė drejtė e tė vėrtetė?
67. Ai (Hidri) tha: "Sigurisht, ti nuk do tė mund tė kesh durim me mua!"
68. Si do tė durosh pėr atė qė nuk je i njoftuar?
69. (Musai) Tha: "Nė dashtė All-llahu, do tė shohėsh se do tė jem i durueshėm dhe nuk do tė kundėrshtoj ty asgjė!"
70. Ai i tha: "Nėse mė shoqėron ti mua, atėherė mos mė pyet pėr asgjė, derisa unė vetė tė tė tregoj pėr tė".
71. E ata tė dy shkuan (duke ecur) deri kur hipėn nė anije, ai (i dishmi) e shqeu atė. Ai (Musai) tha: "A e shqeve qė ti fundosėsh udhėtarėt e saj, vėrtet bėre njė punė tė hatashme?"
72. Tha: "A nuk tė thashė se nuk do tė mund tė kehs durim me mua?"
73. (Musai) Tha: "Mos mė qorto pėr se harrova dhe mė mundo me vėshtirėsi nė kėtė shoqėrim timin (lehtėsoma punėn)!"
74. Vazhduan tė shkojnė deri kur e takuan njė djalė tė ri, e ai (i dijshmi) e mbyti atė. (Musai) Tha: "A e mbyte njeriun e pastėr, pa mbytė ai askė?! Vėrtet ke bėrė njė pumė tė shėmtuar!"
75. Ai (i dijshmi) tha: "A nuk tė thashė se vėrtet ti nuk do tė mund tė kesh durim me mua?"
76. (Musai) Tha: "Nėse pas kėsaj tė pyes (tė kundėrshtoj) pėr ndonjė gjė, atėherė mos mė lejo tė shoqėroj. Tashmė ndaj meje ke arsyetim (tė mos mė shoqėrosh)!"
77. Vazhduan tė shkojnė deri arritėn te bannorėt e njė qyteti qė prej tyre kėrkuan t'u japin ushqim, po ata nuk deshėn t'i pranojnė si mysafirė (e as t'i ushqejnė) e ata tė dy gjetėn njė mur qė gati rrėzohej, e ai e drejtoi atė (murin). (Musai) Tha: "Sikur tė kishe dashur do t'u merrje shpėrblim pėr kėtė!"
78. Ai (i dijshmi) tha: "Tash ka ardhur koha e ndarjes mes meje e teje, e unė do tė tregoj pėr domethėnien e asaj qė nuk mund tė keshė durim!"
79. Sa i pėrket anijes, ajo ishte pronė e tė varfėrve, qė veprojnė nė det, e unė desha tė bėjė atė me tė meta, ngas para tyre ishte njė sundues qė grabiste ēdo anije (tė aftė - pa tė meta).
80. Sa i pėrket djaloshit, dy prindėrit e tij ishin besimtarė, e u frikėsuam se ai do t'i shpie ata tė dy nė humbje e nė mosbesim.
81. Deshėm qė Zoti t'u japė nė vend tė tij njė mė tė mirė se ai dhe mė tė afėrt nė respekt dhe nė mėshirė (ndaj prindėrve).
82. Pėrsa i pėrket murit, ai ishte i dy djelmoshave jetimė tė atij qyteti, e nėn tė ata kishin njė thesar (ari) dhe babai i tyre ka qenė njeri i mirė, e Zoti yt dėshiroi qė ata dy (jetimė) ta arrijnė pjekurinė e vet dhe ta nxjerrin ata vetė thesarin e tyre. Kjo ishte mėshrė e Zotit tėnd (ndaj tyre). Dhe unė nuk e pranova tėrė atė sipas bindjes sime (po sipas udhėzimit tė Zotit). Ky, pra, ėshtė sqarim i asaj pėr tė cilėn nuk munde tė kesh durim!
83. Tė pyesin ty pėr Dhulkarnejnin, thuaju: "Do t'ju rrėfej pėr punėn e tij me Kur'an (me shpallje)".
84. Ne i mundėsuam atij forcė nė tokė dhe i dhamė mundėsi pėr ēdo send qė tė mund tė arrijė.
85. Ai iu rrek njė aso mundėsie (dhe mori rrugėn nga perėndimi).
86. Deri kur vendperėndimin e diellit, e gjrti se po perėndon nė njėfarė burimii me lym tė zi dhe aty e gjeti njė popull. E Nei thamė: "O Dhulkarnejn, ose do t'i dėnosh, ose do t-i marrėsh me tė mirė e t'i udhėzosh!"
87. Ai (Dhulkarnejni) tha: "Ai qė vazhdon edhe mėtej tė jetė zullunqar, atė do ta dėnojmė, pastaj i kthehet Zotit tė vet e Ai e dėnon atė me njė dėnim tė tmerrshėm".
88. Sa i pėrket atij qė besoi dhe bėri vepra tė mira, atij i takon shpėrblimi mė i mirė (Xhenneti) dhe atij nga ana Jonė do t'i bėjmė lehtėsi (nė jetė).
89. Pastaj, ai iu rrek njė aso mundėsie (mori rrugėn e lindjes).
90. Deri kur arriti vndlindjen e diellit, e gjeti atė se po lind mbi njė popull, qė nuk i kemi dhėnė ndonjė mbulojė prej tij (diellit).
91. Ashtu (bėri edhe me kėtė popull), e Ne e kemi ditur gjendjen e tij (mundėsitė dhe sundimin e drejtė tė tij).
92. Mandej, ai iu rrek ėrsėri njė aso mundėsie (njė rrugė tė tretė mes perėndimit e lindjes - nga veriu).
93. Deri kur arriti mes dy kodrave (si penda) dhe mbrapa tyre gjeti njė popull qė thuajse nuk kuptonte asnjė gjuhė (pėrveē gjuhės sė vet).
94. Ata thanė: "O Dhulkarnejn, vėrtet Jexhuxhi dhe Mexhuxhi janė duke bėrė shkatėrrime nė tokė, a bėn qė ne tė japim ty njė kontribut (njė formė tagri a tatimi), e qė tė bėsh njė pendė mes nesh dhe mes tyre?"
95. Ai (Dhulkarnejni) tha: "Atė qė mua ma mundėsoi Zoti im ėshtė shumė mė e mirė (nga ajo qė mė ofroni ju), po ju mė ndihmoni me fuqi punėtore tė bėj njė pendė tė fortė mes jush dhe mes atyre!".
96. Mė sillni copa tė hekurit! E kur e nivelizoi ai me dy anėt e kodrave, tha: "Ndizni!" e kur e bėri atė (hekurin) zjarr (si zjarr nga tė ndezurit) tha: "Mė sillni bakėr tė shkrirė t'ia hedhė atij!"
97. E ata as nuk arritėn ta kapėrcenin e as ta shponin.
98. Ai (Dhulkarnejni) tha: "Kjo ėshtė njė e mirė nga Zoti im, e kur tė vjen caktimi i Zotit tim, Ai e bėn atė rrafsh, e caktimi i Zotit tim ėshtė i sigurt.
99. (Kur tė vijė caktimi i Zotit, ose kur tė dalin Jexhuxh Mexhuxhėt) Ne bėjmė atė ditė qė ata tė pėrzihen si valėt njėra me tjetrėn. Dhe i fryhet Surit (pėr herėn e dytė) e tė gjithė ata i tubojmė.
100. Atė ditė ua prezentojmė zhehenemin jobesimtarėve me njė prezentim tė hapėt (trishtues).
101. Atyre qė sytė i kishin tė mbuluar ndaj argumenteve te Mia dhe qė nuk mund tė dėgjonin (fjallėt e All-llahut).
102. A mos menduan aa qė nuk besuan se pėrkundėr Meje tė marrin zota (mbrojtės) robtė e Mi? Ne kemi pėrgatitur pėr jobesimtarėt Xhehennemin vendpritje.
103. Thuaj: "A t'ju tregojmė pėr mė tė dėshpruarit nė veprat e tyre?"
104. Ata janė veprimi i tė cilėve u asgjėsua nė jetėn e kėsaj bote, e megjithatė ata mendojnė se janė kah bėjnė mirė.
105. Tė tillėt janė ata qė nuk besuan argumentet e Zoit tė tyre as takimin (ringjalljen) e Tij, andaj veprat e tyre shkuan huq dhe nė ditėn e gjykimit atyre nuk do t'u jepet kurrfarė vlere.
106. Kėtė, ngase shpėrblimi i tyre ėshtė Xhehennemi, pėr shka se nuk besuan dhe argumentet e Mia e tė dėrguarit e Mi i morėn pėr tallje.
107. S'ka dyshim se ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, vendpritje pėr ta janė Xhennetet e Firdevsit.
108. Aty do tė jenė pėrgjithmonė, e nuk kėrkojnė tė largohen nga ai (ose t'u ndryshohet).
109. Thuaj: "sikur tė ishte deti ngjyrė pėr t'i shkruar fjalėt e Zotit tim, deti (uji i tij) do tė shterrej para se tė pėrfundojnė fjalėt e Zotit tim, e edhe sikur tė sillnim shtesė edhe njė si ai (deti)".
110. Thuaj: "Unė jam vetėm njeri, sikurse ju, mua mė shpallet se vetėm njė Zot ėshtė Zoti juaj, e kush ėshtė qė e shpreson takimin e Zotit tė vet, le tė bėjė vepėr tė mirė, e nė adhurimin ndaj Zotit tė tij tė mos pėrziejė askė.


19. Merjem
1. Kaf Ha Ja' A'jn Sadė!
2. (ky ėshtė) Pėrkujtim i mėshirės sė Zotit tėnd ndaj robit tė vet Zekeriait,
3. Kur ai iu lut Zotit tė vet me njė zė tė ulėt, e
4. Tha: "Zoti im! Vėrtet, mia mė janė dobėsuar eshtrat, mė janė pėrhapur thinjat nė kokėn time, e me lutjen time ndaj Teje o Zoti im, asnjėherė nuk kam qenė i dėshpėruar".
5. Unė ua kam frikė pasardhėsve tė mi pas meje (kushėrinjve se do ta humbnin fenė), ndėrsa gruaja ime ėshtė sterile, pra mė falė nga ajo mirėsia Jote njė pasardhės (njė fėmijė).
6. Tė mė trashėgojnė mua dhe t'i trashėgojė ata nga familja e Jakubit, dhe bėrė atė, o Zoti, tė kėndshėm! (tė vyeshėm)!"
7. O Zekėria, Ne po tė pėrgėzojmė ty me njė djalė, emri i tė cilit ėshtė Jahja, e qė askush para tij nuk u emėrtua me kėtė emėr.
8. Ai tha: "Zoti im, si do tė kemė unė djalė kur gruaja ime ishte qė nuk liind, e unė kam arritur pleqėri tė thellė?"
9. Tha: "Ja, kėshtu Zoti yt ka thėnė: se ajo pėr Mua ėshtė lehtė; Unė tė krijova mė parė ty, qė nuk ishe fare!"
10. Ai (Zekeriai) tha: Zoti im, mė jep mua njė shenjė (qė tė di)!" Ai (All-llahu) tha: "Shenja jote ėshtė se, (duke qenė shėndoshė e mirė), nuk do tė mund t'u flasesh njerėzve tri net (e tri ditė)".
11. Dhe ai doli prej faltores para popullit tė vet dhe u dha shenjė adhuroni (All-llahun) mėngjes e mbrėmje.
12. O Jahja, merre librin me shumė kujdes, dhe ashtu, dhe ashtu Ne i dhamė atij urtėsi kur ishte fėmijė.
13. Dhe nga ana jonė i mundėsuam tė jetė i butė, i pastėr dhe respektues (i dėgjueshėm).
14. Edhe i sjellshėm ndaj prindėrve tė vet, nuk ishte kryelartė e i padėgjueshėm.
15. Dhe selam (prej nesh) atij ditėn kur u lind, ditėn kur vdes dhe ditėn kur do tė ngritet i gjallė (e pėrshėndetėn dhe i garantuam)!
16. E, pėrmendju nė kėtė libėr (tregimin pėr) Merjemen kur ajo u largua prej familjes sė saj nė njė vend nė lindje.
17. Ajo, vuri njė perde ndaj tyre, e Ne ia dėrguam asaj Xhebrilin, e ai iu paraqit asaj njeri nė tėrėsi.
18. Ajo tha: "Unė i mbėshtetem tė Gjithėmėshirėshmit prej teje, nėse je qė frikėsohesh Atij (pra mė le tė lirė)!"
19. Ai (Xhibrili) tha: "Unė jam vetėm i dėrguar (melek) i Zotit tėnd pėr tė dhuruar ty njė djalė tė pastėr (pejgamber)".
20. Ajo tha: "Si do tė kem unė djalė, kur mua nuk mė ėshtė afruar njeri (nuk jam e martuar), e as nuk kamė qenė e pamoralshme".
21. Ai (Xhibrili) tha: "Ja, kėshtu ka thėnė Zoti yt; ajo pėr Mua ėshtė lehtė, e pėr ta bėrė atė (djalin e krijuar pa babė) argument pėr njerėzit e edhe mėshirė nga ana e Jonė. Kjo ėshtė ēėshtje e kryer!"
22. Ajo e barti atė (Isain), andaj (me tė nė bark) u izolua nė njė vend tė largėt.
23. E dhembja (e lindjes) e mbėshteti atė te njė trup i hurmės. Ajo tha: "Ah sa mirė ka qenė pėr mua tė kisha vdekur para kėsaj e tė isha e harruar qė moti!"
24. E prej sė poshtmi atė e thirri (Xhibrili): "Mos u brengos, Zoti yt bėri pranė teje njė pėrrockė (uji)".
25. E ti shkunde trupin e hurmės se do tė bijnė ty hurma tė freskėta.
26. Ti pra, ha pi e qetėsou, dhe nėse sheh ndonjė prej njerėzve thuaj: "Unė ka vendsur heshtje pėr hir tė Gjitėhmėshirshmit, andaj asnjė njeriu sot nuk i flas!"
27. Dhe duke e bartur ngryk shkoj me tė te tė afėrmit e vet ata i thanė: "Oj Merjeme, ke bėrė njė punė shumė tėkeqe!"
28. Oj motra e Harunit, babai yt nuk ishte njeri i prishur e as nėna jote nuk ka qenė e pamoralshme!
29. Atėherė ajo u dha shenjė kah (Isai). Ata thanė: "Si t'i flasim atij qė ėshė foshnjė nė djep?"
30. Ai (Isai) tha: "Unė jam rob i All-llahut, mua mė ka dhėnė (ka caktuar tė mė japė) librin dhe mė ka bėrė Pejgamber.
31. Mė ka bėrė dobiprurės kudo qė tė jem dhe mė ka porositur me namaz (falje) e zeqatė pėr sa tė jemė gjallė!
32. Mė ka bėrė tė mirėsjellshėm ndaj nėnės sime, e nuk mė ka bėrė kryelartė as tė padėgjueshėm!
33. Selami (shpėtim prej All-llahut) ėshtė me mua ditėn kur u linda, ditėn kur tė vdes dhe ditėn kur tė dal (prej varrit) i gjallė!"
34. Kjo ėshtė (fjalė) e vėrtetė, rreth Isait, birit tė Merjemes nė tė cilin ata shkaktojnė dyshime.
35. Nuk i takoi (nuk ka nevojė) All-llahu tė ketė ndonjė fėmijė, i pastėr ėshtė Ai, kur dėshiron njė send Ai vetėm i thotė atij: Bėhu!". Ai menjėherė bėhet.
36. (Isai i tha popullit tė vet) Dhe se All-llahu ėshtė Zoti im dhe Zoti juaj, pra adhuronie Atė, kjo ėshtė rrugė (fe) e drejtė.
37. Po, grupet u kundėrshtuan mes vete (rreth Isait). Tė mjerėt ata qė nuk besuan se ēka kanė pėr tė parė ditėn e madhe!
38. Ditėn kur do tė na paraqiten neve, sa mirė do tė dėgjojnė edhe shohin (ose njerėzit do tė dėgjojnė e shohin ēka i gjen ata), por tash pėr tash (nė kėtė jetė) zullumqarėt janė tė humbur qartė.
39. Ti tėrhiqu atyre vėrejtjen pėr ditėn e dėshprimit, kur tė marrė fund ēėshtja (e pėrgjejgėsisė e dikush nė xhehet, dikush nė zjarr), se ata (sot) janė tė painformuar, dhe ata nuk janė duke besuar.
40. S'ka dyshim se Ne e trashėgojmė (na mbetet) tokėn dhe ēka ka nė tė, dhe tė Ne do tė jetė e ardhmja e tyre.
41. Pėrkujtoju (lexoju idhujtarėve e tė tjerėve) nė Libėr (nė Kur'an) Ibrahimin. Ai vėrtet ishte shumė i drejtė dhe pejgamber.
42. Kur babait tė vet i tha: "O babai im, pse adhuron atė qė as nuk dėgjon, as nuk sheh, e as nuk ke asgjė prej tij?
43. O babai im, mua mė ėshtė dhėnė nga dituria ēka ty nuk tė ėshtė dhėnė, andaj mė dėgjo se unė tė udhėzoj nė rrugė tė drejtė.
44. O babai im, mos adhuro djallin, sepse djalli ėshtė kundėrshtar i Mėshiruesit.
45. O babai im, unė kam frikė se do tė godet ndonjė dėnim prej tė Gjithmėshirshmit e do tė jesh shok i djallit!"
46. Ai (babai) tha: "A ti, Ibrahim, i refuzon zotat e mi? Nėse nuk ndalesh (sė fyeri ndaj zotave tė mi), unė do tė gurėzoj, ndaj largohu prej meje pėr njė kohė tė gjatė!"
47. Ai (Ibrahimi) tha: "Qofsh i lirė prej meje! Unė do ta lus Zotin tim pėr tė falur ty, pse ai (babai) shte i kujdsshėm ndaj meje.
48. Unė po largohem prej jush dhe prej ēka adhuroni ju pos All-llahut, e shpresoj se me adhurimin ndaj Zotit tim nuk do tė jem i humbur!"
49. E pasi u largua prej tyre dhe prej ēka adhuronin ata pos All-llahut, Ne i dhuruam atij Is-hakun dhe Jakubin dhe qė tė dy i bėmė pejgamberė.
50. Dhe atyre (tė gjithėve) u dhamė (tė mira) nga mėshira Jonė, edhe i bėmė qė tė jenė tė pėrmendur pėr tė mirė (ndėr njerėz).
51. Pėrmendju nė Libėr (tregimin pėr) Musain! ai ishte i zgjedhur (prej Zotit) dhe ishte i dėrguar, pejgamber.
52. Dhe Ne e thirrėm nga ana e djathtė e kodrės Tur, e afruam pėr t'i folur (tė dėgjojė bisedėn tonė).
53. Nga mėshira Jonė i dhamė vėllain e tij Harunin, Pejgamber.
54. Pėrkujtoju nė kėtė Libėr Ismailin! Ai ka qenė shumė besnik (premtoi tė bėhet kurban) dhe i dėrguar, pejgamber.
55. Ai urdhėronte familjen e vet me faljen e namazit dhe me zeqatė, dhe ishte dhumė i pranishėm te Zoti i tij.
56. Pėrkujtoju nė libėr edhe Idrisin! Ai ishte shumė i drejtė dhe pejgamber.
57. Ne e ngriėm atė nė njė vend tė Lartė (ia ngritėm lart famėn).
58. Kėta (tė pėrmendur) ishin qė All-llahu i gradoi nga pejgamberėt pasardhės tė Ademit, prej pasardhėsve tė atyre qė i patėm bartur (nė anije) bashkė me Nuhun, prej pasardhėsve tė Ibrahimit dhe tė Jakubit (Israilėt), dhe prej atyre qė i udhėzuam dhe i bėmė tė zgjedhur; kur u lexoheshin atyre ajetet e Zotit, binin nė sexhde dhe qanin.
59. E pas tyre (tė mirėve) erdhėn pasardhės tė kėqij, qė e lanė namazin e u dhanė pas kėnaqėsive (trupore), e mė vonė do tė hidhen nė ēdo gjė tė keqe (ose nė Gaja).
60. Me pėjashtim tė atij qė pendohet dhe beson e bėn vepra tė mira, tė tillėt do tė hyjnė nė Xhennet dhe atyre nuk u bėhet padrejtė.
61. Ato janė Xhennetet e Adnit. qė Mėshiruesi u pat premtuar robve tė vet, pa i parė ata (i besuan pa i parė), e premtimi i Tij ėshtė i kryer.
62. Aty nuk dėgjojnė fjalė boshe, por vetėm pėrshėndetje. Aty manė ushqimin e vet (tė llojllojshėm) mėngjes e mbrėmje.
63. Ato janė Xhennetet qė do t'ua trashėgojnė robve Tanė qė ishin tė ruajtur.
64. Ne (engjėnt, thotė Xhibrili) nuk zbresim (nuk vijmė) vetėm me urdhėrin e Zotit tėnd. Vetėm Atij i takon e tėrė ēėshtja e tashme e ardhme dhe mes tyre, e Zoti yt nuk ėshtė qė harron.
65. Ai ėshtė Zoti i qiejve dhe i tokės dhe ēka ka nė mes tyre, pra Atė adhuroje, e nė adhurim ndaj Tij bėhu i qėndrueshėm. A di pėr Tė ndonjė emnak (adash)!
66. E njeriu thota: "A njėmed pasi tė vdes do tė nxirrem i gjallė (do tė ringja;;en)?"
67. Po, a nuk po mendon njeriu se Ne e krijuam atė mė parė kur ai nuk ishte asgjė?
68. Pasha Zotin tėnd, Ne do t'i tubojmė (pas ringjalljes) ata bashkė mė djajtė dhe do t'i afrojmė ata rreth Xhehennemit tė gjunjėsuar.
69. Pastaj, nga secili grup do t'i kapim ata qė kishin qenė mė jorespektues ndaj tė Gjithmėshirshmit.
70. E Ne e dujmė mė sė miri se cili prej tyre ka mė meritė tė hudhet nė tė.
71. Dhe nuk ka asnjė prej jush qė nuk do t'i afrohet atij. Ky (kontaktim i Xhehennemit) ėshtė vendim i kryer i Zotit tėnd.
72. Pastaj, (pas kalimit pran tij) do t'i shpėtojmė ata qė ishin ruajtur (mėkateve), e zullumqarėt do t'i lėmė aty tė gjunjėzuar.
73. E kur u lexoheshin atyre ajetet tona tė argumentuara, ata qė nuk kshin besuar u thoshin atyre qė kishin besuar: "Cili grup (ne ose ju) ka vend jete mė tė mirė dhe kuvend mė autoritativ?"
74. E, sa e sa gjenerata kemi shkatėrruar para tyre e qė ishin mė tė pajisur dhe mė tė dukshėm.
75. Thuaj: "Atij qė ėshtė nė humbje (nė mosbesim), le t'ia vazhdojė atij i Gjithfuqishmi pėr njė kohė, e kur do ta shohin atė qė po u premtohet: ose dėnimin (nė kėtė jetė) ose kijametin, atėherė do ta kuptojnė se kush do tė jetė nė pozitė mė tė keqe dhe mė i dobėt nė pėrkrahje!"
76. E All-llahu u shton besimi atyre qė u udhėzuan, e veprat e mira tė pėjetshme, janė shprblim mė i dobishėm te Zoti yt, dhe pėrfundim me i mirė.
77. A je i njoftyar pėr atė qė mohoi argumentet Tona e tha: "Mua githqysh do tė mė jepet pasuri e fėmijė (nė botėn tjetėr)?"
79. Jo, nuk ėshtė ashtu, po Ne do tė shėnojmė atė qė po e thotė ai, dhe do tė vazhdojmė atij dėnim pas dėnimi.
80. Dhe Ne e trashėgojmė atė (nė pasuri e fėmijė) qė tė thotė ai, e ai ka pėr tė na ardhur i vetmuar.
81. Dhe kur ata nė vend tė All-llahut adhuruan zota tjerė pėr t'u krenuar me ta.
82. Pėrkundrazi, ata (idhujt) do tė tėrhiqen prej adhurimit tė atyre dhe do tė bėhen armiq tė tyre.
83. A nuk e di ti se Ne i kemi lėshuar djajt kundėr jobesimtarėve, e ata nxisin pa ndėrpreė nė vepra tė kėqija.
84. Pra, ti mos u ngut kundėr tyre, se Ne jemi duke ua numėruar atyre (jetėn nė ditė, frymėmarrje etj.).
85. Ditėn kur do t'i tubojmė tė devotshmit te i Gjithėmėshirshmi si musafirė tė ftuar.
86. Ndėrsa mėkatarėve u grahim nė Xhehennem tė etshėm.
87. Nuk ka tė drejtė ndėrmjetėsim askush, pėrveē atij qė ka lejuar i Gjithėfuqishmi.
88. Ata thanė: "I Gjithėfuqishmi ka fėmijė".
89. Ju (jobesimtarė) vėrtet sollėt njė fjalė shumė tė shėmtuar.
90. Aq tė shėmtuar sa gati u copėtuan qiejt, gati pėlciti toka dhe gati u shembėn kodra nga ajo (fjalė).
91. Pėr atė se tė Gjithėmėshirshmit i pėrshkruan fėmijė.
92. E tė Gjithėmėshirshmit nuk i takon tė ketė fėmijė.
93. Nuk ka tjeėr, vetėm se githė ēka ėshtė nė qiej e nė tokė ka pėr t'iu paraqitur Zotit si rob.
94. Ai me diturinė e vet i ka pėrfshirė tė githė, dhe ka numėruar e evidntuar ēdo gjė tė tyre nė mėnyrė tė saktėsishme.
95. Dhe nė ditėn e kijametit secili do t'i paraqitet Atij i vetėmuar.
96. Nuk ka dshim se ata qė bėnė vepra tė mira, atyre i Gjithėmėshirshmi do t'u krijojė (nė zemrat e tyre) dashuri.
97. Ne e bėmė atė (Kur'anin) tė lehtė me gjuhėn tėnde vetėm qė me tė t'i pėrgėzosh tė devotshmit, dhe me tė t'i tėheqish vėrejtjen njė populli qė ėshė kryeneē.
98. Sa shumė brezni kemi shkatėrruar para tyre. A po vėreni ndonjė prej tyre, ose a po dėgjon zėrin e ulėt tė tyre (nuk u ndihet zėri)?


20. Ta Ha
1. Ta Ha.
2. Ne nuk ta shpallėm Kur'anin pėr tė munduar ty.
3. Ta shpallėm vetėm kėshillė (pėrkujtim) pėr atė qė frikėsohet.
4. Shpallje nga Ai qė krijoi tokėn dhe qiejt e lartė.
5. Mėshiruesi qė qėndron mbi Arsh.
6. E Tij ėshtė ēdo gjė qė ekziston nė qiej dhe nė tokė dhe ēdo gjė qė gjendet nė mes tyre, edhe ē'ka nėn dhe.
7. Andaj, nėse bėn shprehjen (lutjen haptazi), Ai e di tė fshehtėn, madje edhe mė shumė se kjo.
8. Ai ėshtė All-llahu, nuk ka Zot pos Tij, Atij i takojnė emrat mė tė bukur.
9. A tė ka ardhur ndonjė njohuri pėr ndodhin e Musait?
10. Kur ai e pa njė zjarr, e i tha familjes sė vet: "Rrini ku jeni, se vėrejta njė zjarr, e unė ndoshta do t'ju sjellė ndonjė acė prej tij, ose do tė gjejė te zjarri ndonjė udhėrrėfyes".
11. E kur shkoi te Ai (zjarri), u thirrė: O Musa!
12. Vėrtet Unė jam Zoti yt, hiq atė qė ke mbathur (opingat e nallet), se je nė luginėn e shenjtė Tuva.
13. Unė tė zgjodha ty (pėr pejgamber), prandaj dėgjo mirė se ē'po tė shpallet!
14. Vėrtet, vetėm Unė jam All-llahu, nuk ka zot tjetėr pos Meje,pra Mua mė adhuro dhe fal namazin pėr tė mė kujtuar Mua.
15. S'ka dyshim se momenti (kijameti) do tė vijė pa tjetėr, Unė gati e kam fshehė atė; (do tė vijė) pėr t'u shpėrblyer secili njeri pėr atė qė ka bėrė.
16. Prandaj, tė mos shmang ty nga kjo, ai qė nuk i beson atij dhe qė ėshtė dhėnė pas dėshirave, se atėherė shkatėrrohesh.
17. O Musa, ē'ėshtė ajo qė e ke premtuar nė tė djathtėn tėnde?
18. Ai (Musai) tha: "Ai ėshtė shkopi im qė tė mbahem nė tė, dhe me tė u shkund (gjethe nga drunjtė) dhenve tė mia, dhe me tė kryej edhe nevoja tjera.
19. Ai (All-llahu) i tha: "Hidh atė, O Musa!"
20. Ai e hodhi atė, kur ja, ai njė gjarpėr i madh qė lėvizte me shpejtėsi.
21. (All-llahu i) Tha: "Kape atė, e mos u frikėso, se Ne do ta kthejmė atė pėrsėri nė gjendjen e mėparshme!"
22. Dhe, fute dorėn tėnd e do ta nxjerrėsh atė tė bardhė pa asnjė tė metė. Kjo ėshtė njė mrekulli tjetėr.
23. (kėtė e bėmė) Nė mėnyrė qė tė mundėsojmė tė shohėsh disa nga argumentet Tona tė mėdha.
24. "Shko te faraoni se ai ka ngritur kokė (ėshtė bėrė arrogant)".
25. Ai (Musai) tha: "Ma zgjėro (mė ndihmo) gjoksin tim!
26. Dhe mė lehtėso nė kėtė punė timen!
27. Mė zgjidh nyjen e gjuhės sime!
28. Qė ta kuptojnė fjalėn time!
29. Mė cakto njė ndihmėtar nga familja ime,
30. Harunin, vėllain tim,
31. Qė me tė tė ma forcosh fuqinė time,
32. Bėma shok atė nė punėn time,
33. Nė mėnyrė qė tė madhėrojnė Ty mė shumė,
34. Dhe tė pėrkujtojnė Ty shpesh.
35. Vėrtet, Ti je Ai qė na sheh dhe na i di punėt".
36. Ai (All-llahu) tha: "O Musa, t'u dha ajo qė kėrkove!"
37. Ne edhe njė herė ta dhuruam ty mirėsinė Tona.
38. Atėherė kur nėnėn e frymėzuam me atė qė nuk kuptohet ndrushe pos me inspirim (me frymėzim - shpallje).
39. (Ne i thamė) "Vėre atė (fėmijė, Musain) nė arkė, e mandej hidhe nė lumė e lumi e hjedhė nė breg, atė e merre armiku Im dhe i tij. E nga ana Ime mbolla (nė zemra tė njerėzve) dashuri ndaj teje, e qė tė edukoheshe nėn mbikėqyrjen Time".
40. Kur motra jote ecte (tė pėrcillte) e thoshte: "A doni t'ju tregoj atė qė do tė kujdeset pėr tė? E Ne tė kthyem te nėna jote, qė tė gėzohej ajo e tė mos mbetej e pikėlluar. Ti pate mbytur njė njeri, e Ne tė shpėtuam nga mėrzia dhe tė sprovuan me sprova tė mėdha. Ti qėndrove me vite ndėr banorėt e Medjenit, e pastaj erdhe, o Musa, nė kohėn e caktuar".
41. Dhe Unė tė zgodha ty pėr shpalljen Time.
42. Shko me argumentet e Mia ti dhe vėllai yt, e mos e hiqni prej kujdesit tė pėrmendurit ndaj Meje.
43. Shkoni qė tė dy te faraoni, se ai vėrtet e ka tepruar.
44. Atij i thuani fjalė tė buta, ndoshta ai mendohet a frikėsohet.
45. Ata tė dy thanė: "Zoti ynė, ne kemi frikė se do tė na ndėshkojė menjėherė ose do t'i kalojė kufijtė kundėr nesh".
46. Ai (All-llahu) tha: "Mos u frikėsoni, se Unė (me ndihmėn Time) jam me ju, dėgjoj (ē'do t'ju thotė)dhe shoh (ē'do tė bėn me ju)".
47. I shkoni i thuani atij: "Ne jemi tė dy dėrguar tė Zotit tėnd, lėshoi beni israilėt tė vijnė mė ne, e mos i mundo! Ne kemiardhur me argumentet nga Zoti yt, e shpėtimi ėshtė pėr atė qė ndjek rrugėn e drejtė.
48. Ne na ėshtė thėnė se dėnimi ėshtė pėr atė qė gėnjen (tė dėrguarit) dhe ia kthen shpinėn besimit".
49. Ai (faraoni) tha: "E kush ėshtė Zoti i ju dyve, o Musa?"
50. (Musai) Tha: "Zoti ynė ėshtė Ai qė ēdo sendi i dha formėn e vet, pastaj e udhėzoi atė?"
51. Ai tha: "Si ėshtė gjendja e popjve tė mėparshėm?"
52. Dija pėr ata ėshtė te Zoti im, e shėnuar nė njė libėr. Zoti im nuk gabon e as nuk harron".
53. (Zoti im) I cili pėr ju e bėri tokėn djep, pėr tė mirėn tuaj hapi rrugė nėpėr tė, lėshoi shiun prej sė larti, e kjo mundėsoi qė tė mbijnė bimė tė llojeve tė ndryshme.
54. Hani ju dhe kullotni kafshėt tuaja (nga ato bimė). Vėrtet, pėr tė gjitha kėto (qė u pėrmendėn) ka argumente pėr ata qė kanė mendje tė shėndodhė.
55. Prej asaj (tokės) Ne u krijuam ju, e ju do t'u kthejmė pėrsėri nė tė, e prej saj do t'ju nxjerrim edhe njė herė.
56. Ne ia bėmė tė mundshme atij t'i shohė tė gjitha argumentet Ton, por ai i fėnjeu ato dhe i refuzoi.
57. (Atėherė faraoni) Tha: "O Musa, a mos na ke ardhur qė me magjinė tėnde tė na nxjerrėsh prej tokės tonė (prej Egjiptit)?
58. Edhe ne do tė kundėrvihemi me njė aso magjie, pra cakto njė dhe njė vend qė do tė na pėrshtatet, e qė nuk do ta thyenim as ne as ti".
59. (Musai) Tha: "Koha e caktuar le tė jetė dita e festės nė mėnyrė qė njerėzit tė tubohen para dite".
60. Faraoni u kthye dhe tuboi magjistarėt e vet dhe doli nė kohėn (dhe vendin) e caktuar.
61. Atėherė Musai u tha atyre (magjistarėve): "Mjerimi ėshtė juaji, prandaj mos shpifni ndaj All-llaht ndonjė gėnjeshtėr e t'ju shkatėrrojė me njė dėnim, se pa dyshim ai qė shpif ka dėshtuar keq".
62. Ata (magjistarėt) polemizuan pėr ēėshtjen e tyre, por bisedėn e bėnė fshehurazi (nga masa).
63. Ata pastaj (pas bisedės sė fshehur) thanė: "Kėta tė dy janė magjistarė, qė me magjinė e tyre duan t'ju nxjerrin nga toka juaj dhe ta zhdukin drejtimin (ideologjinė) tuaj qė padyshim ėshtė mė i drejti".
64. Pra, (meqė janė magjistarė) ju vendosni seriozisht ēėshtjen tuaj dhe dilni nė shesh tok tė bashkuar, e ai qė trimfon sot, ai ka arritur suksesin,
65. Ata thanė: "O Musa, do tė hedhėsh ti apo ne po hedhim tė parėt?"
66. Ai (Musai) tha: Jo, hidhni ju! Kur, ja, atij iu dk se nga ajo magji e tyre litarėt dhe shkopinjtė lėviznin (si gjarpėrinj).
67. E Musai ndjeu nė vete njėfarė frike.
68. Ne i thamė atij: "Mos ke frikė, ėshtė mė se e sigurt se ti do tė jesh triumfues!"
69. Tani hidhe atė qė e ke nė dorėn tėndetė djathtė (shkopin), qė t'i gėlltisė ato qė i bėnė ata, sepse ajo qė bėnė ata nuk ėshtė asgjė tjetėr pos mashtrim magjistari, e magistari nuk do tė ketė sukses kudo qoftė.
70. Atėherė (kur shkopi i Musait i ėlltiti) magjistarėt u hodhėn nė sexhde e thanė: "Ne i besuam Zotit tė Harunit dhe tė Musait!"
71. Ai (faraoni) tha: "Ai besuat atij para se t'u japė leje? Ai (Musai) ėshtė prijės i juaj, i cili a mėsoi magjinė, unė do t'ua pres duart e kėmbėt tėrthorazi e do t'u varė nė trungujt e hurmave, e atėherė ju do a kuptoni se cili prej nesh ka dėnim mė tė ashpėr e mė tė vazhdueshėm?"
72. Ata thanė: "Pasha Atė qė na krijoi, nuk tė japim pėrparėsi ty ndaj argumenteve qė na erdhėn, e ti bėje atė qė mendon ta bės, dhe mund ta zbatosh vetėm atė qė i takonjetės sė kėsaj bote!"
73. Ne i besuam Zotit tonė qė Ai tė na falė gabimet dhe magjinė, me tė cilėn ti na detyrove. All-llahu ėshtė mė i miri (nė tė shpėrblyerit) dhe mė i pėrjetshmi (nė tė dėnuar)!
74. Ai qė i paraqitet Zotit tė vet si kriminelė, e ka Xhehennemin, nė tė cilin as nuk vdes as nuk jeton.
75. Ndėrsa ai qė i paraqitet Atij besimtar e qė ka bėrė vepra tė mira, tė tillėt i presin merita tė larta.
76. (do ta presin) Xhennete tė Adnit, nėpėr tė cilėt do tė rrjedhin lumenj dhe atydo tė jenė pėrjetė. Ky ėshtė shpėrblimi i atij qė ėshtė pastruar nga mosbesimi.
77. Ne i kumtuam Musait: "Udhėto natėn me robtė e Mij, hapu atyre me rrugė tė terur nė det, e mos ke frikė se do tė zėnė, a do tė fundosėsh".
78. Atyre iu vu prapa faraoni me ushtrinė e vet, po ata pėsuan nė det ashtu si pėsuan.
79. Faraoni e humbi popullin e vet, e nuk e udhėzoi.
80. O bijt e israilit, Ne ju shpėtuam prej armikut tuaj, ua pėrcaktuam anėn e djathtė tė Turit (pėr shpalljen e Tevratit), ju furnizuam me rrėshirė (si mjalti) dhe shkurtėza.
81. Hani nga tė mirat qė u dhuruam, e mos u bėni pėrbuzės se do t'u godasė hidhėrimi Im, e atė qė e zė hidhėrimi Im, ai ka mbaruar.
82. Nuk ka dyshim se Unė e fal atė qė ėshtė penduar, qė ka besuar, qė ka bėrė vepra tė mira dhe qė pėrqendrohet pėr nė rrugėn e drejtė.
83. Po ty o Musa: "ē'tė nguti para popullit tėnd?"
84. Ai u pėrgjigj: "Ja, ata jnė pranė meje, e unė u nguta te ti, o Zoti im, qė tė jeshė i kėnaqur ndaj meje!"
85. Ai (All-llahu) Tha: "Ne sprovuam popullin tėnd pas teje, dhe ata i hodhi nė humbje Samiriji!"
86. Musai u kthye te populli i vet i hidhėruar e i pikėlluar dhe tha: "O populli im, a nuk u premtoi juve Zoti juaj premtim tė mirė, a mos u bė kohė e gjatė e ju e harruat premtimin, ose dėshiruat tė ju godasė hidhėrimi nga Zoti juaj, andaj e thyet besėn qė ma keni dhėnė?"
87. Ata thanė: "Ne nuk e thyem besėn tėnde me dėshirėn tonė, por ne ishim ngarkuar me barrė tė rėnda nga stolitė e popullit e i hodhėm ato (nė zjarr), e ashtu i hodhi edhe Samirija".
88. E ai (Samirija) ua mbaroi atyre njė viē me trup qė pėlliste, e ata thanė: "Ky ėshtė zoti juaj dhe Zoti i Musait, po ai (Musai) e ka harruar".
89. A nuk e kuptonin ata se ai (viē) as nuk u pėrgjigjej atyre, e as nuk kishte mundėsi t'ju sillte ndonjė dobi a dėm.
90. E Haruni atyre u pat thėnė mė parė: "O populli im, ju vetėmu sprovuat me tė, pse Zoti juaj ėshtė i Gjithmėshirėshmi, andaj ejani pas meje dhe mė dėgjoni pėr kėtė qė po ua thėm".
91. Ata i thanė: "Ne nuk dp t'i ndahemi kėtij (adhurimit tė viēit) deri qė tė kthehet Musai!"
92. Ai (Musai u kthye e) tha: "O Harun ē'tė prngoi ty kur i pe se morėn rrugėn e gabuar,
93. E ti mos u vazhdosh rrugėn time? Amos e kundėrshtove edhe ti porosinė time?"
94. Ai (Haruni) tha: "O bir i nėnės sime, mos mė kap as pėr mjekrre as pėr flokė, se unė u frikėsova se do tė thuash: i pėrēave beni israilėt dhe nuk e ke respektuar porosinė time?"
95. Ai (Musai) tha: "E ēka ishte puna jote, o Samirij?"
96. Tha (Samirija): "Unė pashė atė qė ata nuk panė, e mora njė grusht nga gjurma e tė dėrguarit (nga fėrkemi i kalit tė Xhibrilit) dhe ia hodha atij (viēit) dhe kėshtu mė mashtroi vetvetja".
97. Ai (Musai) tha: "Prandaj, largohu sepse sa tė jeshė gjallė ke pėr tė thėnė: (kėdo qė e sheh) "Mos m'u afro!" E ty tė pret edhe njė moment (dėnim) i pathyeshėm. E ti tash shikoje zotin tėnd qė e adhurove bindshėm, e tani atė do ta djegim e do ta bėjmė shkrumb dhe hirin e tij do ta shpėrndajmė nėpėr det".
98. I adhurari juaj ėshtė vetėm All-llahu, qė pėrveē Tij nuk ka zot tjetėr, e dituria e Tij ka pėrfshirė ēdo send.
99. Po kėshtu, Ne tė rrėfejmė ty pėr disa ngandodhitė qė kanė kaluar mė heret dhe nga ana jonė tė dhamė ty shpalljen plot pėrkujtime.
100. Kush i kthen shpinėn kėsaj (shpalljes - Kur'anit), ai do tė bartė nė ditėn e kijametit barrėn mė tė rėndė.
101. Nėn atė do tė qėndrojnė pėrgjithmonė. Sa barrė e keqe ėshtė pėr ta nė ditėn e kijametit.
102. Ditėn kur i fryhet surit (bririt), atė ditė Ne i tubojmė mėkatarėt symavijosur (tė verbėr, tė shėmtuar).
103. E ata pėshpėrisin mes vete: nuk qėndruat (nė dynja) mė shumė se nja dhjetė ditė.
104. Ne mė sė miri e dijmė se ēka flasin ata, e edhe atė kur mė i menēuri prej tyre u tha: "Nuk qėndruat mė shumė se njė ditė!"
105. Ty tė pyesin edhe pėr kodrat, thuaj: "Zoti im mund t'i bėjė thėrrime tė shpėrndara".
106. Dhe vendin e tyre ta bėjė rrafsh pa farė bime e ndėrtese.
107. E nuk do tė shohėsh nė tė as ultėsirė e as lartėsirė.
108. Atė ditė, ata do tė shkojnė pas thirrėsit. e nuk do t'i largohen atij, e para tė Gjithmėshirshmit ulen zėrat e nuk dėgjohet tjetėr pos njė zė i ulėt.
109. Atė ditė nuk bėn dobi as ndėrmjetėsimi, pėrveē atij, tė cilin e ka lejuar i Gjithmėshirshmi tė ndėrmjetėsojė dhe pėr tė cilin e pėlqeu ndėrmjetėsimin.
110. Ai i di ato qė ishin para tyre dhe ato qė vijnė pas, po dija e tyre nuk mund ta pėrfshij ate.
111. E fytyrat (e mėkatarėve) e turpėruara, i pėrlen tė Pėrjetshmit, tė Gjithfuqishmit, sepse ka dėshtuar ai qė barti padrejtėsinė.
112. Kush ėshtė besimtar dhe bėn vepra tė mira, ai nuk i frikėsohet ndonjė padrejtėsie e as ndonjė mungese (nė shpėrblim).
113. Kėshtu Ne e shpallėm kėtė Kur'an arabisht dhe pėrsėritėm nė tė vėrejtjet, nė mėnyrė qė ata tė ruhen ose ai (Kur'ani) t'u sjellė atyre pėrvojė mėsimi.
114. I lartė ėshtė All-llahu, Sundue i vėrtetė. Ti mos nxito me Kur'anin para se tė pėrfundojė shpallja e tij te ti, dhe thuaj: "Zoti im, mė shto dituri!"
115. Na i patėm urdhėruar edhe Ademit (tė mos i afrohej pemės), po ai harroi, pra re ai nuk gjetėn vendosmėri.
116. Pėrkujto kur Ne u thamė engjėjve: "Bėni sexhde ndaj Ademit, ata i bėnė, pos Iblisit, i cili nuk deshi".
117. E Ne i thamė: "O Adem ky ėshtė armik yti dhe i bashkėshortes tėnde, pra mos t'ju nxjerrė kurrsesi nga Xhenneti, e t'ju vė nė vėshtirėsi (pėr tė siguruar mjetet e jetesės)".
118. Ti aty (nė Xhennet) nuk ke pėr tė qenė i uritur e as nuk ke pėr tė mbetur i zhveshur.
119. Aty nuk ke pėr tė pasur etje e as nuk do tė kesh vapė.
120. Por, atė e ngacmoi djalli duke i thėnė: "O Adem, a do tė tė treoj pėr pemėn e pavdekshmėrisė dhe tė sundimit tė pazhdukshėm!"
121. Ata tė dy hėngrėn nga ajo (pemė) dhe qė tė dy u zhveshėn, e ia nisėn ta mbulojnė veten e tyre me gjethe qė mbldhnin nėpėr Xhennet, dh kėshtu Ademi theu urdhėrin e Zotit tė ve dhe gaboi.
122. Mandej Zoti i vet atė tė zgjedhur, ia pranoi pendimin dhe e vuri nė rrugėn e drejtė (tė vendosur).
123. Ai (All-llahu) u tha: "Zbritni prej aty qė tė gjithė, do tė jeni armiq tė njėri-tjetrit. Nėse u vjen na Unė udhėzim (libėr e pejgamber) kush i pėrmbahet udhėimit Tim, ai nuk ka pėr tė humbur (nė dunja) e as nuk ka pėr tė dėshtuar (nė etėn tjetėr)".
124. E kush ia kthen shpinėn udhėzimit Tim, do tė ketė jetė tė vėshtirė dhe nė ditėn e kijametit do ta ringjall tė verbėr.
125. Ai (qė nuk besoi) do tė thotė: "Zoti im, prse mė ngrite tė verbėr, kur unė isha me sy?"
126. Ai (All-llahu) thotė: "Ashtu si harrove ti argumentet Tona qė t'i ofruam, ashtu je ti i harruar sot".
127. Po kėshtu Ne e shpėrblejmė edhe atė qė zhytet nė mėkate dhe nk i beson argumentet e Zotit tė vet, po dėnimi nė botėn tjetėr ėshtė edhe mė i ashpėr dhe i pėrjetshėm.
128. A nuk e kanė tė qartė ata se sa breza para tyre i kemi zhdukur, e kėta ecin nėpėr ato vendbanime tė tyre. Nė gjurmėt e atyre ka fakte pėr ata qė kanė arsye tė shėndoshė.
129. E, sikur tė mos ishte vendimi dhe afati i caktuar mė heret nga Zoti yt, dėnimi do t'i kapte ata.
130. Prandaj, ti bėhu i durueshėm ndaj asaj qė thonė ata, dhe duke falėnderuar Zotin tėnd, falu para lindjes sė diellit dhe para perėndimit tė tij, falu edhe nė orėt e matės dhe nė skajet e ditės, ashtu qė tė gjejsh kėnaqėsi (me shpėrblim).
131. Dhe mos ia ngul sytė bukurisė sė kėsaj jete me tė cilėn i bėmė tė kėnaqen disa prej tyre (mosbesimtarė), e pėr t'i sprovuar me tė, sepse shpėrbimi i Zotit tėnd ėshtė mė i mirė dhe ėshtė i pėrjetshėm.
132. Urdhėro familjen tėnde tė falė namaz, e edhe ti vetė zbatoje atė, ngase zne nuk kėrkojmė prej teje ndonjė furnizim (pėr ty as pėr familjen tėnde), Ne tė frnizojmė ty (dhe ata), ardhmėria e mirė ėshtė e atij qė ruhet.
133. Ata thanė: "pėrse nuk na solli ai ndonjė argument nga Zoti i vet? A nuk u erdhi atyre sqarim (nė Kur'an) pėr atė qė ishte nė broshurat e mėparshme".
134. Dhe sikurt'i ndėshkonim ata me ndonjė dėnim para tij (para se tė shpallim Kur'anin) ata do tė thonin: "Zoti ynė, pėrse nuk na ēove ndonjė tė dėrguar qė t'iu pėrmbaheshim fakteve Tua para se tė poshtėroheshim e tė mjeroheshim".
135. Thuaj: "Secili ėshtė duke pritur, pra pritni edhe ju, se sė shpejti do ta kuptoni se kush ishin ithtarėt e rrugės sė drejtė dhe e gjeti tė vėrtetėn".


21. Enbija
1. Njerėzve u ėshtė afruar koha e llogarisė sė tyre, e ata tė hutuar nė pakujdesi nuk pėrgatiten fare pėr tė.
2. Atyre nuk u vjen asnjė kėshillė e re (nė Kur'an) nga Zoti i tyre, e qė ata tė mos tallen me tė duke e dėgjuar.
3. Tė shmangura nga e vėrteta janė zemrat e tyre. Ata qė janė zullumqarė dhe duke biseduar fshehtas (thonė): "A mos ėshtė ky (Muhammedi) diē tjetėr pos njeri, sikurse edhe ju, pra a do t'ia pranoni magjinė e tij kur ju po e dini?"
4. Ai (Muhammedi) tha: "Zoti im di pėr thėnien qė thuhet nė qiell e nė tokė (pra di edhe pėr bisedėn tuaj), Ai ėshtė mė dėgjuesi, mė i dijshmi!"
5. Ata madje thanė: "(pėr Kur'anin) Ėndėrra tė pėrziera, madje thanė se ai (Muhammedi) vet e trilloi, ai ėshtė poet! Le tė na e sjellė njė mrekulli ashtu si u dėrguan tė mėparėshmit (me mrekulli)!"
6. Banorėt e qyteteve para tyre nuk i besuan (mrekullitė), prandaj Ne i shkatėrruam, a mos do tė besojnė kėta?
7. Ne edhe para teje nuk dėrguam tjetėr pos burra, tė cilėve u dhamė shpallje, e nėse nuk dini kėtė, atėherė pyetni njerėzit e dijshėm.
8. Ne nuk i bėmė ata (pejgamberėt) trupa qė nuk hanė ushqim e as nuk ishin tė pėrjetshėm (tė pavdekshėm).
9. Ne u plotėsuam pastaj premtimin, i shpėtuam ata dhe kė dėshiruam Ne, ndėrsa ata qė kaluan ēdo kufi, i zhdukėm.
10. A nuk e kuptoni se Ne ua shpallėm librin nė tė cilin gjendet krenaria e juaj?
11. Ne shpartalluam sa vendbanime qė ishin mizore, e ne vend tė tyre sollėm popull tjetėr.
12. E ata kur e hetonin forcėn e dėnimit tonė, iknin me shpejtėsi.
13. (atėherė atyre u thuhej) Mos ikni, po kthehuni nė begatitė dhe nė vendbanimet tuaja se ndoshta do tė mund tė merreni vesh (e gjithė kjo ishte njė ironi kundėr tyre).
14. Ata thonin: "O shkatėrrimi ynė, vėrtet ne ishim zullumqarė!"
15. Mjerimi i tyre vazhdoi ashtu derisa i bėmė tė korrur e tė ftohur (tė vdekur).
16. Ne nuk e krijuam qiellin, tokėn e ēdo gjė ēka mes tyre shkel e shko (pa qėllim tė caktuar).
17. Sikur tė kishim dashur tė zbavitemi dhe sikur tė donim ta bėnim atė, Ne do tė zbaviteshim nė kompetencėn Tonė, por Ne nuk bėmė atė.
18. Pėrkundrazi, Ne tė pavėrtetėn e godasim me tė vėrtetėn dhe ajo (e vėrteta) triumfon mbi tė ndėrsa ajo (gėnjeshtra) zhduket. E juve (jobesimtarėve) u takon shkatėrrimi, pėr atė qė i pėrshkruani (Zotit, si fėmijė etj.).
19. Vetėm e Tij ėshtė ēdo gjė qė ėshtė nė qiej e tokė! E ata qė janė pranė Tij (melaiket), nuk shprehin mendjemadhėsi nė adhurim ndaj Tij, e as nuk u bėhet (ibadeti) monoton.
20. Ata lartėsojnė (All-llahun) natė e ditė dhe nuk mėrziten.
21. A mos morėn ata zota prej toke qė mund tė ringjallin (tė vdekurit)?
22. Sikur tė kishte nė to (nė qiej e nė tokė) zota pos All-llahut, ato tė dyja do tė shkatėrroheshin. Larg asaj qė i pėrshkruajnė ėshtė All-llahu, Zot i Arshit.
23. Ai nuk pyetet se ēka punon, po ata, (njerėzit), pyeten.
24. A pėrvetėsuan ata zota tjerė pos Tij? Thuaj: "Sillne argumentin tuaj? Ky (Kur'ani) ėshtė argument pėr kėta qė tani janė me mua dhe pėr ata qė ishin para meje, por shumica e tyre nuk e dinė tė vėrtetėn, andaj edhe nuk vėshtrojnė.
25. Ne nuk dėrguam asnjė tė dėrguar para teje e tė mos i kemi shpallur atij se: nuk ka zot tjetėr pėrveē Meje, pra mė adhuroni!"
26. E ata thanė: "I Gjithmėshirshmi ka fėmijė!" Larg saj qoftė madhėria e Tij! Ja ata janė rob tė ndershėm!
27. Qė nuk flasin para Tij, ata veprojnė me urdhėrin e Tij.
28. Ai (All-llahu) e di ēka vepruan mė parė dhe ēka do tė veprojnė, dhe ata nuk pėrpiqen tė ndihmojnė pos pėr atė me tė cilin ėshtė i kėnaqur Ai, e ata nga frika prej tij janė tė pakujdesshėm.
29. Ndėrsa, kush thotė prej tyre se unė jam zot pos Tij, ndėshkimi pėr tė ėshtė Xhehennemi. Kėshtu i ndėshkojmė Ne zullumqarėt.
30. A nuk e dinė ata, tė cilėt nuk besuan se qiejt e toka ishin tė ngjitura, e Ne i ndamė ato tė dyja dhe ujin e bėmė bazė tė jetės sė ēdo sendi; a nuk besojnė?
31. Dhe nė tė (tokė) Ne kemi krijuar bjeshkė tė paluhatshme qė tė mos i lėkundė ata, dhe nėpėr to kemi bėrė lugina e rrugė nė mėnyrė qė ata tė dinė tė orientohen.
32. Qiellin ua kemi bėrė kulm tė sigurt, por ata zbrapsen prej atyre argumenteve.
33. Ai ėshtė qė krijoi natėn e ditėn, diellin e hėnėn dhe secili prej tyre noton nė orbitė.
34. Ne, asnjė njeri para teje (Muhammed) nuk i dhamė jetė tė pėrhershme, e nėse ti vdes, a mos do tė mbesin ata pėrgjithmonė?
35. Ēdo krijesė do ta shijojė vdekjen, e Ne, nė shenjė sprove ju sprovojmė me vėshtirėsi e kėnaqėsi, dhe ju ktheheni te Ne.
36. E kur tė shohin ty ata qė nuk besuan, nuk tė marrin ndryshe vetėm se nė tallje (duke thėnė): "A ky ėshtė ai qė pėrgojon zotėt tuaj!" E ata pėrmendjen e Mėshiruesit (Rrahman) e mohojnė.
37. Njeriu nga vet natyra e tij ėshtė i ngutshėm, e Unė do t'ua tregoj juve masėn Time ndėshkuese, pra mos kėrkoni t'u vie mė shpejtė.
38. Ata thanė: "Kur do tė jetė ai premtim (me dėnim) nėse e thoni tė vėrtetėn?"
39. Sikur ta dinin ata qė nuk besuan se atėherė nuk do tė mund ta largojnė zjarrin as nga fytyrat e tyre e as nga shpinat, e as qė do tė ndihmohen (nuk do tė ishin jobesimtarė).
40. Por atyre do t'u vijė befas, do t'i tronditė ata, e atėherė as nuk mund ta largojnė dhe as nuk jepet afat.
41. Nė tė vėrtetė, janė bėrė pėrqeshje edhe me tė dėrguarit tjerė para teje, ata qė u tallėn me ta, i pėrfshiu ajo me ēka talleshin.
42. Thuaj: "Kush u mbron juve prej (dėnimit tė) tė Madhėruarit natėn e ditėn?" Por jo, ata i kthejnė shpinėn kėshillave tė Zotit tė tyre.
43. A mos kanė ata pos Nesh zota tė tjerė qė i mbrojnė? Po ata nuk mund t'i ndihmojnė vetvetes (e lėrė mė adhuruesve), Ata (mosbesimtarėt) as nuk do tė pranohen prej Nesh nė fqinjėsi.
44. Por Ne u dhamė atyre dhe prindėrve tė tyre jetė tė gjatė me kėnaqėsi (e ata u mashtruan). A nuk e vėrejnė ata se Ne u pakėsojmė tokėn nga anėt e saj, atėherė a mos ata do tė jenė fitues (o tė humbur)?
45. Thuaj: "Unė ua tėrheq vėrejtjen vetėm me anėn e kėsaj shpalljeje, po i shurdhėti nuk dėgjon thirrjen edhe kur i tėrhiqet vėrejtja".
46. E sikur t'i godasė pak ndonjė e keqe nga dėnimi i Zotit tėnd, ata do tė thonė: "Tė mjerėt ne, i bėmė vetes padrejtėsi"!
47. Nė ditėn e gjykimit Ne do tė vėmė peshoja tė drejta, e askujt nuk i bėhet e padrejtė asgjė, edhe nėse ėshtė (vepra) sa peshoja e njė kokrre tė melit Ne do ta sjellim atė. E mjafton qė Ne jemi llogaritės.
48. Ne i patėm dhėnė Musait e Harunit Furkanin (dalluesin mes tė vėrtetės e tė kotės - Tevratin), qė ishte dritė e kėshillė pėr tė devotshmit.
49. Tė cilėt ia kanė frikėn Zotit tė tyre edhe pse nuk e shohin dhe ata tė cilėt ia kanė dronė kijametit.
50. Edhe ky (Kur'ani) ėshtė kėshillė, ėshtė i bekuar qė Ne e shpallėm. A, ju po e refuzoni.
51. Ne i dhamė Ibrahimit herėt tė mbarėn, sepse Ne kemi njohur mirė atė (ia dhamė tė mbarėn se e meritoi).
52. Kur ai babait dhe popullit tė vet u tha: "Ē'janė kėto statuja qė i adhuroni?"
53. Ata thanė: "I gjetėm tė parėt tanė, qė po i adhuronin".
54. Ai u tha: "Edhe tė parėt tuaj e edhe ju qartė ishit tė humbur!"
55. Ata thanė: "Me gjithė mend e ke apo mos po tallesh!"
56. Atėherė ai tha: "Jo, por Zoti juaj ėshtė Zoti i qiejve e i tokės, ėshtė Ai qė i krijoi ato, ndėrsa unė jam dėshmues pėr kėtė!"
57. Pasha All-llahun, posa tė largoheni ju, unė kam pėr t'ia bėrė atė qė duhet statujave tuaja!
58. Dhe i bėri ato copė-copė, pėrveē njė mė tė madhes qė e kishin ata e me shpresė se atij do t'i drejtohen (pėr ta kuptuar se kush i theu).
59. (Kur u kthyen i panė) Ata thanė: "Kush e bėri kėtė me zotat tanė? Ai na qenka kriminel!"
60. (pastaj) thanė: "Kemi dėgjuar pėr njė djalosh qė i pėrqeshte ato, tė cilit i thonin Ibrahim".
61. Ata thanė: "Silleni atė kėtu nė sy tė njerėzve qė ta shohin (e ta dėnojmė)".
62. I thanė: "A e bėre ti kėtė me zotat tanė, o Ibrahim?"
63. Ai tha: "Jo, por atė, e bėri i madhi i tyre, ju pyetni ata nėse janė qė flasin?"
64. Ata u ndalėn e u menduan me veten, e dikush tha: "Vėrtet, ju jeni mu ata tė gabuarit (pse adhuronit gjėra tė kota)".
65. Mirėpo, pastaj e shoshitėn kėtė gjė nė kokat e tyre (u kthyen nga bindja nė kokėfortėsi) dhe thanė: "Po ti e ke ditur se kėta nuk flasin!"
66. Ai tha: "A po adhuroni pra nė vend tė All-llahut asish qė nuk u sjellin kurrfarė dobie as dėmi?"
67. Medet pėr ju dhe pėr ata qė i adhuroni, pos All-llahut, po a nuk po kuptoni?"
68. Atėherė ata thanė: "Digjeni atė (Ibrahimin) dhe ndihmoni zotat tuaj, nėse doni t'u ndihmoni!"
69. Po Ne i thamė: "O zjarr, bėhu i ftohtė dhe shpėtim pėr Ibrahimin!"
70. Ata deshėn t'i bėjnė atij (Ibrahimit) kurth, po Ne ata i bėmė mė tė dėshtuarit.
71. E Ne shpėtuam atė e edhe Lutin nė atė tokėn qė e kemi bekuar pėr njerėz.
72. Dhe ia falėn atij Is-hakun, e si dhuratė edhe Jakubin. Dhe qė tė gjithė i bėmė tė mirė (pejgamberė).
73. Dhe ata i bėmė shembėlltyrė qė udhėzonin sipas urdhėrit Tonė, i orientuam nė punė tė mira, nė falljen e namazit, nė dhėnien e zeqatit, dhe ata ishin adhurues Tanė tė sinqertė.
74. Dhe Ne Lutit i dham tė jetė pejgamber dhe i dijshėm, andaj edhe e shpėtuam prej atij fshatit (vendbanimi) qė bėnte punė tė ndyra, ata ishin popull i dėmshėm e i prishur.
75. Atė (Lutin) e shpėtuam dhe e vėmė nėn mėshirėn Tonė, vėrtet ai ishte prej mė tė mirėve.
76. (Pėrkujto) Edhe Nuhun kur mė parė - pat thirrur (Zotin) e Ne ia pranuam atij (edhe lutjen) e ate dhe familjen e tij e shpėtuam nga ai tmerri i madh.
77. Ne e mbrojtėm atė prej atij populli qė pėrgėnjeshtronte argumentet Tona, vėrtet ai ishte popull i keq, prandaj i pėrmbytėm tė gjithė.
78. (Pėrkjto) Davudin e Sulejmanin kur pleqėronin pėr ēėshjen e bimės (mbjelljes) tė cilėn delet e ati populli e kishin kullotur natėn, e Ne ishim pėrcjellės tė gjykimit tė tyre.
79. E Sulejmanit Ne ia mėsuam atė (pėrgjegjen e saktė), po secilit (prej tyre) u patėm dhėnė urtėsi e dije. Ne e bėmė qė kodrat dhe shpezėt tė madhėrojnė (bėjnė tesbih) sė bashku me Davudin. Ne kemi mundėsi (ta bėjmė kėtė) edhe e bėmė.
80. Ne e mėsuam atij (Davudit) mbarimin e petkave (tė hekurta) pėr ju, qė tė ju mbrojnė nė raste lufte. A jeni pra mirėnjohės ju pėr kėtė?
81. Ndėrsa Sulejmanit (ia nėnshtruam) erėn e fortė qė sipas dėshirės se tij ecte me tė deri te toka tė cilėn e kemi bekuar Ne. Ne jemi tė gjithdijshėm pėr ēdo gjė.
82. Edhe disa nga djajtė (ia nėnshtruam) qė zhyteshin (nė thellėsi tė ujit) dhe bėnin edhe punė tjera pėr tė (pėr Sulejmanin), por Ne i ruanim ata (tė mos shmangeshin).
83. (Pėrkujto) Edhe Ejubin kur iu drejtua Zotit tė vet me lutje: "Mė gjeti belaja, e Ti je mė Mėshiruesi ndėr Mėshiruesit!"
84. Ne iu pėrgjegjėm atij nga mėshira e Jonė, ia hoqėm ato vėshtirėsi qė i kishte, i dhamė familjen e tij dhe aq sa ishin ata, dhe e bėmė pėrkujtim pėr tė devotshmit.
85. (Pėrkujto) Edhe Ismailin, Idrisin dhe Dhulkiflin, qė tė gjithė ishin tė durueshėm.
86. Ata i pėrfshimė nė mėshirėn Tonė, se ishin vėrtet prej tė mirėve.
87. (Pėrkujto) Edhe atė tė peshkut (Junusin) kur doli i hidhėruar (prej popullit) dhe mendoi se nuk do t'i vijė mė puna ngushtė, po nė errėsira ai tha se: "Nuk ka Zot pos Teje. Ti je i pastėr, nuk ke tė meta. Unė i bėra padrejt vetes!"
88. Ne iu pėrgjigjėm atij, e shpėtuam nga tmerri. Kėshtu i shpėtojmė Ne besimtarėt.
89. (Pėrkujto) Edhe Zekiriain kur e luti Zotin e vet: "Zoti im, mos mė le tė vetmuar se Ti je mė i miri trashėgues (pas ēdokujt)".
90. Ne ia pranuam lutjen e tij, ia dhuruam atij Jahjain dhe ia pėrmirėsuam bashkėshorten atij. Ata pėrpiqeshin pėr punė tė mira, na u luteshin duke shpresuar dhe duke u frikėsuar, ishin respektues ndaj nesh.
91. (Pėrkujto) Edhe atė qė e ruajti nderin e saj, e Ne e frymėzuam atė me shpirt (barrė) nga ana Jonė dhe atė dhe tė birin e saj; bėmė mrekulli pėr njerėzit.
92. Kjo fé ėshtė e juaja dhe ėshtė e vetmja fé (e shpallur), kurse Unė jam Zoti juaj, pra mė adhuroni vetėm Mua.
93. Po ata e ndanė ēėshtjen e fesė dhe u pėrēanė mes vete (u ndanė nė grupe: monoteistė, politeistė, jehudi, tė krishterė, zjarrėputist etj.), mirėpo, qė tė gjithė do tė vijnė te Ne.
94. E kush bėn ndonjė vepėr tė mirė dhe ėshtė besimtar, mundi i tij nuk i mohohet, pse Ne i shėnojmė ato.
95. Ndėrsa ėshtė e pamundur pėr (banorėt e) njė fshat tė cilin e kemi shkatėrruar Ne, tė kthehen (nė kėtė jetė).
96. Derisa tė hapet (penda) e Jexhuxh Mexhuxhėve dhe ata do tė zbresin nga ēdo bregore me shpejtėsi.
97. Dhe derisa tė jetė afruar premtimi i saktė (dita e kijametit) e ai ėshtė momenti kur mbeten tė shtangėt sytė e atyre qė nuk besuan (nė ato ēaste thonė): "Tė mjerėt ne, vėrtet ishim krejt tė pavetėdijshėm pėr kėtė (moment); por jo, ėshtė e vėrtetė se ishim zullumqarė tė mėdhenj.
98. Ju, dhe ajo qė adhuruat ju pos All-llahut, do tė jeni lėndė e Xhehennemit, dhe keni pėr tė hyrė nė tė.
99. Sikur tė kishin qenė ata zota, ata nuk do tė hynin nė tė, po qė tė gjithė do tė jenė aty pėrgjithmonė.
100. Aty ata do tė kenė rrėnkim dhe aty ata nuk dėgjojnė.
101. E atyre tė cilėve u priu e mbara nga ana jonė, do tė jenė larg tij (Xhehennemit).
102. Ata nuk nuk do tė dėgjojnė as zhurmėn e tij, dhe ata do tė jenė pėrgjithmonė tė kėnaqur me atė qė e dėshirojnė vetė.
103. Ata nuk do t'i shqetėsojė ajo frika e madhe (e fyerjes sė gurit), dhe do t'i presin engjėjt (duke u uruar): "Kjo ėshtė dita e juaj qė u premtohej".
104. (Pėrkujto) Atė ditė kur Ne e palojmė qiellin sikurse palimi i fletėve nė libėr. Ashtu sikundėr e kemi filluar krijimin (tuaj), e rikthejmė. Ky ėshtė obligim Yni, e Ne e bėjmė kėtė.
105. Ne e kemi shėnuar nė Zebur (nė librat e shenjtė) pas shėnimit (nė Lehvi Mahfudh), se me tė vėrtetė tokėn do ta trashėgojnė robtė e Mij tė mirė.
106. Ne kėtė (qė u pėrmend) ka mjaft pėr njė popull tė dėgjueshėm.
107. E Ne tė dėrguam ty (Muhammed) vetėm si mėshirė pėr tė gjitha krijesat.
108. Thuaj: "Mua mė shpallet se Zoti i juaj ėshtė vetėm njė Zot, e ju a po dorėzoheni?"
109. E nėse ata refuzojnė, ti thuaju: "Unė u njoftova ju nė mėnyrė tė barabartė, dhe se unė nuk e di se ėshtė afėr ose larg ajo qė po premtoheni?"
110. Ai e di thėnien e haptė, e di edhe atė qė mbani fshehtė.
111. E nuk e di, mos ėshtė kjo sprovė pėr ju (vonesa e dėnimit), apo tė kėnaqeni deri nė njė kohė.
112. Ai (Muhammedi) tha: "Zoti im, gjyko (mes meje dhe atyre gėnjeshtarėve) me tė vėrtetėn! E Zoti ynė, Mėshirues ėshtė ai prej tė cilit kėrkohet ndihmė kundėr asaj qė ju pėrshkruani!"

22. Haxhxh
1. O ju njerėz, ruanu dėnimit nga Zoti juaj, sepse dridhja pranė katastrofės sė kijametit ėshtė njė llahtari e madhe.
2. Atė ditė, kur ta pėrjetoni atė, secila gjidhėnėse braktis atė qė ka pėr gjini dhe secila shtatėzėnė e hedh para kohe barrėn e vet, ndėrsa njerėzit duken tė dehur, po ata nuk janė tė dehur, por dėnimi i All-llahut ėshtė i ashpėr.
3. Ka ndonjė nga njerėzit qė kundėrshton nė ēėshtje rreth All-llahut, pa kurrfarė dije dhe ndjek ēdo djall tė mbrapshtė.
4. Ai (djalli) ėshtė gjykuar ta humbė dhe ta orientojė nė vuajtje tė zjarrit tė madh, atė qė i miqėsohet atij.
5. O ju njerėz, nėse dyshoni pėr ringjalljen, atėherė (mendoni krijimin tuaj qė) Ne u krijuam ju prej dheu, pastaj prej uji, pastaj prej njė gjaku tė ngjizur, pastaj prej njė sa kafshatė mishi, qė ėshtė krijesė e formuluar ose e paformuluar, nė mėnyrė qė t'ju sqarojmė. Ndėrsa atė qė e dėshirojmė Ne e pėrqėndrojmė nė mitėr deri nė njė afat tė caktuar, e mandej u nxjerrim foshnje dhe ashtu tė arrini pjekurinė tuaj. Ka qė dikush prej jush vdes herėt, e dikush tė jetojė deri nė pleqėri tė thellė, nė mėnyrė qė tė mos dijė asgjė nga dija qė ka pasur. E ti e sheh tokėn e thatė-tė vdekur, e kur Ne ia lėshojmė asaj ujin ajo gjallėrohet, shtohet dhe nga tė gjitha llojet rritė bimė tė kėndshme.
6. Kėtė (e themi pėr ta ditur) se All-llahu ėshtė Ai i vėrteti dhe se Ai ringjallė tė vdekurit dhe Ai ka fuqi pėr ēdo send.
7. Dhe nuk ka dyshim se kijameti do tė vijė patjetėr dhe se All-llahu me siguri do t'i ngjallė ata tė varrezave (tė vdekurit).
8. E ka ndonjė prej njerėzve qė bėn polemikė rreth ēėshtjes sė All-llahut, duke mos pasur kurrfarė dije, kurrfarė udhėzimi dhe kurrfarė libri tė besueshėm.
9. Ai qė shtrėmbron qafėn (nė shenjė mendjemadhėsie), e pėrpiqet t'i humbė njerėzit nga rruga e All-llahut. Atij do t'i takojė poshtrimi nė kėtė jetė, ndėrsa nė ditėn e kijametit atij do t'ia veshim dėnimin e djegies (tė zjarrit).
10. Kėtė pėr shkak tė asaj qė bėnė duart tua, ndėrsa All-llahu nuk ėshtė zullumqar ndaj robėrve.
11. Ka nga njerėzit qė adhuron All-llahun me mėdyshje (luhatshėm) nėse e godet ndonjė e mirė ai qetėsohet mė tė, po nėse e godet ndonjė e pakėndshme, ai kthehet nė fytyrėn e vet tė vėrtetė (tė mėparshme), ai i ka humbur kėtė dhe jetėn tjetėr e ky ėshtė ai dėshtimi i qartė.
12. Ai nė vend tė All-llahut lut atė qė nuk mund t'i bėjė as dėm as dobi. Edhe kjo ėshtė ajo humbja pa mbarim.
13. Lut atė qė dėmin e tij e ka mė afėr se dobinė e tij. Sa ndihmėtar e shok i keq qenke (do t'i thotė atij adhuruesi nė ditėn e kijametit).
14. Ata tė cilėt besuan dhe bėnė vepra tė mira, All-llahu do t'i vejė nė Xhennete, nėn tė cilėt rrjedhin lumenj. S'ka dyshim, All-llahu punon atė qė dėshiron.
15. Kush mendon se All-llahu nuk do ta ndihmojė atė (Muhammedin) nė kėtė dhe nė tjerėn jetė, ai le tė ngritet me ndonjė mjet deri nė qiell e le ta kėputė (ndihmėn), e le tė shikojė se a po ia largon mjeshtėria e tij atė qė po e mllefos.
16. Dhe kėshtu Ne e zbritėm kėtė (Kur'anin) plot argumente tė qarta, dhe se All-llahu vė nė rrugė tė drejtė atė qė do.
17. Ėshtė e sigurt se All-llahu do tė bėjė dallimin (do tė gjykojė) nė ditėn e kiametit nė mes atyre qė ishin besimtarė (myslimanė) dhe tė atyre qė ishin jehudi, sabejė, tė krishterė, zjarrputistė, idhujtarė. All-llahu di dhe vėshtron ēdo gjė.
18. A nuk e di pėr All-llahun se Atij i nėnshtrohet (i bėn sexhde) kush ėshtė nė qiej dhe kush ėshtė nė tokė, edhe dielli, edhe kodrat, edhe bimėt edhe shtazėt, e edhe shumė njerėz, po shumė janė qė dėnimi ėshtė meritė e tyre. Atė qė e poshtėron All-llahu nuk ka kush qė mund ta bėjė tė ndershėm. All-llahu punon atė qė dėshiron.
19. Kėta janė dy kundėrshtarė (grupe kundėrshtarėsh: besimtarė dhe jobesimtarė) qė janė zėnė rreth Zotit tė tyre; e atyre qė nuk besuan, u qepėn rroba prej zjarri e u hudhet uji i valė mbi kokat e tyre.
20. Qė me atė u shkrihet krejt ēka nė barqet e tyre e edhe lėkurat.
21. Pėr ata janė edhe kamgjikėt e hekurtė.
22. Sa herė qė pėrpiqen tė dalin prej tij nga vuajtjet e padurueshme, kthehen me dhunė nė tė pėrsėri (u thuhet): "Vuane dėnimin me djegie!"
23. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, All-llahu i vendosė nė Xhennete, nėpėr tė cilin rrjedhin lumenj, aty stolisen ata me rrath tė artė e me xhevahirė, e petkat e tyre janė tė mėndafshta.
24. Dhe ata janė qė u udhėzuan me fjalėt mė tė mira dhe u udhėzuan nė rrugėn e lavdishme.
25. S'ka dyshim se ata tė cilėt nuk besuan dhe pengojnė prej rrugės sė All-llahut dhe prej xhamisė sė shenjtė (Qabes), tė cilėn Ne e bėmė tė barabartė pėr njerėz, qofshin vendas ose tė ardhur, dhe, kushdo qė tė pėrpiqet tė bėjė ndonjė tė keqe a ndonjė mėkat, Ne kemi pėr t'ua shijuar njė dėnim tė idhėt.
26. Pėrkujtoje kur Ne e udhėzuam Ibrahimin pėr nė vendin e shtėpisė (Qabės): tė mos mė pėrshkruaj Mua shok, pastroje shtėpinė Time pėr ata qė e vizitojnė (bėjnė tavaf) qė qėndrojnė nė kėmbė duke u falur, pėrkulur dhe qė bėjnė sexhde.
27. Dhe thirr ndėr njerėz pėr haxhin, se tė vijnė ty kėmbėsorė e edhe kalorės me deve tė rraskapitura qė vijnė prej rrugėve tė largėta.
28. (vijnė) Pėr tė qenė tė pranishėm nė dobitė e tyre dhe qė ta pėrmendin All-llahun nė ato ditė tė caktuara (nė shenjė falėnderimi) dhe pėr qė i ka furnizuar me kafshė. Hani pra, prej tyre (kurbanave) dhe ushqeni tė ngushtuarin e tė varfėrin.
29. Pastaj le tė heqin papastėrtinė e tyre, le t'i zbatojnė premtimet e veta dhe le tė sillėn (bėjnė tavaf) rreth shtėpisė sė lashtė.
30. Pra, kėshtu: Kush madhėron atė qė All-llahu e bėri tė shenjtė, ajo ėshtė mė e dobishme pėr te Zoti i vet. Juve u janė lejuar kafshėt, pos atyre qė u lexohen (nė Kur'an) pra largohuni nga ndytesitė e idhujve dhe largohuni fjalės shpifėse.
31. Duke qenė tė sinqertė nė besim ndaj All-llahut, dhe duke mos i pėrshkruar Atij shok, e kush i pėrshkruan shok All-llahut, ai ėshtė sikur tė bjerė nga qielli e ta rrėmbejė shpendi, ose si ai tė cilin e gjuan era e stuhishme nė ndonjė vend tė humbur.
32. Kjo ėhtė kėshtu! E kush madhėron dispozitat e All-llahut, ajo ėshtė shenjė e devotshmėrisė sė zemrave.
33. Ju keni dobi nga ato (shenja - kurbanė) pėr njė kohė tė caktuar, e pataj vendi i tyre ėshtė te shtėpia e lashtė.
34. Ne i kemi caktuar ēdo populli vendtherrjen (e kurbanit), qė ta pėrmendin emrin e All-llahut pėr arsye se i furnizoi ata me kafshėt. Zoti juaj ėshtė njė Zot, andaj vetėm Atij dorėzohuni, e pėrgėzo tė dėgjueshmit.
35. Tė cilėt, kur pėrmendet All-llahu, u dridhen zemrat e tyre, tė cilėt janė tė durueshėm ndaj asaj qė i godet, tė cilėt rregullisht e falin namazin dhe tė cilėt japin pėr qėllime tė dobishme nga ajo me ēka i furnizuam Ne.
36. E devet (therrjen e tyre pėr kurban) ua kemi bėrė prej dispozitave tė All-llahut, e ju prej tyre keni dobi, andaj pėrmendnie emrin e All-llahut duke qenė ato (tė pėrgatitura pėr therrje) nė kėmbė, e kur tė shtrihen ato nė tokė (dhe t'u dalė shpirti), hani prej tyre dhe ushqeni nevojtarin dhe atė qė lyp. Ashtu, ato ua vėmė nė shėrbimin tuaj qė ju tė jeni mirėnjohės.
37. Tek All-llahu nuk arrin as mishi e as gjaku i tyre, por te Ai arrin bindja e juaj. Ai ashtu ua nėnshtroi ato juve qė ta madhėroni All-llahu pėr udhėzimet qė ua bėri. Bamirėsve merru myzhde.
38. All-llahu largon dėmet e idhujtarėve ndaj atyre qė besuan, se All-llahu nuk e do asnjė tradhtarė e bukėpėrmbystė.
39. Atyre qė po sulmohen me luftė, u ėshtė dhėnė leje tė luftojnė, pėr shkak se u ėshtė bėrė padrejtė, e All-llahu ka fuqi pėr t'u ndihmuar atyre (muslimanėve).
40. (U lejuan tė luftojnė) Ata, tė cilėt vetėm pse thanė: "All-llahu ėshtė Zoti ynė!" u dėbuan prej shtėpive tė tyre pa kurrfarė tė drejte. E sikur All-llahu tė mos i zbrapste disa me disa tė tjerė, do tė rrėnoheshin manastirėt, kisha, havrat e edhe xhamitė qė nė to pėrmendet shumė emri i All-llahut. E All-llahu patjetėr do ta ndihmojė atė qė ndihmon rrugėn e Tij, se All-llahu ėshtė shumė i fuqishėm dhe gjithnjė triumfues.
41. (Ai ndihmon) Ata tė cilėt kur Ne u mundėsojmė vendosjen nė tokė, e falin namazin, japin zeqatin, urdhėrojnė pėr tė mirė dhe largojnė prej tė keqes. All-llahut i takon pėrfundimi i ēėshtjeve.
42. Po edhe nėse tė pėrgėnjeshtrojnė ty, para tyre patėn pėrgėnjeshtruar edhe populli i Nuhut, Adi dhe Themudi.
43. Edhe populli i Ibrahimit dhe populli i Lutit.
44. Po edhe banorėt e Medjenit. Qe pėrgėnjeshtruar edhe Musai; e Unė jobesimtarėve u pata dhėnė afat, mė pastaj u dhashė dėnim, e ēfarė ishte ai dėnim Imi? (Ua ndryshova gjendjen nė tė keq).
45. E sa fshatra qė ishin zullumqarė i shkatėrruam Ne, e ato janė tė rrėnuara mbi kulmet e tyre dhe sa bunarė kanė mbetur shkretė e sa pallate tė larta!
46. A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė kenė zemra me tė cilat do tė kuptojnė, dhe veshė me tė cilat do tė dėgjojnė? Pse nė tė vėrtet sytė nuk verbėrohen, por verbėrohen zemrat nė kraharorė.
47. Ata kėrkojnė prej teje t'ua ngutėsh dėnimin, po All-llahu nuk e thyen premtimin e Vet, pse njė ditė te Zoti yt, ėshtė sa njėmijė vjet, si llogaritni ju.
48. Shumė fshatra qė ishin nė rrugė tė gabuar, Unė ua pata shtyrė dėnimin pėr njė kohė, e pastaj i zura me dėnim dhe fundi i tyre ėshtė tek Unė.
49. Thuaj: "O ju njerėz, unė jam pėr t'ua tėrhequr haptazi vėrejtjen.
50. E ata qė besuan dhe qė bėnė vepra tė mira, do tė kenė falje (tė mėkateve), furnizim tė begatshėm (nė Xhennet).
51.